Apie lietuvių kalbos egzaminą kalbamės su Lietuvos moksleivių sąjungos, Švietimo politikos koordinatore Milda Kuraite.
- Ar šių metų lietuvių egzaminas buvo sudėtingesnis?
- Negalime tvirtai teigti, kad šiais metais egzaminas buvo sudėtingesnis. Rašinių temos buvo ganėtinai nesudėtingos, moksleiviai galėjo pateikti skirtingus požiūrius į suformuluotus klausimus. Sunkumų galėjo kelti pateikti autoriai, bet tarp visų pateiktų autorių trejetų, buvo visiems puikiai atpažįstamas autorius, pavyzdžiui, J. Tumas - Vaižgantas, A. Škėma, V. Mačernis, B. Sruoga. V. Mykolaitis - Putinas, A. Baranauskas. Šiems autoriams mokykloje skiriamas nemažas valandų skaičius, kad moksleiviai galėtų patys suvokti ir interpretuoti jų kūrybą. Kalbant apie samprotavimo užduotį, moksleiviams užteko remtis vienu iš pateiktų autorių, kitose pastraipose galėjo naudotis savo patirtimi - kitais perskaitytais kūriniais, matytais filmais ar spektakliais.
- Kaip manote, kodėl šiemet toks didelis (lyginant su kitų metų rezultatais) neišlaikiusių skaičius?
- Skirtumas nėra toks didelis. Praeitais metais neišlaikiusiųjų skaičius buvo 10 procentų, šiais metais prisidėjo dar 2 procentai.
Mokslų metų eigoje buvo pranešta, kad egzamino vertinimo kartelė bus keliama. Tai natūralu, kad dėl to neišlaikė ir šiek tiek daugiau moksleivių. Gali būti, kad susidaro situacija, jog bendrai kartelė yra keliama daugiau dėl bendros rašybos, tačiau mokyklose 11 - 12 klasėje moksleiviai nėra atskirai mokomi rašybos ar skyrybos, nes tai turi būti jau išmokę.
- Ar moksleiviais prasčiau paruošiami, o gal mažiau motyvuoti?
- Moksleiviai yra ruošiami kaip ir kiekvienais metais pagal bendrą lietuvių kalbos ugdymo programą bei egzamino programą. Niekas nesikeičia ir su pačių moksleivių motyvacija – yra grupė, kuri visuomet stengiasi mokytis ir tinkamai pasirengti egzaminams bei visuomet yra moksleivių grupė, kuri į pasirengimą egzaminą žiūri atlaidžiau, kuriems sekasi ne taip lengvai intepretuoti kūrinius.
