litgrid

Pernai panašiu metu elektros energijos kaina Lietuvoje ir visoje Europoje mušė visus rekordus. Tačiau dabar situacija iš esmės pasikeitė. Antradienį Lietuvoje, kaip ir kaimyninėse šalyse, didelę paros dalį elektros didmeninė kaina bus neigiama. Elektros biržos „Nordpool“ duomenimis, nuo vidurnakčio iki pat 6 val. ryto valandinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje buvo neigiama ir svyravo nuo -0,09 Eur/MWh iki -6,2 Eur/MWh. Nuo 6 iki 10 val. kaina perkopia 0 Eur/MWh, tačiau nuo 10 iki 17 val.

Išaugus vėjo jėgainių gamybai, sumažėjus vartojimui, atpigus dujoms bei užbaigus remonto darbus Švedijos branduolinėse elektrinėse, liepos mėnesio vidutinė elektros kaina Lietuvoje sumažėjo 15 proc.

Rusiška elektros sistema BRELL skaldo Baltijos šalių vienybę. Sutarus, kad reikia sinchronizuotis su kontinentinės Europos tinklais, dabar nesutariama, kada tą padaryti, dėl to tarp lietuvių ir estų prasidėjo pykčiai. Ant plauko pakibo ir Lietuvos planas kuo greičiau atsijungti nuo rusiškos sistemos. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pirmąjį pusmetį prie perdavimo tinklo prijungė septynis vėjo parkus, kurių bendra leistina galia siekia 347 megavatus (MW). Iš viso šiuo metu tinkle veikia 968 MW galios vėjo parkų, o iki metų pabaigos šis skaičius turėtų augti iki 1180 MW, pranešė „Litgrid“. „Šiuo metu esame prijungę 968 MW galios vėjo parkų projektų, iš kurių 450 MW yra bandomojoje eksploatacijoje, o 518 MW – pastovioje gamyboje.

Nepaisant stringančių derybų su Latvija ir Estija dėl ankstesnio pasitraukimo iš Rusijos kontroliuojamos energetikos sistemos ir spartesnio susijungimo su kontinentine Europa, Lietuvos elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis sako, kad vienašališko Lietuvos pasitraukimo iš BRELL sutarties galimybė kitų metų vasarį nėra atmetama. „Lietuva, kaip ir Latvija ir Estija, turi teisę tos sutarties (vadinamosios BRELL sutarties – BNS) nepratęsti, jeigu nenori.

Nors praėjusios savaitės pradžioje vėjo generacija buvo itin maža ir dėl to reikšmingai mažėjo eksportas į Lenkiją. Tačiau savaitgalį sugrįžęs vėjas atnešė neigiamas kainas į Skandinaviją ir Baltijos šalis. Vidutinė elektros biržos „Nord Pool“ sistemos kaina sekmadienio dieną pirmą kartą istorijoje buvo neigiama, rašoma „Litgrid“ pranešime.

Lietuvai siekiant nuo bendros su Rusija ir Baltarusija energetikos sistemos BRELL atsijungti jau kitąmet, tačiau Estijai žadant savo elektros tinklų pertvarką užbaigti tik 2025-ųjų pradžioje, Lietuvos elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis sako, kad vienai Lietuvai 2024-aisiais atsijungti nuo BRELL nepavyks.  „Kaip sakoma, viltis miršta paskutinė, bet taip, kaip kryptis rodo, vis tiek mes nuo estų priklausomi.

Vystytojai įsipareigos įrengti 2,839 gigavato (GW) bendros galios saulės, vėjo jėgaines ir kaupimo įrenginių, skelbia Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Anot jos, su vystytojais bus sudaroma 34 ketinimų protokolai: vėjo elektrinėms rezervuota 1,244 GW, saulės – 0,821 GW, o kaupimo įrenginiams – 0,775 GW galios.

Toliau augant vėjo energijos gamybai vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę sumažėjo 23 proc. iki 72 eurų už megavatvalandę (MWh), skelbia elektros perdavimo operatorė „Litgrid“. Liepos 3–9 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina Latvijoje kito taip pat kaip Lietuvoje, o Estijoje taip pat mažėjo 23 proc. ir siekė 70 eurų.

