latvija

Vieno Latvijos prekybos centrų „Rimi“ atstovė Inga Reizniece pasakojo, kad pasiruošimas valiutų pokyčiams vyko sklandžiai: „Verslui buvo duota pakankamai laiko persiorientuoti. Dar nuo 2013 metų spalio pradėjome keisti kainas prekių etiketėse. Didesniu šriftu pradėjome ryškinti kainas eurais, o mažesniu – latais.“ Pirmas dvi 2014-ųjų savaites žmonėms buvo sudarytos sąlygos mokėti už prekes tiek latais, tiek eurais, tačiau grąža buvo atiduodama jau tik naująja šalies valiuta.

Latvijos gyventojai eurą priėmė geriau negu tikėtasi, ir perėjimas prie bendros ES valiutos buvo labai sėkmingas, pareiškė šalies finansų ministras. Andrio Vilko nuomone, Latvijos patirtis bus labai naudinga Lietuvai. „Matome, kad žmonės iš tikrųjų priėmė eurą ir net geriau negu tikėtasi. Per daug gąsdinome save, kad procesas bus sudėtingas ir žmonėms nauji pinigai nepatiks, bet dabar mes matome, kad procesas įvyko sklandžiai ir žmonės priėmė eurą.

Rygoje sutiktas 21-erių Valters ir jo bendraamžė žmona Sabina sutiko atsakyti į keletą balsas.lt klausimų apie situaciją Latvijoje po to, kai šalis įsivedė eurą. Balsas.lt pašnekovai buvo nusiteikę optimistiškai ir teigė manantys, kad pokyčiai šaliai išeis į naudą. - Kaip galvojate, kokios yra Latvijos perspektyvos įsivedus eurą? – balsas.lt pasiteiravo jauno vyro. - Sunku tiksliai pasakyti, bet greičiausiai, kad dėl įvykusių pokyčių turėtų atsirasti daugiau investicijų iš užsienio.

Kruvinas ir kraupus kapas po atviru dangumi – tokias asociacijas šiuo metu kelia praėjusių metų pabaigoje sugriuvęs ir 54 žmonių gyvybių pareikalavęs „Maxima“ pastatas Zolitūdės mikrorajone, Priedainės gatvėje. Praėjus pusantro mėnesio tvora apjuosta teritorija vis dar nėra išvalyta, o ją saugo gausios vietos pareigūnų pajėgos. Kol vyksta ikiteisminis tyrimas, ši vieta tiek latviams, tiek visam pasauliui primins apie tą skaudų 2013 metų lapkričio 21-sios įvykį. Balsas.

 Finansų rinkos dalyviai įvertino euro įvedimą Latvijoje ir dabar šiai šaliai pasiryžę skolinti už istoriškai mažiausią kainą. Lietuva gi vertinama kaip rizikingesnė kaimynė ir jai nustatomos didesnės palūkanos, nors dar neseniai vertinimai buvo priešingi. „Akivaizdu, kad kaimynai jau ilgokai gauna naudą iš euro įvedimo – rinkos dalyvių vertinimai sudaro prielaidas tarptautinėse rinkose pasiskolinti pigiau.

Kalbos, kad Latvijai įsivedus eurą vietiniai pradėjo itin dažnai žvalgytis į mažesnių kainų Lietuvą, o lietuviai lyg pametę galvas suskubo išleisti paskutinių latų, nepasitvirtino. Bent taip tvirtino balsas.lt pasienio ruože (tiek vienoje, tiek kitoje pusėje) sutikti žmonės. Per daug nesiskundė Netoli pasienio, pravažiavus Pasvalį (Latvijos link), kelio „Via Baltica“ pakraštyje esančiame mediniame namuke obuoliais prekiaujanti ponia Aldona balsas.

Virginijus Savukynas, LRT televizijos laida „Istorijos detektyvai“, LRT.lt 1213 metai. Vendenas. Dabar tai Cėsiai, ramus ir gražus Latvijos miestelis. Čia Lietuvą sukrėtė netikėtas įvykis. Tragiškas ir žiaurus. Jei to nebūtų nutikę, gal ir mūsų istorija būtų pasisukusi visai kita linkme. Galbūt Lietuva būtų priėmusi Rytų krikščionybę ir pamažu surusėjusi. Ir dabar tikriausiai gyventume kartu su Baltarusija.

