litgrid

Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ perka Kinijoje pagamintą įrangą, skirtą elektros tinklų sinchronizavimui su Europa, skelbia LRT radijas. Tai LRT radijui patvirtino „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis. Jis sakė, kad visiškai atsisakyti kiniškos produkcijos sudėtinga. „Taip, šita įranga yra nupirkta. Kas yra svarbu, kad ji buvo įtraukta mūsų rangovo iš Vokietijos „Siemens“ prašymu“, – radijui teigė R. Masiulis. Kiniška įranga skirta prijungti arba atsijungti nuo perdavimo tinklo.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ skelbia patvirtinusi 35 prašymus perdavimo tinkle rezervuoti 2,9 gigavato (GW) galios saulės ir vėjo elektrinių bei kaupimo įrenginių.  Patvirtinus prašymus saulės elektrinėms rezervuota galia siekia 0,95 GW, vėjo – 1,2 GW, kaupimo įrenginiams – 0,75 GW. Pasak „Litgrid“, iš 2,9 GW bendrai rezervuotos galios, beveik 1,1 GW sudaro hibridinės elektrinės.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pradeda Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) transformatorių pastotės 330 kV skirstyklos rekonstrukciją.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ iš Norvegijos kompanijos „Heimdall Power“ perka išmaniuosius jutiklius – jie padės stebėti oro linijų laidų būklę ir pralaidumą lemiančius rodiklius.

Vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę padidėjo 32 proc. iki 111 eurų už megavatvalandę (MWh), skelbia elektros perdavimo operatorė „Litgrid“. Birželio 12–18 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina Latvijoje kito taip pat kaip Lietuvoje, o Estijoje augo 24 proc. ir siekė 105 eurus.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ nepriklausomu valdybos nariu paskirtas telekomunikacijų bendrovės „Telia Lietuva“ technologijų vadovą Andrių Šemeškevičių. Naujojo nepriklausomu valdybos nario skyrimui pirmadienį pritarta „Litgrid“ neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime, pranešė bendrovė. A. Šemeškevičius užėmė laisvą vietą valdyboje, kuri atsirado pernai spalį iš jos pasitraukus Artūrui Vilimui.

Regione sumažėjus hidroelektrinių bei branduolinių jėgainių gamybai gegužės mėnesio vidutinė didmeninė elektros kaina, palyginti su balandžiu, Lietuvoje padidėjo 16 proc. iki 78 eurų už megavatvalandę (MWh), skelbia elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, kainų padidėjimą lėmė mažesnė hidroelektrinių ir branduolinių jėgainių gamyba regione.

Vėjo elektrinių gamybai išaugus 83 proc. didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę sumažėjo 12 proc. iki 68 eurų už megavatvalandę (MWh), pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“. Latvijoje didmeninė elektros kaina buvo tokia pati kaip ir Lietuvoje, o Estijoje elektra pigo 19 proc. iki 54 eurų.

Išaugus saulės elektrinių gamybai didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę sumažėjo 2 proc. iki 77 eurų už megavatvalandę (MWh), pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“. Latvijoje didmeninė elektros kaina buvo tokia pati kaip ir Lietuvoje, o Estijoje elektra brango 9 proc. iki 67 eurų.

Vos trečdalį visos šalyje suvartojamos energijos Lietuva pasigamina pati. Visą kitą energiją importuojame, vadinasi, ir visus pinigus už ją vis dar atiduodame kitiems – dažniausia kaimynams. Paprastai didmeninė elektros kaina, kuri nustatoma „Nord Pool“ biržoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje daug nesiskiria. Bet trečiadienis buvo visiškai neįprasta diena. Primename, kad didžiausia nekompensuojama mažmeninė elektros kaina vartotojams šiuo metu yra 28,5 ct/kWh.