Pakilus vėjui ir šviečiant saulei pirmadienį tarp 14 ir 15 val. Lietuvoje buvo pagaminta daugiau elektros nei suvartota, rodo „Litgrid“ duomenys. Pasak bendrovės, elektros gamyba šalyje tuo metu siekė 1354 megavatų (MW), suvartojimas be vartojimo kaupimo įrenginiuose – 1346 MW, o didžiąją dalį elektros gamino vėjo ir saulės jėgainės.

Dvigubai išaugus vėjo energijos gamybai vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę sumažėjo 13 proc. iki 93 eurų už megavatvalandę (MWh), skelbia elektros perdavimo operatorė „Litgrid“. Birželio 26–liepos 2 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina Latvijoje kito taip pat kaip Lietuvoje, o Estijoje augo 3 proc. ir siekė 91 eurus.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ įjungė baigtą rekonstruoti 61 kilometro ilgio 330 kV elektros liniją tarp Lietuvos elektrinės bei Alytaus transformatorių pastotės.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ tikina, jog Kinijos bendrovės nedalyvauja jos įgyvendinamuose strateginiuose projektuose, tarp jų ir pasiruošime sinchronizuotis su Vakarų Europos elektros tinklais.  Tai „Litgrid“ paskelbė po to, kai LRT radijas pirmadienį pranešė, kad bendrovė perka Kinijoje pagamintą sinchronizavimui skirtą įrangą.

Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ perka Kinijoje pagamintą įrangą, skirtą elektros tinklų sinchronizavimui su Europa, skelbia LRT radijas. Tai LRT radijui patvirtino „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis. Jis sakė, kad visiškai atsisakyti kiniškos produkcijos sudėtinga. „Taip, šita įranga yra nupirkta. Kas yra svarbu, kad ji buvo įtraukta mūsų rangovo iš Vokietijos „Siemens“ prašymu“, – radijui teigė R. Masiulis. Kiniška įranga skirta prijungti arba atsijungti nuo perdavimo tinklo.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ skelbia patvirtinusi 35 prašymus perdavimo tinkle rezervuoti 2,9 gigavato (GW) galios saulės ir vėjo elektrinių bei kaupimo įrenginių.  Patvirtinus prašymus saulės elektrinėms rezervuota galia siekia 0,95 GW, vėjo – 1,2 GW, kaupimo įrenginiams – 0,75 GW. Pasak „Litgrid“, iš 2,9 GW bendrai rezervuotos galios, beveik 1,1 GW sudaro hibridinės elektrinės.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pradeda Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) transformatorių pastotės 330 kV skirstyklos rekonstrukciją.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ iš Norvegijos kompanijos „Heimdall Power“ perka išmaniuosius jutiklius – jie padės stebėti oro linijų laidų būklę ir pralaidumą lemiančius rodiklius.

Vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę padidėjo 32 proc. iki 111 eurų už megavatvalandę (MWh), skelbia elektros perdavimo operatorė „Litgrid“. Birželio 12–18 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina Latvijoje kito taip pat kaip Lietuvoje, o Estijoje augo 24 proc. ir siekė 105 eurus.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ nepriklausomu valdybos nariu paskirtas telekomunikacijų bendrovės „Telia Lietuva“ technologijų vadovą Andrių Šemeškevičių. Naujojo nepriklausomu valdybos nario skyrimui pirmadienį pritarta „Litgrid“ neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime, pranešė bendrovė. A. Šemeškevičius užėmė laisvą vietą valdyboje, kuri atsirado pernai spalį iš jos pasitraukus Artūrui Vilimui.

Regione sumažėjus hidroelektrinių bei branduolinių jėgainių gamybai gegužės mėnesio vidutinė didmeninė elektros kaina, palyginti su balandžiu, Lietuvoje padidėjo 16 proc. iki 78 eurų už megavatvalandę (MWh), skelbia elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, kainų padidėjimą lėmė mažesnė hidroelektrinių ir branduolinių jėgainių gamyba regione.