Daugiau nei 40 metų inžinieriaus statybininko patirtį turintis Georgijus Rogozinas, kuris jau daug metų yra Nepriklausomų ekspertų asociacijos narys, mano, kad tragedija Zolitūdėje įvyko dėl nekokybiškų statybinių medžiagų ir gaisro. Pasak jo, nelaimę išprovokavo šalia „Maximos“ vykdytos statybos ir Latvijoje galiojanti statybų darbų vykdymo sistema, praneša latvių portalas freecity.lv.

Prie Latvijos vyriausybės vairo pirmą kartą stos moteris – prezidentas Andris Bėrzinis pirmadienį pavedė Laimduotai Straujumai formuoti naują ministrų kabinetą. 62 metų L. Straujuma šiame poste pakeis Valdį Dombrovskį, kuris atsistatydino prisiimdamas atsakomybę dėl lapkritį Rygoje įvykusios tragedijos, kai įgriuvus prekybos centro „Maxima“ stogui žuvo 54 žmonės, o dar dešimtys žmonių buvo sužeisti.

 2014 m. sausio 1 d. Latvija įsivedė eurą ir tapo 18-ąja euro zonos nare. Prie euro pereinama pagal planą. Naujausios, 2014 m. sausio 4 d. atliktos „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, jau ketvirtąją dieną parduotuvėse net du trečdaliai mokėjimų grynaisiais atlikti tik eurais. Beveik visi pirkėjai (95 %) grąžą gavo eurais.

Nemira Pumprickaitė, LRT televizijos laida „Savaitė“ Euras – vienas iš svarbiausių vyriausybės rūpesčių šiais metais. 2007 m. Lietuva buvo visai arti euro, tačiau tada sutrukdė infliacija. Dabar eurą turi jau ir Estija, ir Latvija, o Lietuva planuoja prie euro zonos prisijungti 2015-aisiais.

 Marius Eidukonis Kaimyninė Latvija 2014-ųjų sausio pirmąją tapo 18-ąja euro zonos nare. Dar dvi savaites latviai visur galės atsiskaityti tiek latais, tiek ir eurais, tačiau jau nuo sausio vidurio apyvartoje liks tik bendroji ES valiuta. Visų piliečių nuopelnas Latvijos finansų ministras Andris Vilkas, rankoje laikydamas pirmas euro kupiūras teigė, kad Latvijos tapimas euro zonos nare yra kiekvieno šalies piliečio nuopelnas.

Zinaida Paškevičienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT. Naująją Latvijos valiutą eurą piniginėse turės ir pasienyje gyvenantys lietuviai. Pasak jų, nors maisto produktai pigesni Lietuvoje, tačiau įsinorėję ko nors gardesnio, vis tiek suksiantys į Latvijos parduotuves. Skaistkalnę ir Germaniškį skiria tik tiltas, tad dviejų šalių gyventojai apsipirkinėja vieni pas kitus. Latvijai jau antrą dieną gyvenant su euru ir pasienio lietuviai skuba atsikratyti latų.

Pirmąją naujųjų metų darbo dieną investuotojai Vilniaus biržoje buvo labai aktyvūs – atlikti 646 sandoriai, apyvarta viršijo 1,3 mln. eurų. Euforinės nuotaikos pakėlė biržos indekso vertę beveik 3 procentais. „Aprangos“ vertybiniai popieriai brango 1,15 proc. – bendrovė pranešė apie beveik 11 proc. išaugusias pardavimų apimtis gruodžio mėn. (plačiau apie tai – įmonių naujienose). „Pieno Žvaigždžių“ akcijų kaina šoktelėjo 8,02 proc.

Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis iškrapštė iš savo piniginės paskutinius latus, tačiau kol kas vienintelė operacija su jo šalyje naujai įvesta bendrąją Europos Sąjungos (ES) valiuta buvo dešimties eurų banknoto išėmimas iš bankomato per ceremoniją, surengtą Naujųjų metų naktį. „Kalbant apie eurą, turiu pripažinti, jog kol kas atlikau vienintelę operaciją – išsiėmiau tą pirmąjį banknotą.

Latvijai sausio 1-ąją įsivedus bendrą Europos Sąjungos valiutą, pasikeitė ir Lietuvos ekonominė situacija, sako finansų ministras Rimantas Šadžius. Anot jo, euro įvedimas Lietuvoje yra būtina sąlyga tolesniam ekonomikos augimui. „Manau, kad vakar, sausio 1 dieną, įvyko ekonominis įvykis, kuris labai smarkiai pakeitė ir mūsų ekonominę situaciją. Ir turiu pasakyti, kad euro įvedimas Lietuvoje jau bus būtina sąlyga tolimesnei sėkmingai ekonominei plėtrai.

