leidyba

Sekmadienį po ilgos ir sunkios ligos Vilniuje mirė spaustuvininkas, leidėjas bei mecenatas 71 metų Petras Kalibatas, pranešė artimieji. Iš Anykščių rajono kilęs P. Kalibatas Rusijoje, tuometiniame Leningrade, dabartiniame Sankt Peterburge, studijuodamas neakivaizdžiai įgijo inžinieriaus geologo specialybę. Lietuvai iškovojus nepriklausomybę, jis ėmėsi knygų leidybos verslo.

 Artėjant Lietuvos Šaulių sąjungos 100-mečio jubiliejui, leidybos namai „Tikra knyga“ išleido Vilniaus universiteto lektoriaus, daktaro Norberto Černiausko, šauliu tarnaujančio nuo 16 metų, parašytą istorinę knygą „Apie šaulius, riterius ir drakonus Lietuvoje“. Joje ne tik originaliai ir šmaikščiai pasakojama šios organizacijos istorija, bet ir skleidžiama žinia, jog riteriai gyvena ir šiandien bei savo pavyzdžiu rodo, kaip galima prisidėti prie didelių, kraštą puoselėjančių darbų.

Žinių radijas Elektroninę leidybą Lietuvoje labiausiai stabdo rinkos dydis ir eksporto galimybių nebuvimas, „Žinių radijui“ sakė pirmojo kompleksiško tyrimo apie elektroninę leidybą Lietuvoje bendraautorius Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto daktaras Arūnas Gudinavičius. „Lietuva yra labai maža rinka ir ją sudėtinga padidinti. Dar vienas svarbus dalykas, kaip nurodė daugelis leidėjų – eksporto galimybės nebuvimas.

Daugiau nei 24 metus leidžiamas dienraštis „Respublika“ pranešė, kad po 10 dienų bus išleistas paskutinis jo numeris, rašo naujienų portalas lrytas.lt. „Mielieji, ištikimieji „Respublikos“ skaitytojai! Mūsų visų lietuviškas dienraštis, jau 25-uosius metus skelbiantis laisvą, bet valdančiųjų nuolat pultą žodį, priverstas užsidaryti. Taip baigsis konservatorių „Rusijos minkštųjų galių sulaikymo“ projektas, nukreiptas prieš lietuvišką žiniasklaidą ir lietuvišką verslą apskritai.

Šiandien, liepos 22 d., UAB „AL holdingo“, valdančio didžiausią Baltijos šalyse knygų leidybos ir prekybos įmonių grupę „Alma littera“, generalinio direktoriaus pareigas pradeda eiti Irmantas Švažas. Jis pakeitė laikinai „AL holdingui“ vadovavusį Arvydą Andrijauską, kuris ir toliau lieka bendrovės valdybos pirmininku bei akcininku.

Startavo nekomercinis interneto projektas – elektroninė leidykla „Naujas vardas“. Jos tikslas – leisti nemokamas naujų grožinės literatūros kūrėjų elektronines knygas. Projekto iniciatoriai skelbia ieškantys „naujų talentingų Lietuvos literatų“ ir žada leisti jų elektronines knygas – „vertingas, kokybiškas ir visiškai nemokamas“. Pirmoji išleista autorė – Vilniaus universiteto „Filologijos rudens 2012“ dalyvė Eglė Mingėlienė.

Spaudai išgyvenant ne pačius geriausius laikus, žurnalų leidėjai neriasi iš kailio, kad išgyventų ir dar, žinoma, uždirbtų vieną kitą milijoną. Būtent todėl kasmet tarp didžiausių mados žurnalų vyksta viršelio žvaigždžių paieška ir kova - kuriam pavyks prisivilioti pačią sėkmingiausią bei daugiausia pelno nešančią, daugiausia reklamos puslapių parduosiančią garsenybę, rašo businessinsider.com Šie veidai, kurie dažnai puošia moterims skirtų žurnalų viršelius, turi tendenciją kasmet keistis.

Savaitraštis „Atgimimas“, leidžiamas nuo 1988 metų, šį penktadienį prekyboje nepasirodė. Kaip praneša BNS, leidyba sustabdyta dėl finansinių sunkumų. Tikimasi, kad ji bus atnaujinta jau kitą savaitę. Savaitraštis yra  leidžiamas viešosios įstaigos „Pilietinės minties institutas“. Jo vyr. redaktorė – Indrė Makaraitytė. Tai ne pirmas toks atvejis, kad nepasirodo savaitraščio numeris. Dėl pinigų stygiaus „Atgimimas“ buvo neišleistas ir 2009 metų sausio - vasario mėnesiais.