„Nord Pool“ biržos Lietuvos ir Latvijos zonose elektros kainos trečiadienį tarp 16 ir 17 val. šoktelės beveik 6 kartus iki 629 eurų už megavatvalandę (MWh)  – tai lems dėl remonto darbų apriboti tinklų pralaidumai su Lenkija ir Estija, aukšta oro temperatūra bei sumažėjusi atsinaujinančių išteklių gamyba, sako „Litgrid“.  „Šią savaitę vykdomi „LitPol Link“ keitiklio techninės priežiūros darbai, dėl to nevyksta importas ir eksportas su Lenkijos zona.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ rekonstruos šešias transformatorių pastotes – Vilkaviškio, Šilutės, Panevėžio, Kretingos ir Kupiškio rajonuose bei Šiaulių mieste. Po rekonstrukcijos padidės elektros perdavimo tinklo patikimumas ir saugumas, pranešė „Litgrid“. „Atnaujiname mūsų transformatorių pastotes šiuolaikiška, efektyvesne ir aplinkai palankesne įranga.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pranešė, kad šią savaitę bus atliekamas planinis Lietuvos ir Lenkijos elektros sistemų jungties „LitPol Link“ remontas. Anot  operatorės, techninės priežiūros darbai prasidės pirmadienį, 7 val. ryto. Juos planuojama baigti šeštadienį, 15 val. „LitPol Link“ jungtis yra Baltijos šalių elektros sistemos vartai į vakarus, per kuriuos vyks prisijungimas prie kontinentinės Europos tinklų.

Po rekonstrukcijos įjungtos 330 kV elektros perdavimo linijos Grobinė–Klaipėda ir Jurbarkas–Bitėnai, pranešė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Šios linijos yra svarbios ne tik perduodant elektrą Lietuvoje, bet ir ruošiantis sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais, teigia „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pradeda rekonstruoti Kauno elektrinės transformatorių pastotėje esančią 110 kV skirstyklą. Darbus už 3,8 mln. eurų atliks „Connecto Lietuva“ ir „Connecto Eesti“, 1,9 mln.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ sako, jog į Baltarusijos energetikos tinklą praėjusią savaitę įjungtas Astravo atominės elektrinės (AE) antrasis reaktorius neturi įtakos Lietuvos sistemai.  „Lietuvos elektros sistema veikia stabiliai ir patikimai, Astravo AE įtakos elektros perdavimui Lietuvoje neturi“, – komentare BNS teigė „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento vadovas Donatas Matelionis.

Dėl linijų remontų Estijoje praėjusią savaitę Lietuvą pasiekė mažesni pigesnės importinės elektros kiekiai iš šiaurės, todėl didmeninės elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę padidėjo 4 proc.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 12,9 mln. eurų grynojo pelno, kai pernai tuo pačiu metu nuostolis siekė 2 mln. eurų.  Pelną daugiausiai lėmė didesnės elektros perdavimo pajamos, sumažėjusi elektros kaina ir technologinių nuostolių perdavimo tinkle kompensavimo sąnaudos, penktadienį pranešė „Litgrid“.  Bendrovė per  tris šių metų mėnesius gavo 86,8 mln. eurų pajamų, arba 28 proc. daugiau nei prieš metus.

Balandžio mėnesio vidutinė didmeninė elektros rinkos kaina Lietuvoje buvo mažiausia nuo 2021 metų gegužės – ji siekė 67 eurus už megavatvalandę (MWh) ir buvo 24 proc. mažesnė nei kovą, pranešė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, kainų mažėjimą lėmė mažesnis elektros vartojimas, dėl pavasarinių potvynių išaugusi Latvijos hidroelektrinių gamyba ir vietos atsinaujinančių išteklių elektrinės.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ atsigabeno tris vadinamuosius galios transformatorius, skirtus prie tinklo prijungti tris sinchroninius kompensatorius – sinchronizavus tinklus su Europa jie užtikrins savarankišką dažnio valdymą. Trys 200 megavoltamperų (MVA) galios transformatoriai į Klaipėdos uostą atvyko jūra iš Kroatijos. Vieno jų svoris yra beveik 140 tonų, vertė rinkoje – apie 2,25 mln. eurų, o bendra jų vertė siekia 6,75 mln.

