lenkijos ur

Premjero Gedimino Kirkilo atstovė spaudai pažymi, kad Lietuvos Vyriausybės vadovas į JAV nevyksta derėtis dėl NATO priešraketinės gynybos dislokavimo Lietuvoje, tačiau pažymi, kad pokalbiai apie tai „gali susiklostyti“. “Ne, premjeras į JAV tikrai nevažiuoja tartis dėl priešraketinės gynybos, nes gi tokia pokalbių tema su aukščiausiais pareigūnais, su kuriais susitiks premjeras, nėra numatyta.

Premjeras Gediminas Kirkilas teigia, kad jo vizito į JAV darbotvarkėje priešraketinės gynybos (PRG) klausimai nenumatyti. "Mes turime savo darbotvarkę ir tokių klausimų neturime. Dėl priešraketinės gynybos skydo derasi Lenkija ir mes jai linkime sėkmės. O jei kas nors mėgina šioje vietoje intriguoti ir išnaudoti lietuvišką kortą derybose, iš dalies ir Lenkijos ministras bando tą daryti, tai mes tikrai į tai nesipainiosime", - BNS šeštadienį sakė G.Kirkilas.

Kitą savaitę Valstybės Dūma gali apsvarstyti pareiškimą dėl situacijos, susidariusios Rusijos ir Lietuvos santykiuose. Kaip pranešė žurnalistams Dūmos tarptautinių reikalų komiteto vadovas Konstantinas Kosačiovas, ketvirtadienį šio komiteto posėdyje numatoma apsvarstyti tokio pareiškimo projektą, kuris bus pateiktas žemųjų rūmų tarybai antradienį ir gali būti įtrauktas į trečiadienio plenarinio posėdžio darbotvarkę.

Kitą savaitę Valstybės Dūma gali apsvarstyti pareiškimą dėl situacijos, susidariusios Rusijos ir Lietuvos santykiuose. Kaip pranešė žurnalistams Dūmos tarptautinių reikalų komiteto vadovas Konstantinas Kosačiovas, ketvirtadienį šio komiteto posėdyje numatoma apsvarstyti tokio pareiškimo projektą, kuris bus pateiktas žemųjų rūmų tarybai antradienį ir gali būti įtrauktas į trečiadienio plenarinio posėdžio darbotvarkę.

Lenkija, paskelbusi informaciją apie derybas dėl priešraketinės ginkluotės dislokavimo, dėl savo derybinių interesų paaukojo NATO solidarumo principą. Tai BNS sakė aukšto rango Lietuvos diplomatas, pridūręs, jog „neįtikėtina, bet Lenkijos užsienio reikalų ministerijai paskelbus konfidencialią informaciją net šios šalies prezidentas neišsakė savo pozicijos šiuo klausimu“. „Lietuva informacijos paskelbimą vertina kaip išdavystę.

Maskva paprašė JAV informacijos, susijusios su spaudoje pasirodžiusiais pranešimais apie JAV ir Lietuvos derybas dėl priešraketinės gynybos (PRG) sistemos elementų dislokavimo, penktadienį pareiškė užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Pasak jo, Rusija žino apie JAV ir Lietuvos derybas PRG tema tiek pat, kiek ir žiniasklaida, nors Vašingtonas šiuo klausimu deklaruoja skaidrumą. „Mes žinome lygiai tiek, kiek žinote jūs, - sakė S.Lavrovas Rusijos žiniasklaidai.

Užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas ketvirtadienį turėjo tikinti Seimo narius, kad derybos dėl priešraketinės ginkluotės elementų dislokavimo Lietuvoje su JAV nevyksta - Lietuva esą tik domisi, kaip derėtis sekasi lenkams ir čekams. Klausimas UR ministrui Seimo posėdyje ketvirtadienį Vyriausybės valandos metu kilo „tvarkiečiui“ Juliui Veselkai.

Užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas ir Krašto apsaugos ministerija pareiškė, kad Lietuva nesidera su JAV dėl priešraketinio skydo dislokavimo. Tai, kad nevyksta jokios derybos, tikino ir premjeras Gediminas Kirkilas, kuris žurnalistams kelis kartus pakartojo: „Lietuva neveda jokių derybų“. Tačiau Krašto apsaugos ministerija (KAM) tokios galimybės neatmetė.

Lietuvos valdžia siekė susieti Lietuvos lenkų teises su Varšuvos sutikimu tiesti elektros tiltą tarp abiejų šalių - tokį teiginį šeštadienį pateikė įtakingas lenkų dienraštis „Rzeczpospolita“. „Mūsų partneriai Lietuvoje sakė, kad jiems labai reikalingas elektros tiltas ir jeigu Lenkija sutiks, tai Lietuvos Seime bus priimtas įstatymas dėl lenkų mažumos teisių“ - lenkų televizijoje „Polonija“ laidoje „Iš toli, bet arti“ kalbėjo Lenkijos Seimo pirmininko pavaduotojas Jaroslawas Kalinowskis.