Vilniuje vykstančiame Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) Seime svarstytas beveik 50 metų leidžiamo „Pasaulio lietuvio“ likimas. Pasiūlymas taupant PLB lėšas nutraukti šio nuo 1963 metų leidžiamo ir spalvoto mėnesinio žurnalo formatą įgavusio leidinio leidybą buvo sutiktas prieštaringai.

Seimo Pirmininko pavaduotojas Česlovas Juršėnas, vadovavęs darbo grupei, antradienį parlamentui pristatė Seimo statuto pataisas, kuriomis numatoma keisti nuostatas, susijusias su įstatymų leidybos procedūromis, pareigūnų rinkimu, skyrimu ir pritarimu jų skyrimui, Vyriausybės programos svarstymu, Seimo priežiūros veikla.

Šįmet minint Maironio metus, ketinama naujais „Pavasario balsų“ leidimais aprūpinti visas Lietuvos mokyklas ir užsienio lietuvių bendruomenes, tačiau leidėjai iki šiol pasigenda finansavimo šaltinių koordinacijos. Maironio 150-ųjų gimimo metinių minėjimo programos priemonių plane - dešimt leidybos projektų.

Penktadienį Seime minima Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos leidybos pradžios 40 metų sukaktis. Šia proga rengiama konferencija-minėjimas „Tiesos žodis – kelias į laisvę: Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika 1972-1988 metais“. Renginyje bus apžvelgti Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos leidybos, platinimo, redagavimo, informacijos rinkimo, sklaidos Lietuvoje ir užsienyje sunkumai, KGB persekiojimai, bus kalbama apie dokumentinės medžiagos išsaugojimo ateities kartoms svarbą.

Vilniuje prasidedančiai tarptautinei knygų mugei, žinomas žurnalistas ir leidėjas Algimantas Semaška prasitarė apie vis labiau įsigalinčius gangsterių veiklos metodus lietuviškų knygų leidybos versle. Su leidyba nesusiję verslininkai žlugdo įmones – Jūsų paskelbtoje nuomonėje viename naujienų portalų skelbiama, kad „kasmet nuo 2008 m. Lietuvos leidėjų asociacijos duomenimis, išleidžiamų knygų pavadinimų mažėja 15 – 20 proc.

Sausį Estijoje buvo parduota 1 tūkst. 500 estų kalba parašytų elektroninių knygų, o tai yra beveik 2,5 karto daugiau, palyginti su praėjusių metų vidurkiu, remdamasi Estijos elektroninių knygų centro duomenimis, praneša Estijos visuomeninė televizijos ir radijo korporacija (ERR). „Visas knygų leidybos pasaulis patiria didžiulius pokyčius, ir nors elektroninių knygų rinkos dalis tebėra ganėtinai maža, ji vis dėlto gali tapti vidaus knygų rinkos apsauginiu tinklu“, – teigia centro vadovas Margus...

Antradienį Seimas svarstė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimus – nuo 21 iki 9 proc. sumažinti PVM periodiniams leidiniams.  Tačiau  parlamentarai taip ir neapsisprendė dėl lengvatinio PVM tarifo spaudai. Prie šio klausimo politikai dar turės sugrįžti.

Argentinos muitinė konfiskavo daugiau kaip milijoną knygų. Valdžia žengė šį žingsnį, kad priverstų leidėjus spausdinti knygas šalyje ir paremtų nacionalinę leidybos pramonę. Tai ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra „The Associated Press“. „Leidyklos turi pateikti planus, pagal kuriuos knygų spausdinimo užsakymus gaus šalies, o ne užsienio spaustuvės.

Nuo šiandien, rugpjūčio 2 d., UAB „AL holdingas“, valdančio „Alma littera“ įmonių grupę, generalinio direktoriaus  pareigas pradeda eiti Gintautas Mažeika. Buvęs holdingo generalinis direktorius Arvydas Andrijauskas nesitraukia iš įmonių grupės, jis ir toliau lieka akcininku ir valdybos pirmininku. „Per pastaruosius 20 metų „Alma littera“ įmonių grupė tapo didele knygų leidybos bei prekybos bendrove.

Leidybos ir žiniasklaidos įmonių grupė „SC Baltic Media“ įgijo išskirtines teises Baltijos šalyse leisti „BBC Worldwide“ žurnalą „Top Gear“. Pirmasis žurnalo numeris lietuvių kalba skaitytojus pasieks kartu su „Omnitel 1000 km“ lenktynėmis“ liepos 25-ąją, o 2012 metais bus pradėtas leisti Latvijoje ir Estijoje. „Esu įsitikinęs, kad vieno žinomiausių pasaulyje žurnalų pasirodymas sukels didžiulį susidomėjimą tarp išskirtinio skonio skaitytojų.