Vėjo elektrinių gamybai išaugus 83 proc. didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę sumažėjo 12 proc. iki 68 eurų už megavatvalandę (MWh), pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“. Latvijoje didmeninė elektros kaina buvo tokia pati kaip ir Lietuvoje, o Estijoje elektra pigo 19 proc. iki 54 eurų.

Išaugus saulės elektrinių gamybai didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę sumažėjo 2 proc. iki 77 eurų už megavatvalandę (MWh), pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“. Latvijoje didmeninė elektros kaina buvo tokia pati kaip ir Lietuvoje, o Estijoje elektra brango 9 proc. iki 67 eurų.

Vos trečdalį visos šalyje suvartojamos energijos Lietuva pasigamina pati. Visą kitą energiją importuojame, vadinasi, ir visus pinigus už ją vis dar atiduodame kitiems – dažniausia kaimynams. Paprastai didmeninė elektros kaina, kuri nustatoma „Nord Pool“ biržoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje daug nesiskiria. Bet trečiadienis buvo visiškai neįprasta diena. Primename, kad didžiausia nekompensuojama mažmeninė elektros kaina vartotojams šiuo metu yra 28,5 ct/kWh.

„Nord Pool“ biržos Lietuvos ir Latvijos zonose elektros kainos trečiadienį tarp 16 ir 17 val. šoktelės beveik 6 kartus iki 629 eurų už megavatvalandę (MWh)  – tai lems dėl remonto darbų apriboti tinklų pralaidumai su Lenkija ir Estija, aukšta oro temperatūra bei sumažėjusi atsinaujinančių išteklių gamyba, sako „Litgrid“.  „Šią savaitę vykdomi „LitPol Link“ keitiklio techninės priežiūros darbai, dėl to nevyksta importas ir eksportas su Lenkijos zona.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ rekonstruos šešias transformatorių pastotes – Vilkaviškio, Šilutės, Panevėžio, Kretingos ir Kupiškio rajonuose bei Šiaulių mieste. Po rekonstrukcijos padidės elektros perdavimo tinklo patikimumas ir saugumas, pranešė „Litgrid“. „Atnaujiname mūsų transformatorių pastotes šiuolaikiška, efektyvesne ir aplinkai palankesne įranga.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pranešė, kad šią savaitę bus atliekamas planinis Lietuvos ir Lenkijos elektros sistemų jungties „LitPol Link“ remontas. Anot  operatorės, techninės priežiūros darbai prasidės pirmadienį, 7 val. ryto. Juos planuojama baigti šeštadienį, 15 val. „LitPol Link“ jungtis yra Baltijos šalių elektros sistemos vartai į vakarus, per kuriuos vyks prisijungimas prie kontinentinės Europos tinklų.

Po rekonstrukcijos įjungtos 330 kV elektros perdavimo linijos Grobinė–Klaipėda ir Jurbarkas–Bitėnai, pranešė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Šios linijos yra svarbios ne tik perduodant elektrą Lietuvoje, bet ir ruošiantis sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais, teigia „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pradeda rekonstruoti Kauno elektrinės transformatorių pastotėje esančią 110 kV skirstyklą. Darbus už 3,8 mln. eurų atliks „Connecto Lietuva“ ir „Connecto Eesti“, 1,9 mln.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ sako, jog į Baltarusijos energetikos tinklą praėjusią savaitę įjungtas Astravo atominės elektrinės (AE) antrasis reaktorius neturi įtakos Lietuvos sistemai.  „Lietuvos elektros sistema veikia stabiliai ir patikimai, Astravo AE įtakos elektros perdavimui Lietuvoje neturi“, – komentare BNS teigė „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento vadovas Donatas Matelionis.