 Latvija naktį iš gruodžio 31 dienos į sausio 1-ąją prisijungė prie euro zonos, tapdama 18-ąja 28 šalių bloko šalimi, įsivedusia bendrą Europos Sąjungos (ES) valiutą. Įspūdingi fejerverkai nušvietė Rygos dangų šalies žmonėms atsisveikinant su latu, kuris buvo branginamas kaip atkurtos nepriklausomybės simbolis. Išmušus vidurnakčiui ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis gavo pirmą 10 eurų nominalo banknotą.

Penktą pergalę iš eilės Latvijos vyrų krepšinio čempionate iškovojo dvylikos komandų turnyre pirmaujantis šalies čempionas Rygos VEF klubas, kurį treniruoja Ramūnas Butautas. Šįkart išvykoje rygiečiai 87:60 (31:9, 22:8, 17:22, 17:21) sutriuškino vienuoliktojoje pozicijoje esančius „Latvijas Universitate“ (4 pergalės ir 13 pralaimėjimų) krepšininkus.

Lietuva su Latvija dėl investicijų galės konkuruoti tik įsivedusi eurą, teigia finansų ministras Rimantas Šadžius. Pasak jo, kaimyninė valstybė, nuo sausio įsivedusi eurą, gali sėkmingiau konkuruoti dėl užsienio investicijų, tačiau, kita vertus, geresnė ekonominė padėtis Latvijoje gali padėti Lietuvos verslui.

Latvija pasiruošė tapti euro zonos nare nuo 2014 metų sausio 1-osios, penktadienį paskelbė Euro projekto valdymo komitetas. Šios vyriausybinės darbo grupės vadovė Arina Andreičika pranešė, kad prieš įvedant Latvijoje bendrąją Europos Sąjungos (ES) valiutą, buvo suderinti 113 įstatymų, 603 vyriausybinių taisyklės ir 1432 savivaldos taisyklės.

Po tragedijos Zuolitūdėje prekybos bendrovės „Maxima Latvija“ pakviesti ekspertai patikrino 143 šio tinklo parduotuves, bet esminių trūkumų ar saugumo technikos reikalavimų nerado, pranešė bendrovės atstovas spaudai Janis Beseris. „Pagrindinių grėsmių tyrimą dabar atlikome visose parduotuvėse ir defektų, kurie keltų grėsmę pastatų eksploatavimui, nenustatėme“, – sakė jis.

Spalį pradėtas vykdyti aplinkosauginis projektas „Visuomeninis Baltarusijos AE poveikio aplinkai stebėjimas“ netrukus turėtų tapti tarptautiniu: prie jo kviečiami prisijungti latviai, taip pat planuojama, kad prisijungs ir Prancūzijos bei Suomijos aplinkosaugininkai. Tai gruodžio 20 d. Minske surengto projekto pristatymo metu atskleidė jį vykdančios Baltarusijos viešosios įmonės „Ekologinė iniciatyva“ direktorius Jurijus Solovjovas.

Prekės ženklo "Maximai", kurios parduotuvės stogas prieš mėnesį įgriuvo Rygoje, Latvijoje nereikėtų keisti, bet garsųjį reklamos šūkį jau reikėtų pamiršti. Taip mano Latvijos prekybininkų asociacijos vadovas Henrikas Danusevičas, rašo "Lietuvos rytas". "Reikia laiko, daugiau laiko, kad viskas vėl grįžtų į senas vėžes.

Baltijos valstybės ketvirtadienį Vilniuje nesusitarė dėl bendros „Rail Baltica“ įmonės akcininkų sutarties. Susisiekimo ministerijos atstovas BNS informavo, kad Latvija ir Estija toliau prieštarauja Vilniaus prijungimui prie transeuropinės vėžės. „Pavyko perskaityti iki galo visą sutartį, bet Vilniaus klausimas lieka neišspręstas. Sutarėme, kad sausio 10 dieną kalbėsime susitikime konkrečiai apie sostinių sujungimą.

 Kartais sakoma, jog norint įtikinti estą, reikia sakyti „būsi pirmas, kuris tai turės“, o kalbant su lietuviu tenka griebtis atvirkščio argumento – „kaimynai jau turi“. Kad ir kaip būtų, euro integracijos klausimu ši taisyklė pasitvirtina. Estija prie euro zonos prisijungė 2011 m., o Latvija su nauja valiuta pradės ateinančius metus.