Būsimos elektros jungties Baltijos jūroje „Harmony Link“ statybos potencialių rangovų pateiktų pasiūlymų sumai beveik 2,5 karto viršijus numatytą 680 mln. eurų biudžetą, jis, tikėtina, turės būti didinamas, sako „Litgrid“ atstovas.

Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorė PSE iš naujo skelbs būsimos elektros jungties Baltijos jūroje „Harmony Link“ keitiklių stočių Lietuvoje ir Lenkijoje statybų konkursą.  Apie tai Lenkijos bendrovė paskelbė praėjusius savaitei po, kai Lietuvos operatorė „Litgrid“ pranešė iš naujo skelbsianti „Harmony Link“ jūrinio kabelio rangovo konkursą. „Litgrid“ nusprendė atšaukti „Harmony Link“ projekto kabelio rangovo atrankos procedūrą.

Mažėjant hidroelektrinių gamybai bei netikėtai atsijungus dviem Švedijoje esančios atominės elektrinės reaktoriams, didmeninė elektros energijos kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę padidėjo 19 proc.

Pasiūlymams beveik 2,5 karto viršijus numatytas investicijas, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ iš naujo skelbs brangiausio Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su Vakarų Europa projekto – jūrinio kabelio „Harmony Link“ – rangovo konkursą.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pranešė baigusi šeštadienį atliktą šalies elektros sistemos izoliuoto darbo bandymą. „Bandymui pasibaigus, šiuo metu Lietuvos elektros sistema sklandžiai veikia IPS/UPS sistemoje, kartu su kitomis Baltijos šalimis“, – teigiama šeštadienio vakarą išplatintame „Litgrid“ pranešime. Daugiau detalių apie bandymą operatorė nepateikė.   Bandymo, kuris tęsėsi nuo 11 iki 21 val.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ šeštadienį atlieka šalies elektros sistemos izoliuoto darbo bandymą. „Litgrid“ atstovas Matas Noreika BNS patvirtino, kad bandymas, kaip ir suplanuota, pradėtas 11 val. bei vyksta sklandžiai.  „Galiu patvirtinti, kad Lietuva dirba izoliuotu režimu jau daugiau kaip valandą. Viskas vyksta pagal planą, sklandžiai, veikia visos elektrinės“, – BNS teigė M. Noreika. Bandymo, kuris turėtų tęstis iki 21 val.

Dėl šiltesnių orų sumažėjus vartojimui vidutinė didmeninė elektros energijos kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę sumažėjo 51 proc.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“, pernai dėl aukštų elektros kainų patyrusi 49,5 mln. eurų grynąjį nuostolį, šiemet dividendų nemokės. Tai nuspręsta antradienį įvykusiame akcininkų susirinkime, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Litgrid“. Pernai buvo išmokėta 5 mln. eurų dividendų, arba 0,01 euro akcijai. 2021 metais „Litgrid“ akcininkams išmokėjo 16,5 mln. eurų dividendų, o 2020-aisiais – apie 4,1 mln. eurų. Bendrovės audituotos pajamos pernai augo 55,2 proc.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ ketvirtadienį pranešė sudariusi lengvesnes sąlygas nepriklausomiems elektros paklausos telkėjams teikti balansavimo paslaugą.

Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) patvirtinus pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašą, „Litgrid“ skelbia sulaukusi 61 prašymo prijungti 7,5 gigavato (GW) galios saulės ir vėjo elektrinių bei kaupimo įrenginių.  Prašymuose numatyta įrengti saulės elektrinių galia siekia 2,9 GW, vėjo – 3,8 GW, taip pat vystytojai planuoja įrengti beveik 0,8 GW galios elektros energijos kaupimo įrenginių.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorei „Litgrid“ praėjusiais metais dėl aukštų elektros kainų patyrus 49,5 mln. eurų grynąjį nuostolį, įmonės valdyba siūlo dividendų nemokėti.  Dėl to įmonės akcininkai spręs susirinkime balandžio 11 dieną, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Litgrid“. Pernai buvo išmokėta 5 mln. eurų dividendų, arba 0,01 euro akcijai. 2021 metais „Litgrid“ akcininkams išmokėjo 16,5 mln. eurų dividendų, o 2020-aisiais – apie 4,1 mln. eurų.

Vasario mėnesio vidutinė didmeninė elektros  kaina Lietuvoje siekė 115 eurų už megavatvalandę (MWh) – 11 proc. daugiau nei sausį, skelbia elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Pasak bendrovės Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, kainų augimą lėmė sumažėjusi hidroelektrinių gamyba ir jas pakeitusios brangesnės šiluminės elektrinės.

Lenkijos žiniasklaidai paskelbus apie Japonijos energetikos korporacijos „Hitachi Energy“ bei Lenkijos statybos gigantės „Budimex“ konsorciumo pateiktą 2,4 karto brangesnį nei numato biudžetas pasiūlymą „Harmony Link“ projekte, „Litgrid“ atstovas sako, kad bendrovė yra susirūpinusi dėl išaugusių kaštų.

Po pusantro mėnesio sudėtingos logistinės operacijos Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ perduotas autotransformatorius jau Ukrainoje ir netrukus vietos specialistai įjungs perdavimo tinklo įrenginį. Ukrainiečių teigimu, šis įrenginys elektros energija aprūpins 200 000 namų ūkių, teigiama prenšime žiniasklaidai. „Lietuva kartu su Lenkija yra didžiausios Ukrainos energetikos sektoriaus rėmėjos.

Valstybės valdoma energetikos grupė „Epso-G“ ieško naujų „Litgrid“ ir „Amber Grid“ valdybų narių.  „Epso-G“ skelbia, jog į „Amber Grid“ valdybą ieškoma jos deleguojamo inovacijų ir žaliosios transformacijos kompetencijų srities, o į „Litgrid“ – nepriklausomo technologinių inovacijų kompetencijų srities nario. Valdybų nariai renkami iki dabartinių „Amber Grid“ ir „Litgrid“ valdybų kadencijų pabaigos – 2024 metų balandžio 20 dienos.

Lietuvos elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“ pirmoji Baltijos šalyse išmėgins virtualią kintamo pralaidumo technologiją (angl. Dynamic Line Rating, DLR). Ją įdiegs Norvegijos bendrovė „Heimdall Power“ – su ja vasario viduryje pasirašyta sutartis. Tikimasi, kad inovatyvi sistema, matuojanti ir prognozuojanti oro linijų temperatūrą, leis perduoti daugiau elektros tomis pačiomis linijomis.

Aprimus vėjui bei Vasario 16-ąją sumažėjus elektros vartojimui vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę sumažėjo 2 proc.

2002 metais saulės ir vėjo elektrinės Lietuvoje pagamino rekordiškai daug elektros – ji sudarė 60 proc. visos šalies gamybos. Pirmą kartą jos dalis buvo didesnė nei pusė visos šalyje pagamintos elektros. Užpernai tokiose elektrinėse buvo pagaminta 48 proc. visos elektros, pranešė „Litgrid“. Tačiau elektros suvartojimas šalyje per metus sumažėjo 5,4 procento.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ į Ukrainą siunčia dar vieną pagalbos paketą, padėsiantį atstatyti nuo karo nukentėjusios šalies energetikos infrastruktūrą. Siunčiamų įrenginių vertė rinkoje siekia apie 3,6 mln. eurų, ketvirtadienį pranešė įmonė.