Dėl linijų remontų Estijoje praėjusią savaitę Lietuvą pasiekė mažesni pigesnės importinės elektros kiekiai iš šiaurės, todėl didmeninės elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę padidėjo 4 proc.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 12,9 mln. eurų grynojo pelno, kai pernai tuo pačiu metu nuostolis siekė 2 mln. eurų.  Pelną daugiausiai lėmė didesnės elektros perdavimo pajamos, sumažėjusi elektros kaina ir technologinių nuostolių perdavimo tinkle kompensavimo sąnaudos, penktadienį pranešė „Litgrid“.  Bendrovė per  tris šių metų mėnesius gavo 86,8 mln. eurų pajamų, arba 28 proc. daugiau nei prieš metus.

Balandžio mėnesio vidutinė didmeninė elektros rinkos kaina Lietuvoje buvo mažiausia nuo 2021 metų gegužės – ji siekė 67 eurus už megavatvalandę (MWh) ir buvo 24 proc. mažesnė nei kovą, pranešė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, kainų mažėjimą lėmė mažesnis elektros vartojimas, dėl pavasarinių potvynių išaugusi Latvijos hidroelektrinių gamyba ir vietos atsinaujinančių išteklių elektrinės.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ atsigabeno tris vadinamuosius galios transformatorius, skirtus prie tinklo prijungti tris sinchroninius kompensatorius – sinchronizavus tinklus su Europa jie užtikrins savarankišką dažnio valdymą. Trys 200 megavoltamperų (MVA) galios transformatoriai į Klaipėdos uostą atvyko jūra iš Kroatijos. Vieno jų svoris yra beveik 140 tonų, vertė rinkoje – apie 2,25 mln. eurų, o bendra jų vertė siekia 6,75 mln.

Būsimos elektros jungties Baltijos jūroje „Harmony Link“ statybos potencialių rangovų pateiktų pasiūlymų sumai beveik 2,5 karto viršijus numatytą 680 mln. eurų biudžetą, jis, tikėtina, turės būti didinamas, sako „Litgrid“ atstovas.

Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorė PSE iš naujo skelbs būsimos elektros jungties Baltijos jūroje „Harmony Link“ keitiklių stočių Lietuvoje ir Lenkijoje statybų konkursą.  Apie tai Lenkijos bendrovė paskelbė praėjusius savaitei po, kai Lietuvos operatorė „Litgrid“ pranešė iš naujo skelbsianti „Harmony Link“ jūrinio kabelio rangovo konkursą. „Litgrid“ nusprendė atšaukti „Harmony Link“ projekto kabelio rangovo atrankos procedūrą.

Mažėjant hidroelektrinių gamybai bei netikėtai atsijungus dviem Švedijoje esančios atominės elektrinės reaktoriams, didmeninė elektros energijos kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę padidėjo 19 proc.

Pasiūlymams beveik 2,5 karto viršijus numatytas investicijas, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ iš naujo skelbs brangiausio Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su Vakarų Europa projekto – jūrinio kabelio „Harmony Link“ – rangovo konkursą.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pranešė baigusi šeštadienį atliktą šalies elektros sistemos izoliuoto darbo bandymą. „Bandymui pasibaigus, šiuo metu Lietuvos elektros sistema sklandžiai veikia IPS/UPS sistemoje, kartu su kitomis Baltijos šalimis“, – teigiama šeštadienio vakarą išplatintame „Litgrid“ pranešime. Daugiau detalių apie bandymą operatorė nepateikė.   Bandymo, kuris tęsėsi nuo 11 iki 21 val.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ šeštadienį atlieka šalies elektros sistemos izoliuoto darbo bandymą. „Litgrid“ atstovas Matas Noreika BNS patvirtino, kad bandymas, kaip ir suplanuota, pradėtas 11 val. bei vyksta sklandžiai.  „Galiu patvirtinti, kad Lietuva dirba izoliuotu režimu jau daugiau kaip valandą. Viskas vyksta pagal planą, sklandžiai, veikia visos elektrinės“, – BNS teigė M. Noreika. Bandymo, kuris turėtų tęstis iki 21 val.