Maždaug 300 tūkst. Lietuvos gyventojų išreiškė norą surengti referendumą, kuriame piliečiai turėtų apsispręsti, ar užsieniečiai gali įsigyti žemės Lietuvoje. Šie asmenys pasirašė ne tik už tai, kad vyktų referendumas, jie jau išsakė ir savo nuomonę – Lietuvos geografinėje teritorijoje žemės neturėtų įsigyti ir valdyti Lietuvos pilietybės neturintys asmenys. Akivaizdu, kad nenorintys savo žemės parduoti užsieniečiams tai gali padaryti jau dabar – tam Konstitucijos keisti nereikia.

Latvijos sostinė Ryga gruodžio viduryje keliautojus iš Lietuvos pasitiko rudeniška dulksna ir santūriu 2014-ųjų laukimu. Miesto centre sniego krūvelės ir zujantys mikroautobusai Šiek tiek labiau į šiaurę nuo Vilniaus esanti Latvijos sostinė Ryga šios žiemos pradžioje tikriausiai gavo ne vienu kąsniu daugiau sniego – net miesto centre guli sukastos nemenkos jo krūvelės. Sako, sniegas ir ledas tirpsta esant 0 laipsnių temperatūrai.

 Marius Eidukonis VL žurnalistas Politinė aklavietė, į kurią pateko Latvija, atsistatydinus šalies ministrui pirmininkui Valdžiui Dombrovskiui, vis dar tęsiasi. Po pasibaigusių kelių partijų derybų pasiūlytas bendras kandidatas Latvijos prezidentui netiko. Taigi, jau nebėra vilčių, kad mūsų šiaurinės kaimynės Vyriausybė iki Naujųjų metų turės vadovą.

Latvijos užsienio reikalų ministeriją (URM) taip pat papiktino SSRS šlovinanti daina, atlikta minint Rusijos Konstitucijos 20-metį. "Ironiška, kad tai atliekama demokratinės Rusijos Konstitucijos dvidešimtmečio garbei. Ypač turint omenyje pačios Rusijos Federacijos istorinį indėlį į liūdnai pagarsėjusios Sovietų Sąjungos žlugimą.

Gruodžio vidurys. Ryga. Iki naujųjų, o kartu ir iki dienos, kai latviai atsisvekins su nacionaline valiuta latu, beliko vos pora savaičių. Todėl nenuostabu, kad parduotuvėse greta kainų latais visur nurodytos ir kainos eurais. Taip pat ir kasos čekiuose. Tiesa, prie lito įpratusiai lietuvaičio akiai ne iš karto aišku, kuri kaina yra kuri – abi atrodo panašios, nes skaičiai abiem valiutomis gerokai mažesni negu mes įpratę.

Bendra Baltijos valstybių "Rail Baltica 2" įmonė iki Naujųjų metų greičiausiai nebus įsteigta, nes Latvija ir Estija vis dar nesutinka, kad Lietuvoje transeuropinė vėžė eitų iki Vilniaus, teigia susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Penktą nesėkmę keturioliktose Latvijos vyrų krepšinio čempionato rungtynėse patyrė penktą vietą dvylikos komandų turnyre užimantis Liepojos "Triobet" klubas su Andriumi Mažučiu, trečiadienį namuose 77:81 (14:16, 30:24, 19:22, 14:19) nusileidęs šeštojoje pozicijoje esantiems Jūrmalos "Fenikss" (8 pergalės ir 6 pralaimėjimai) krepšininkams. Lietuvis šeimininkams pelnė 7 taškus, atliko 3 rezultatyvius perdavimus, perėmė 1 kamuolį, kartą suklydo ir dusyk prasižengė.

Embargą Lietuvos pieno produktams paskelbusi Rusija didina jų importą iš Latvijos, tvirtina Latvijos žemės ūkio produkcijos kooperatyvų asociacijos vadovė Ilzė Aizsilniecė. Jos teigimu, Latvijos pieno perdirbėjai šiuo metu nėra pajėgūs patenkinti smarkiai padidėjusios jų produkcijos paklausos Rusijoje. "Latviškų pieno produktų poreikį Rusijoje didina ir tai, jog Rusija ketina nuo gruodžio 15 dienos uždrausti sūrių importą iš Olandijos", - agentūrai BNS sakė I.Aizsilniecė.