Maždaug prieš dvejus metus bankrotą paskelbė mūsų šalyje veikusi latviško kapitalo bendrovė „Leidybos namai Santa“, leidusi žurnalus „Shape“ ir „Playboy“. Vilniaus apygardos teismo duomenimis, leidykla įvairioms bendrovėms ir fiziniams asmenims paliko 1,5 mln. litų skolų.

„Kokia kalba, tokia ir galva“, – sako lietuvių liaudies patarlė. Valstybinė kalbos inspekcija jau penktus metus skatina taisyklingai ne tik kalbėti, bet ir kurti knygas. Išrinkti du 2010 metais taisyklinga kalba parašyti kūriniai. Abu juos išleido leidykla „Nieko rimto“. Taisyklingai prabilo Urtės Uliūnės knygelės vaikams „Kitokia svirplelio diena“ ir Gendručio Morkūno knygos paaugliams „Velniškai karštos atostogos“ herojai.

12-ojoje tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje kalbėta ne tik apie įprastas, popierines, knygas, bet ir diskutuota apie elektroninės knygos ateitį pasaulyje ir Lietuvoje. Statistika rodo, kad elektroninės knygos užima vis tvirtesnę poziciją rinkoje, o per ateinančius metus jų poreikis turėtų dar išaugti. „Visus šiuos pokyčius lėmė ne krizė, o naujos technologijos, dažnai patogesnės vartotojui ir verslui“, – kalbėjo projekto Skaitykle.lt įkūrėjas Deividas Talijūnas.

Investicijų bendrovės „Scaent Baltic“ valdomos įmonės, veikiančios finansinių paslaugų, leidybos ir žiniasklaidos, energetikos, nekilnojamojo turto, statybos ir šaldymo darbų bei gamybos srityse per 2010 metus gavo 1,014 mlrd. litų pajamų. 2009 metais per tą patį laikotarpį pajamos siekė 405 mln. Lt. Pajamų augimui daugiausia įtakos turėjo ne tik pokyčiai energetikos rinkoje, bet ir geresni užsienyje valdomų įmonių rezultatai.

Mažieji leidėjai susiėmę už galvos – laikraščio pristatymas, kuris turi nuo 8 iki 16 puslapių mieste išaugs 50 proc., o kaime 70 proc. Apie „Lietuvos pašto“ didinamus įkainius pranešė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis. Kaime nebeliks laikraščių „UPG Baltic" komercijos direktorius Audrius Marauskas portalui balsas.lt kalbėjo, kad vidutiniškai perpus padidės leidinio kaina ir tai skaudžiausiai kirs į kaimiškąją auditoriją besioreantuojantiems leidėjams.

Draudžiama medžioti kapinėse. Mokyklose moksleiviams reikia nustatyti rūkymo zonas. Sveikatos draudimo mokesčiai apkūniesiems turi būti didesni. Žmona turi susimokėti valstybei, jei vyras ją muša. Tai tik keli perliukai iš Lietuvos teisinės sistemos arba iš siūlymų ją keisti. Deja, Amerikos vertų teisės aktų mūsų šalyje tik daugėja.

Šiais metais elektronine versija atgimęs savaitraštis „Gimtasis kraštas“ nuo gegužės 10 d. jau leidžiamas ir „popieriniu“ formatu. Tai  24 puslapių laikraštis, skirtas išsilavinusiems, aktyviems, gyvenantiems visavertį gyvenimą Lietuvos miestų, miestelių ir rajonų centrų skaitytojams, kuriems aktuali koncentruota informacija viename leidinyje.

300 akademinių knygų jau yra prieinamos skaitmeniniu būdu. Elektroninius leidinius galima skaityti kompiuteryje – tam esą nereikalingi jokie specialūs įrenginiai. Knygas galima išsinuomoti – savaitei, mėnesiui ar įsigyti visam laikui. Pasak naująją sistemą įdiegusios leidyklos „Technika“ vadovės, technologija nebuvo brangi, o vartotojui knyga kainuoja mažiau nei įprasta popierinė. „Kaina priklauso nuo leidybos sąnaudų, bet jos nėra brangesnės nei 6–7 eurai“, – skaičiavo Eleonora Dagienė.

Įsibėgėjus pasaulio finansų krizei, užsienio verslininkai ėmė žvalgytis į Lietuvą. Tai, kad mūsų šalies rinka vis labiau domina kitų valstybių kompanijas, patvirtina ir užsienio verslininkams skirto verslo informacijos portalo businesslithuania.lt duomenys. Nuo praėjusių metų rugsėjo iki šių metų vasario mėnesio tinklalapio lankomumas padidėjo apie 40 proc. – nuo 35 tūkst. iki 50 tūkst. apsilankymų per mėnesį.