300 akademinių knygų jau yra prieinamos skaitmeniniu būdu. Elektroninius leidinius galima skaityti kompiuteryje – tam esą nereikalingi jokie specialūs įrenginiai. Knygas galima išsinuomoti – savaitei, mėnesiui ar įsigyti visam laikui. Pasak naująją sistemą įdiegusios leidyklos „Technika“ vadovės, technologija nebuvo brangi, o vartotojui knyga kainuoja mažiau nei įprasta popierinė.
„Kaina priklauso nuo leidybos sąnaudų, bet jos nėra brangesnės nei 6–7 eurai“, – skaičiavo Eleonora Dagienė.
Kaip komentavo kompanijos „Impelsys“, įdiegusios naująją sistemą, vadovas Nizaras Jamalas, JAV užsidaro labai daug nedidelių knygynų, o vartotojai perka knygas internetu.
Naująją technologiją, leidžiančią leisti elektronines knygas, pritaikė Vilniaus Gedimino technikos universiteto leidykla „Technika“. Su naujove supažindinama 11-oje Vilniaus knygų mugėje. Kaip pasakojo leidyklos vadovė, iš pradžių skaičiuota, kiek galėtų kainuoti Lietuvoje sukurti savo sistemą, vėliau išbandyta ne viena užsienyje sukurta sistema.
Galų gale pasirinkta naujausia technologija, kuri galėjo būti išversta į lietuvių kalbą. Galimybė adaptuoti lietuviškai esą buvusi vienas svarbiausių kriterijų pasirenkant sistemą.
„Mūsų tikslas buvo pateikti akademinę knygą studentui jam patogia forma. Įdiegta sistema pareikalavo visapusiškai mažiausių sąnaudų. Pasinaudojome jų standartine sistema, todėl sutaupėme. Imponavo, kad tai buvo nauja technologija.
Viskas buvo išversta į lietuvių kalbą – mums tai buvo labai svarbu, nes daug kitų sistemų negalėjo būti adaptuotos lietuviškai“, – komentavo leidyklos „Technika“ direktorė E. Dagienė.
Šiuo metu skaitmeniniu formtu yra prieinamos 300 akademinių knygų. Jas galima atsisiųsti tiesiai į savo kompiuterį – tam nereikia specialių įrenginių (skaitlių). Pasak E. Dagienės, jas metus VGTU studentai galės siųstis nemokamai, o kitiems knyga gali kainuoti 3–7 eurus. Knygą galima išsinuomoti – savaitei, mėnesiui ar visam laikui.
„Leidėjas gali vartotojams siūlyti skirtingus knygos nuomos laikotarpius. Mes pasirinkome savaitę, mėnesį ar visam laikui. Knygos kaina priklauso nuo leidybos sąnaudų, bet jos nėra brangesnės nei 6–7 eurai“, – sakė E. Dagienė.
Kaip lrt.lt komentavo kompanijos „Impelsys“, įdiegusios naująją sistemą, leidžiančią leisti elektronines knygas, direktorius Nizaras Jamalas iš JAV, pastaraisiais metais pastebima elektroninių leidinių pardavimų augimo tendencija – tikimasi, kad pardavimai augs ir ateityje.
„Leidybos verslas pasaulyje kasmet auga, bet yra vienas niuansas – auga pardavimų suma, bet vienetų skaičius mažėja, o tai reiškia, kad knygos brangsta: vartotojui tampa vis sudėtingiau mokėti daugiau už popierines knygas.
JAV rinkos tyrimai rodo elektroninių knygų pardavimų augimą, viena vertus, galima sakyti, kad tai atsitinka dėl inovacijų šioje srityje (didėjant skaitlių pasiūlai), kita vertus, [...] pažiūrėkime į vartotojus: labai svarbu, kur vartotojai perka knygas. JAV stebime, kad labai daug nedidelių knygynų užsidaro, nes nesulaukia pakankamo pirkėjų srauto, o vartotojai perka knygas internetu“, – svarstė N. Jamalas.
E. Dagienės teigimu, įdiegta sistema yra tinkama tiek akademinių, tiek grožinių knygų leidybai. „Leidykla turi pati sau atsakyti, ar jai yra tinkamas elektroninių knygos leidybos būdas. Leidyklos turi galvoti, ko reikia jų vartotojui – kad turinys būtų pasiekiamas vartotojams“, – pastebėjo N. Jamalas.
VGTU leidyklai esą nereikėjo investuoti labai daug lėšų – brangiausiai kainavo parengiamieji darbai.
„Mes sumokėjome metų nuomos mokestį ir tiek. Atlikę galimybių studiją pamatėme, kad mums suskurti tokią sistemą Lietuvoje kainuotų apie milijoną litų. Tai, ką mes dabar turime, kainavo iki 100 tūkst. Kadangi nereikės didelių darbuotojų sąnaudų (o jų reikėjo pradžioje), sistemos išlaikymas ateityje kainuos apie 50 tūkst.“, – skaičiavo leidyklos „Technika“ vadovė.
Ateityje planuojama elektronines knygas papildyti vaizdo medžiaga.
Vilniaus knygų mugėje planuota diskusija „Kodėl Lietuvos leidėjai nebijo skaitmeninių knygų?“. Ji neįvyko dėl vieno iš diskutuojančiųjų – Džiugo Paršonio – ligos, tačiau antrasis diskusijos dalyvis Ernestas Parulskis sutiko lrt.lt pasvarstyti, ar iš tiesų Lietuvos leidėjai nebijo elektroninės leidybos ir kokios yra elektroninės knygos perspektyvos Lietuvoje.
E. Parulskis: „Kai su Džiugu Paršoniu galvojome diskusijos pavadinimą, iš pradžių nutarėme, kad toks pavadinimas į diskusiją gali pritraukti daugiau žmonių, nes mes taip ir galvojame – Lietuvos leidėjai bijo skaitmeninės ateities (pats žinau kelis leidėjus, kurie iš tiesų jos bijo).
Vėliau suvokėme, kad sugalvojome teisingą pavadinimą, kuris iš tiesų ir reiškia, kad Lietuvos leidėjai skaitmeninės ateities nebijo. Taip pat kaip ir nebijo Vakarų leidėjai. Jokie leidėjai nebijo skaitmeninės ateities. Jie yra pasiruošę būsimajai skaitmeninei atakai: žino apie ją, seka tendencijas.
Tai, ką galima vadinti baimėmis, reikėtų vadinti suvokiamomis problemomis. Jos yra visiškai aiškios – visų pirma tai autoriaus pozicija ir autorinių teisių pozicija, o antra, piratavimas, saugumas, atskaitomybė, kainodara. Visų tų kelių problemų apvalkalas yra tai, kad Lietuvos leidybos ir skaitymo rinka yra labai maža. [...]
Lietuvos leidykloms dar nėra ko skubėti [į elektroninę leidybą – lrt.lt], nes leidyklų žmonės puikiai žino, kad elektroninių knygų niekas nepirks, nes niekas neturi skaitlių. Ir kol nebus pasiektas lūžio taškas, mūsų leidėjams šioje srityje neverta daryti aiškių judesių, nes tai tebūtų rinkodaros dalis, skirta labai nedidelei skaitytojų daliai.“
Monika Kutkaitytė