Trečiadienį  prekybos tinklo MAXIMA akcininkas ir Krizės valdymo grupės, suformuotos po tragedijos Zuolitūdėje, vadovas Ignas Staškevičius, susitiko su Latvijos gerovės ministre Ilze Vinkele. Susitikimo metu buvo aptarti galimi bendradarbiavimo modeliai, kurie leistų kaip galima efektyviau išmokėti pašalpas, kurias MAXIMA skirs žuvusiųjų tragedijos metu vaikams.

Premjeras Algirdas Butkevičius sako, kad per dvi savaites Estija ir Latvija pasakys, ar joms dar įdomus atominės elektrinės Lietuvoje projektas. "Šiandien netgi teko kalbėtis su energetikos ministru ir turi tokią informaciją, kad dviejų savaičių laikotarpyje Latvija ir Estija pasakys, ar jie tikrai dar domisi šituo projektu", - LNK žinioms sakė premjeras.

Rygos apygardos teismas paliko nenagrinėtą 100 mln. latų (beveik 500 mln. litų) ieškinį "Maxima" parduotuvės Rygoje griūties kaltininkams - jį pateikė tragedijos aukoms atstovaujantys advokatai, pranešė portalas kriminal.lv. Ieškinys pateiktas penkiems atsakovams - bendrovėms "Maxima Latvija", "Re&Re", "Tineo", "Homburg Zolitude" ir Rygos savivaldybei. Teismo atstovas spaudai Aigaras Berzinis paaiškino, jog teismas nurodė pašalinti trūkumus - tai būtina padaryti iki sausio 6 dienos.

Balvyje (Latvija) vyko tarptautinis graikų-romėnų imtynių vaikų ir jaunučių turnyras. Lietuvai atstovavo jaunieji atletai iš Vilniaus, Visagino ir Joniškio, praneša imtynes.lt. Varžybų dalyvius ir svečius nustebino Sergejus Kolodinas – visaginietis iškovojo dvi nugalėtojų taures skirtingose svorio kategorijose. Šalies jaunučių rinktinės treneris Vladimiras Audickas pagyrė vilniečio Juliaus Bagdono dvikovas. “Geros Juliaus kovos yra jauno trenerio Valdemaro Venckaičio nuopelnas.

Aktyvaus laisvalaikio ir sporto aprangos gamintojas „Audimas“ nusprendė grįžti į Latvijos rinką. Šalies sostinės prekybos centre „Domina“ pradeda veikti pirmoji firminė „Audimo“ parduotuvė. „Atsižvelgdami į Latvijos bei kitų Baltijos šalių ekonominę situaciją, matome potencialą verslo vystymui ir plėtrai, prekių ženklo stiprinimui.

 Prekybos tinklą „Maxima“ valdančios bendrovės „Vilniaus prekyba" suburtos krizės valdymo grupės vadovas Ignas Staškevičius teigia, kad po tragedijos Rygoje „Maximos“ grupė atsidūrė gilioje krizėje. „Iš tiesų įmonė yra gilioje krizėje. Ne tik „Maxima Latvija“, bet ir visa „Maxima“ grupė. Dabar prognozuoti kokius nors prašviesėjimus yra labai sunku. Bet nieko kito nelieka, tai yra mūsų visų darbas“, – pirmadienį interviu Žinių radijui sakė I.Staškevičius.

Bendros Baltijos valstybių įmonės, kuri turėtų kuruoti transeuropinės vėžės „Rail Baltica 2“ projektą, likimas spręsis kitą savaitę - Latvija ir Estija spręs, ar sutikti su bendrovės akcininkų sutartimi. Pasak Susisiekimo ministerijos Plėtros ir tarptautinių ryšių departamento direktoriaus Arenijaus Jackaus, kaimyninės valstybės dėl Lietuos pageidavimo nutiesti atkarpą iki Vilniaus gali nepritarti sutarčiai.

Bendra ieškinių suma "Maxima" griūties kaltininkams gali siekti 1 mlrd. latų (beveik 5 mlrd. litų), pranešė ieškovus atstovaujantys advokatai. Vieno jų - Aldžio Alliko žodžiais, pirmasis 100 mln. latų (beveik 500 mln. litų) pateiktas penkiems atsakovams - bendrovėms "Maxima Latvija", "Re&Re", "Tineo", "Homburg Zolitude" ir Rygos savivaldybei. Ieškinys ketvirtadienį įteiktas Rygos apygardos teismui. "Tokio dydžio ieškinių suma, kokios mes tikimės, visus atsakovus privers susimąstyti.