Lietuvai šiemet balandį planuojant atlikti pirmąjį šalies istorijoje elektros sistemos izoliuoto darbo bandymą, elektros perdavimo tinklo operatorės „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis sako, jog Latvijos ir Estijos operatoriai galutinai pranešė nedalyvausiantys bandyme.  „Kaimynai galiausia nesutiko – gavome jau aiškius raštus iš jų, kad jie nedalyvaus bandyme. Aišku, viltis miršta paskutinė, gal dar persigalvos, bet manau, kad ne“, – portalui vz.lt sakė R. Masiulis.

Sausio mėnesio vidutinė didmeninė elektros  kaina Lietuvoje siekė 103 eurus už megavatvalandę (MWh) – 61 proc. mažiau nei gruodį, skelbia elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Anot bendrovės, šilti sausio orai visame regione lėmė stabilias gamtinių dujų kainas, mažą vartojimą ir aukštą hidroelektrinių elektros gamybą, o tai veikė ir elektros kainą.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ praėjusiais metais patyrė  49,4 mln. eurų nuostolio, kai prieš metus buvo uždirbusi 20 mln. eurų grynojo pelno. Bendrovės teigimu, nuostolį daugiausia lėmė dėl padidėjusių elektros kainų 2,5 karto iki 99,6 mln. eurų išaugusios technologinių nuostolių perdavimo tinkle kompensavimo sąnaudos.

Lietuvos elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“ atnaujintoje strategijoje iki 2030 metų numato aktyviai vystyti atsinaujinančiai energijai būtinus pajėgumus, mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, pranešė bendrovė. „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius sako, kad daugiau dėmesio bus skiriama vėjo ir saulės elektrinių vystytojams, elektros gamintojams ir prie tinklo prisijungusiems vartotojams.

Vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę padidėjo 7 proc. iki 126 eurų už megavatvalandę (MWh). Latvijoje ir Estijoje ji siekė 114 eurų už MWh, pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“. „Praėjusią savaitę Baltijos šalyse antrą savaitę iš eilės mažėjo vėjo jėgainių gamyba, tačiau kainos Latvijoje ir Estijoje išliko panašiame lygyje, o Lietuvoje nežymiai išaugo.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ parengė elektros energijos kaupimo įrenginių prijungimo prie perdavimo tinklo valdymo reikalavimus, kurie bus taikomi didelės galios baterijų sistemoms, veikiančioms aukštos įtampos elektros perdavimo tinkle. Operatorė skelbia viešąją konsultaciją, kurios metu į tokias sistemas investuoti planuojantys rinkos dalyviai kviečiami teikti pastabas ir pasiūlymus.

Vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę padidėjo 41 proc. iki 117 eurų už megavatvalandę (MWh). Latvijoje ir Estijoje ji siekė 116 eurų už MWh, pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“. Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, didesnes elektros kainas lėmė sumažėjusi vėjo generacija.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ Ukrainai perduoda 2 mln. eurų vertės 330/110/10 kilovoltų (kV) transformatorių.  Įrenginys ketvirtadienį Šiaulių transformatorių pastotėje bus pakrautas ant platformos tipo puspriekabės ir išvežtas į Klaipėdą, iš kur Ukrainą pasieks jūrų keliais, pranešė „Litgrid“.     „Ruošdamiesi sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais atnaujiname savo tinklą ir įrangą, todėl turime nebenaudojamos, tačiau vis dar gerai veikian...

Energetikos rinkos reguliuotojui siūlant komercinių saulės parkų vystytojams proporcingai riboti elektros gamybą, o ne galią, „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis sako, kad baterijas įsirengusioms saulės jėgainėms būtų taikomi mažesni gamybos ribojimai.

Vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę sumažėjo 22 proc. iki 83 eurų už megavatvalandę (MWh). Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje, o Estijoje ji siekė 81 eurą už MWh, pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“. Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, elektros kainos visame regione mažėjo dėl šiltų orų, lėtai augančio suvartojimo ir itin didelės atsinaujinančių i...