Maskva tikisi, kad Rusijos ir Europos Sąjungos derybų dėl strateginės partnerystės sutarties neapsunkins dialogui keliamos įvairios išankstinės sąlygos. Rusijos ambasadorius ES Vladimiras Čižovas agentūrai „Interfax“ pirmadienį pareiškė, jog jis, kaip būsimasis derybininkas, yra suinteresuotas, kad partneriams - Europos Komisijos atstovams - nebūtų surištos rankos įvairiomis išlygomis, priedais ir kad, esant šioms sąlygoms, jie turėtų kuo daugiau veikimo laisvės.

Lietuvos užsienio reikalų ministro Petro Vaitiekūno nuomone, dabar egzistuojantys taikos palaikymo būdai, sprendžiant Gruzijos ir Rusijos konfliktą, neveikia, todėl reikia ieškoti naujų formų. „Egzistuojantys taikos palaikymo ir derybų formatai neduoda rezultatų jau dešimtmečius, o dabar konfliktas netgi auga.

Lietuvos, Slovėnijos, Lenkijos ir Švedijos užsienio reikalų ministrai pirmadienį lankysis Gruzijoje, norėdami pademonstruoti paramą oficialiajam Tbilisiui ir paskatinti rimtį šios Pietų Kaukazo valstybės santykiuose su Rusija.

Rusija sekmadienį vakare dar nebuvo davusi leidimo per jos teritoriją skristi dviem lėktuvams, kuriais į Tbilisį vyks Lietuvos, Švedijos, Lenkijos ir Slovėnijos užsienio reikalų ministrai. Tai BNS patvirtino Lietuvos diplomatiniai šaltiniai. Trumpiausias kelias iš Lietuvos į Gruziją lėktuvu driekiasi per Rusiją, tačiau negavus leidimo skristi per jos teritoriją, nutarta skristi virš Baltarusijos, Ukrainos ir Juodosios jūros.

Europos Sąjunga ieškos galimybių į derybų mandatą su Rusija įtraukti Lietuvai rūpimus klausimus. Tai reiškia, kad Lietuva neturėtų vetuoti derybų su Rusija dėl strateginės partnerystės pradžios. Principinės pozicijos buvo suderintos sekmadienį vakare Vilniuje vykusiame Lietuvos, šį pusmetį Europos Sąjungai pirmininkaujančios Slovėnijos, taip pat Švedijos ir Lenkijos UR ministrų susitikime.

Lietuvos diplomatai iš besirengiančio atvykti į Vilnių Slovėnijos Užsienio reikalų ministro Dimitrijaus Rupelio išgirdo perspėjimą, kad jis į Gruziją kartu su Lietuvos, Lenkijos ir Švedijos kolegomis vyks tik tuo atveju, jei Lietuva nusileis ir jau Vilniuje atsisakys savo pasiūlymų ES ir Rusijos strateginių derybų mandatui. Neoficialiai Lietuvos diplomatai LTV „Panoramai“ teigė, kad tokių sąsajų būta, bet jos jau atmestos ir Slovėnijos ministras atvyks į Vilnių, o iš jo vyks į Gruziją.

Lietuvos, Slovėnijos, Lenkijos ir Švedijos užsienio reikalų ministrai pirmadienį lankysis Gruzijoje, norėdami pademonstruoti paramą oficialiajam Tbilisiui ir paskatinti rimtį šios Pietų Kaukazo valstybės santykiuose su Rusija.

Gruzijai ir Ukrainai suteikta teisė įgyvendinti NATO Narystės veiksmų planą (NVP) paskatintų šias valstybes tęsti reformas, pareiškė Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas trečiadienį pareiškė užuojautą dėl buvusio Lenkijos užsienio reikalų ministro ir diplomato Stefano Mellerio mirties."Lietuva nepaprastai vertina buvusio Lenkijos užsienio reikalų ministro indėlį į mūsų šalių strateginės partnerystės plėtrą",- rašoma P.Vaitiekūno užuojautos laiške dabartiniam Lenkijos UR ministrui Radoslawui Sikorskiui.S.Melleris mirė pirmadienį Varšuvoje.

Naujasis Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pirmojo užsienio vizito gali vykti į Vilnių.Kaip rašo Lenkijos dienraštis "Dziennik", Lietuvos sostinę D.Tuskas turėtų aplankyti gruodžio pradžioje.Tačiau, pasak dienraščio, neatmetama galimybė, jog su pirmuoju užsienio vizitu D.Tuskas vyks į Vatikaną, nes taip jam pataria visuomeninis patarėjas, buvęs Lenkijos UR ministras Wladyslawas Bartoszewskis.

Prieš išvykdamas susitikimų Niujorke, Varšuvoje ir Romoje užsienio reikalų ministras Antanas Valionis antradienį (09.23) užsienio politikos pozicijas derino su prezidentu Rolandu Paksu. Prieš vidurdienį įvykęs ir šiek tiek daugiau nei valandą trukęs susitikimas Prezidentūroje nebuvo skelbtas nei prezidento, nei užsienio reikalų ministro oficialiose darbotvarkėse.

Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwasniewskis (Kvasnevskis) padėkojo Lietuvos Seimui, savo sprendimu leidusiam Lietuvos taikdariams dalyvauti taikos įtvirtinimo operacijoje Lenkijos kontroliuojamame Irako sektoriuje. Tai Lenkijos vadovas pareiškė trečiadienį Varšuvoje per susitikimą su Lietuvos Seimo pirmininku, kuris vieši Lenkijos sostinėje su oficialiu vizitu.