lietuvių kalbos egzaminas

Penktadienį Nacionalinė švietimo agentūra skelbia lietuvių kalbos ir literatūros mokyklinio brandos egzamino rezultatus. Juos mokiniai gali sužinoti savo mokyklose. Šiais metais 7550 abiturientų laikė lietuvių kalbos ir literatūros mokyklinį brandos egzaminą. Jį išlaikė 94,3 proc. mokinių, rašoma pranešime spaudai.  Aukščiausius 9–10 balų įvertinimus gavo 2,85 proc. mokinių. Praėjusiais metais lietuvių kalbos ir literatūros mokyklinį brandos egzaminą laikė 8352 abiturientai.

Pirmasis šių metų abiturientų išbandymas egzaminų sesijos metu buvo šį pirmadienį – dvyliktokai laikė lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą. Pedagogai džiaugiasi, nes temos šiemet lengvesnės nei praėjusiais metais, tačiau neslepia, kad pasigedo aiškesnio jų suformulavimo. Bijoma, kad dalis mokinių galėjo ne taip suprasti temas.

Lietuvoje pirmadienį prasidėjo brandos egzaminų sesija. Pirmasis išbandymas – lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas. Dvyliktokų įspūdžiai po egzamino įvairūs: vieni tikėjosi temų ir tvirtino, kad pirmasis sesijos išbandymas nebuvo sunkus, kiti tikisi bent jau išlaikyti ir tikino, kad koją pakišo ir nuotolinis mokymasis.

Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą dėl sudarytų galimybių užsieniečiams fiktyviai išlaikyti lietuvių kalbos mokėjimo ir Konstitucijos pagrindų egzaminus, nuosprendžiu kaltais dėl prekybos poveikiu pripažino šešis asmenis.

Prieš lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą abiturientams buvo rekomenduojama savanoriškai dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones: veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones ir vienkartines pirštines, tačiau po egzamino jaunuoliai sakė nematantys tame prasmės, todėl apsauginių kaukių ar pirštinių nedėvėjo.

Lietuvoje abiturientai jau praėjusią savaitę pradėjo laikyti valstybinius brandos egzaminus. Startiniu išbandymu tapo užsienio kalbų egzaminai žodžiu, o šiandien visoje Lietuvoje vyksta lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas, kuris vienintelis yra privalomas. Apie tai, ko tikėtis iš egzaminų, kaip suvaldyti stresą bei nerimą ir ką turi žinoti abiturientų tėvai, pasakoja Nacionalinės švietimo agentūros direktorė Rūta Krasauskienė.

Abiturientų pirmadienį laukė rimtas iššūkis – visoje Lietuvoje vyko privalomas lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas. Šiemet abiturientai galėjo pasirinkti iš 4 temų. Dvi iš jų samprotavimo, o kitos – literatūrinės. Nors egzamino trukmė 4 valandos, abiturientai Vilniaus Žvėryno gimnazijos duris varstė jau po dviejų su puse valandų.

Pirmadienį visoje Lietuvoje vyksta lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas, kuris vienintelis yra privalomas. Egzaminą laiko visi siekiantieji brandos atestato. Valstybinį brandos egzaminą pasirinko 17 268 kandidatai, o mokyklinį – 8 511 kandidatų. Egzaminas vyksta keturias valandas – nuo 9 iki 13 valandos. „Kaip ir ankstesniais metais, mokiniai turės parašyti rašinį, pasirinkę vieną iš siūlomų keturių – dviejų samprotaujamųjų ir dviejų literatūrinių – temų.

Abiturientams šiandien buvo svarbi diena. 30 tūkstančių dvyliktokų laikė privalomąjį lietuvių kalbos egzaminą. Šiemet įvesta naujovė – mokiniai dalį egzamino laiko galėjo pasiskaityti autorių kūrinius kompiuteriuose. Vieni tuo naudojosi su malonumu, kitiems naujovė nepasirodė reikalinga. Kas su palengvėjimu, o kas su rūpesčiu veide. Tokiomis nuotaikomis dvyliktokai vidurdienį paliko klases, kuriose rašė vienintelį privalomą – lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą.