Latvijos policijos pareigūnai penktadienį byloje dėl Rygos "Maxima" prekybos centro tragedijos atlieka kratas keliose vietose. "Maxima Latvija" atstovas Janis Beseris patvirtino, jog krata atliekama bendrovės biure, tačiau plačiau komentuoti tai atsisakė. Oficialiai nepatvirtintais duomenimis, kratos taip pat vyksta sugriuvusį prekybos centro pastatą projektavusiame architektų biure "Kubs", jį stačiusiose bendrovėje "Re&Re", dalį pastato valdžiusios bendrovės "Homburg" biure.

Holdingo „Vilniaus prekyba“, kuriai priklauso didžiausias Baltijos šalyse „Maximos“ prekybos tinklas, valdybos pirmininkė Jolanta Bivainytė pareiškė, jog „Maxima“ nekalta dėl žmonių žūties Rygoje. Ji tikina, kad prekybos tinklas padarė viską gerai, prisiėmė atsakomybę, kuri net pranoksta jo galimybes. „Ar ši tragedija susijusi su „Maxima“? Nejau „Maxima“ kalta dėl žmonių žūties?“ – retoriškai klausė J. Bivainytė, duodama interviu BNS.

LRT radijo laida „Laba diena, Lietuva“, LRT.lt Valdžio Dombrovskio vyriausybė atsistatydina ne tik dėl neseniai įvykusios nelaimės, LRT televizijos laidai „Laba diena, Lietuva“ sako Latvijos parlamento narys Romualdas Ražukas. Anot jo, „Maximos“ griūtis buvo paskutinis ar galbūt stipriausias smūgis, tačiau buvo ir kitų, politinių priežasčių – jau visus metus vyriausybė turi didelių problemų koalicijoje.

Pasklidus žiniai, kad apie atsistatydinimą pranešė ne tik Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis, bet ir visa vyriausybė, imta diskutuoti, kas iš tiesų slypi po šiuo politiniu sprendimu? Ar nelaimė prekybos centre kartu nušlavė ir šalies premjerą bei visą vyriausybę? Politologas Vincentas Vobolevičius, paklaustas, kaip reikėtų vertinti Latvijos premjero atsistatydinimo faktą, sakė: „Jei tai buvo daroma tik dėl įvykių prekybos centre, veikiausiai tai yra pretekstas, juk paprastai dėl tokių nelaimi...

 Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis trečiadienį paskelbė, jog jo vyriausybė atsistatydina dėl 54 žmonių gyvybes nusinešusios stogo griūties prekybos centre „Maxima“ viename Rygos priemiestyje. Šį sprendimą ministras pirmininkas paskelbė po susitikimo su prezidentu Andriu Berziniu. „Atsižvelgiant į Zuolitūdės tragediją ir visas su ja susijusias aplinkybes, būtina vyriausybė, kurią palaikytų parlamento dauguma ir kuri galėtų išspręsti šalyje susiklosčiusią situaciją.

Latvijos interneto socialiniuose tinkluose platinami raginimai nieko nepirkti „Maxima Latvija“ parduotuvėse, kol nebus nubausti 54 gyvybių pareikalavusios tragedijos Rygoje kaltininkai. Socialiniame tinkle Draugiem.lv atsirado keli tokie raginimai. „Ne „Maximai“, kol nepasakysite atsakingų asmenų pavardžių“, – sakoma viename jų. Taip pat skelbiami plakatai su „Maxima“ logotipu ir raginimu nubausti prie lapkričio 21 dienos tragedijos prisidėjusius statybininkus.

Prie Rygoje sugriuvusios „Maximos“ pastatytas daugiabutis gali bet kurią akimirką subyrėti, todėl būtina svarstyti, kaip saugiai pastatą nugriauti. Apie tai televizijos kanalo „LTV“ eteryje pareiškė architektas Einaras Vilnis, praneša rus.apollo.lv. Kaip pasakoja specialistas, namo statybų projektavimas buvo glaudžiai susijęs su prekybos centro konstrukcija.

Stogo griūtis Rygoje esančiame prekybos centre „Maxima“ yra sunkus nusikaltimas, kuris privalo būti nedelsiant ištirtas, o kaltininkai išaiškinti, Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis pareiškė duodamas interviu pirmadienį. „Tai sunkus nusikaltimas, kuris turi būti atitinkamai vadinamas ir tiriamas, – jis sakė Latvijos visuomeninei televizijai.