Dėl šiltesnių orų sumažėjus vartojimui vidutinė didmeninė elektros energijos kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę sumažėjo 51 proc.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“, pernai dėl aukštų elektros kainų patyrusi 49,5 mln. eurų grynąjį nuostolį, šiemet dividendų nemokės. Tai nuspręsta antradienį įvykusiame akcininkų susirinkime, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Litgrid“. Pernai buvo išmokėta 5 mln. eurų dividendų, arba 0,01 euro akcijai. 2021 metais „Litgrid“ akcininkams išmokėjo 16,5 mln. eurų dividendų, o 2020-aisiais – apie 4,1 mln. eurų. Bendrovės audituotos pajamos pernai augo 55,2 proc.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ ketvirtadienį pranešė sudariusi lengvesnes sąlygas nepriklausomiems elektros paklausos telkėjams teikti balansavimo paslaugą.

Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) patvirtinus pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašą, „Litgrid“ skelbia sulaukusi 61 prašymo prijungti 7,5 gigavato (GW) galios saulės ir vėjo elektrinių bei kaupimo įrenginių.  Prašymuose numatyta įrengti saulės elektrinių galia siekia 2,9 GW, vėjo – 3,8 GW, taip pat vystytojai planuoja įrengti beveik 0,8 GW galios elektros energijos kaupimo įrenginių.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorei „Litgrid“ praėjusiais metais dėl aukštų elektros kainų patyrus 49,5 mln. eurų grynąjį nuostolį, įmonės valdyba siūlo dividendų nemokėti.  Dėl to įmonės akcininkai spręs susirinkime balandžio 11 dieną, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Litgrid“. Pernai buvo išmokėta 5 mln. eurų dividendų, arba 0,01 euro akcijai. 2021 metais „Litgrid“ akcininkams išmokėjo 16,5 mln. eurų dividendų, o 2020-aisiais – apie 4,1 mln. eurų.

Vasario mėnesio vidutinė didmeninė elektros  kaina Lietuvoje siekė 115 eurų už megavatvalandę (MWh) – 11 proc. daugiau nei sausį, skelbia elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Pasak bendrovės Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, kainų augimą lėmė sumažėjusi hidroelektrinių gamyba ir jas pakeitusios brangesnės šiluminės elektrinės.

Lenkijos žiniasklaidai paskelbus apie Japonijos energetikos korporacijos „Hitachi Energy“ bei Lenkijos statybos gigantės „Budimex“ konsorciumo pateiktą 2,4 karto brangesnį nei numato biudžetas pasiūlymą „Harmony Link“ projekte, „Litgrid“ atstovas sako, kad bendrovė yra susirūpinusi dėl išaugusių kaštų.

Po pusantro mėnesio sudėtingos logistinės operacijos Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ perduotas autotransformatorius jau Ukrainoje ir netrukus vietos specialistai įjungs perdavimo tinklo įrenginį. Ukrainiečių teigimu, šis įrenginys elektros energija aprūpins 200 000 namų ūkių, teigiama prenšime žiniasklaidai. „Lietuva kartu su Lenkija yra didžiausios Ukrainos energetikos sektoriaus rėmėjos.

Valstybės valdoma energetikos grupė „Epso-G“ ieško naujų „Litgrid“ ir „Amber Grid“ valdybų narių.  „Epso-G“ skelbia, jog į „Amber Grid“ valdybą ieškoma jos deleguojamo inovacijų ir žaliosios transformacijos kompetencijų srities, o į „Litgrid“ – nepriklausomo technologinių inovacijų kompetencijų srities nario. Valdybų nariai renkami iki dabartinių „Amber Grid“ ir „Litgrid“ valdybų kadencijų pabaigos – 2024 metų balandžio 20 dienos.

Lietuvos elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“ pirmoji Baltijos šalyse išmėgins virtualią kintamo pralaidumo technologiją (angl. Dynamic Line Rating, DLR). Ją įdiegs Norvegijos bendrovė „Heimdall Power“ – su ja vasario viduryje pasirašyta sutartis. Tikimasi, kad inovatyvi sistema, matuojanti ir prognozuojanti oro linijų temperatūrą, leis perduoti daugiau elektros tomis pačiomis linijomis.