Birželio 2 d. įvyko visiems Lietuvos abiturientams privalomas lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas. Šį brandos egzaminą šiais metais laikė daugiau kaip 30,5 tūkst. abiturientų. Vieni jų laikė mokyklinį, kiti – valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą. Visiems kandidatams buvo pateiktos keturios užduotys – dvi samprotavimo ir dvi literatūrinio rašinio – iš kurių vieną jie ir rinkosi atlikti.

Nacionalinio egzaminų centro (NEC) vadovė Saulė Vingelienė kol kas nemato pagrindo atsisakyti planų per penkerius metus suvienodinti lietuviškų ir tautinių mažumų mokyklų abiturientų lietuvių kalbos brandos egzamino įvertinimą, nors tautinių mažumų atstovai net ir leidžiant padaryti daugiau klaidų dažniau neišlaiko egzamino ir gauna mažiau šimtukų. Valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą šiemet išlaikė 90,11 proc.

Abiturientų graudenimai dėl egzaminų sudėtingumo jau spėjo atvėsti, bet štai dabar kyla nauja pasipiktinimų banga – lietuvių kalbos valstybinio egzamino neišlaikė 12 procentų moksleivių. Vieni abiturientai piktinasi Nacionalinio egzaminų centro vertinimo tvarka, kiti tik gūžčioja pečiais – egzaminas, rodės, nesunkus, o rezultatai nuvylė. Apie lietuvių kalbos egzaminą kalbamės su Lietuvos moksleivių sąjungos, Švietimo politikos koordinatore Milda Kuraite.

Abiturientų graudenimai dėl egzaminų sudėtingumo jau spėjo atvėsti, bet štai dabar kyla nauja pasipiktinimų banga – lietuvių kalbos valstybinio egzamino neišlaikė 12 procentų moksleivių. Vieni abiturientai piktinasi Nacionalinio egzaminų centro vertinimo tvarka, kiti tik gūžčioja pečiais – egzaminas, rodės, nesunkus, o rezultatai nuvylė. Kai kurie mokytojai sako, kad šiuolaikiniai abiturientai – kosmopolitiniai valkatos, nevertinantys lietuvių kalbos.

Lietuvių kalbos ir literatūros mokyklinio brandos egzamino šiemet neišlaikė daugiau kaip 5 proc. mokinių. Kaip pranešė Nacionalinis egzamino centras, šį egzaminą išlaikė 94,5 proc. kandidatų. Aukščiausius 9–10 balų įvertinimus gavo 2,76 proc. mokinių. Šiais metais laikyti lietuvių kalbos ir literatūros mokyklinį brandos egzaminą rinkosi 15 tūkst. 222 kandidatai. Jame dalyvavo 13 tūkst. 205 kandidatai.

Po valstybinio anglų kalbos egzamino dar aidi abiturientų raudos. Skundus rašantys moksleiviai guodėsi, kad egzaminas buvo per sunkus. Vakar vyko valstybinis lietuvių kalbos egzaminas ir panašu, kad jis, moksleivių tarpe, vertinamas daug geriau. Mokytojai ir abiturientai sutartinai sako, kad lietuvių kalbos egzaminas nebuvo sudėtingas. „Kalbėjau su nedideliu procentu mokinių, nes jie į mokyklą jau retai užsuka. Su tais mokiniais, kuriais bendravau, jų atsiliepimai yra geri.

Naujųjų mokslo metų pradžią švietimo mokslo ministras Dainius Pavalkis ministerijoje surengtoje spaudos konferencijoje apžvelgė švietimo aktualijas bei pristatė darbus, kurių ketina imtis naujaisiais mokslo metais. Į klausimą, ar jau atslūgo įtampos dėl lietuvių kalbos visiems mokiniams egzamino, ministras atsakė: „Pagal galiojančią tvarką, iki lapkričio 15 dienos turime patvirtinti egzamino vykdymo tvarką. Rugsėjo viduryje vyks ekspertų, vertinusių egzamino rezultatus susitikimas.

 Valstybinį lietuvių kalbos egzaminą išlaikė 90,15 proc. jį laikiusiųjų. Šimto balų įvertinimą gavo 1,62 proc. kandidatų, remdamasis Nacionalinio egzaminų centro (NEC) direktore Saule Vingeliene praneša naujienų portalas delfi.lt. Valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą laikė 23 tūkst. 227 kandidatai. 2011 metais egzaminą išlaikė 91,94 proc., pernai – apie 92,39 proc. kandidatų.

Švietimo ir mokslo ministras "darbietis" Dainius Pavalkis pasisako už vienodą lietuvių kalbos egzaminą lietuviškų ir tautinių mažumų mokyklų abiturientams, tačiau pabrėžia ir būtinybę užtikrinti vienodas sąlygas jam pasiruošti. Antradienį parlamente atsakydamas į Seimo narių klausimus jis taip pat pažymėjo nepritariantis Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderio Valdemaro Tomaševskio siūlymams atsisakyti suvienodinto egzamino ir grįžti prie senosios tvarkos, kuomet egzaminai buvo skirtingi.

 Lietuvių kalbos egzaminas tautinių mažumų abiturientams palengvintas, kad jie nebūtų diskriminuojami, sako Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) Teisės skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Šerpatauskienė. „Kadangi pamokų skaičiaus skirtumas yra didelis, siekiant nediskriminuoti moksleivių, imtasi šių priemonių. Tai yra sumažinta rašinio apimtis“, – pirmadienį Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme sakė ŠMM atstovė.

Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis teigia, kad ministerija dar grįš prie lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino klausimo. Kitais metais pirmą kartą per visą nepriklausomybės laikotarpį visi šalies abiturientai, nepriklausomai nuo jų mokymosi kalbos, laikys vienodą lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą. Ankstesnioji Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) vadovybė teigė, kad egzamino vertinimas nuosekliai tobulės per numatytą 8 metų pereinamąjį laikotarpį.

Kalendorinė vasara abiturientams prasideda vieninteliu privalomu brandos egzaminu – lietuvių kalbos. Valstybinį lietuvių kalbos egzaminą pasirinko 25 655 abiturientai, mokyklinį egzaminą penktadienį laikys 14 761 jaunuolis. Visoje Lietuvoje egzaminas prasidės tuo pačiu laiku – 9 val. ryto. Iš dviejų dalių sudarytam egzaminui bus skirtos 4,5 valandos.: 3 val. laikantieji egzaminą atliks teksto rašymo, 1,5 val. – teksto suvokimo užduotis. Tarp šių dalių numatyta 45 min. pertrauka.

Pasaulio jaunimo iki 19 metų čempionato Latvijoje ketvirtfinalyje Lietuvos rinktinė gana nelengvai 87:75 įveikė bendraamžius iš Lenkijos bei žengė dar vieną žingsnį čempionų titulo link. Vyriausiasis rinktinės treneris Kazys Maksvytis atskleidė, kad du rinktinės žaidėjai – Rokas Giedraitis ir Rolandas Jakštas komandai negalėjo padėti, kadangi buvo išvykę perlaikyti lietuvių kalbos egzamino. „Jei pastebėjote, šias rungtynes pradėjome dešimtyje.

Birželio 1 d. Alytaus rajono abiturientai laikys lietuvių kalbos (gimtosios) brandos egzaminą.  Šis egzaminas yra dviejų tipų: valstybinis ir mokyklinis. Valstybinį  lietuvių kalbos(gimtosios) egzaminą laikys 119 rajono vidurinių ir gimnazijų bei 7 profesinių mokyklų abiturientai. Mokyklinį lietuvių kalbos egzaminą laikys 52 rajono vidurinių ir gimnazijų bei 115 profesinių mokyklų abiturientų.

Lietuvių kalbos egzamino rezultatais nepatenkinti liko daugiau nei pusantro tūkstančio abiturientų. Būtent toks skaičius moksleivių pateikė apeliacijas Nacionaliniam egzaminų centrui (NEC) po to, kai praėjusią savaitę buvo paskelbti valstybinio lietuvių kalbos egzamino rezultatai. Pagal esamą tvarką, apeliacijas NEC gali teikti tie moksleiviai, kurie abejoja gautais įvertinimais.

Pirmadienį lietuvių kalbos egzaminu šalyje prasidėjo valstybinių brandos egzaminų sesija. Lietuvių kalbos egzaminas privalomas visiems abiturientams. Lietuvių kalbos egzaminas yra vienintelis, kurį pasirinktinai galima laikyti mokyklinį arba valstybinį. Kitų mokyklinių egzaminų, turinčių valstybinius analogus, nuo šių metų atsisakyta. Pranešama, kad šio egzamino metu didesnių nesusipratimų išvengta.