laivas

Tekančios saulės šalis bando išsiaiškinti kraupią ir mistišką situaciją – per pastaruosius du mėnesius šalies krantus per Japonijos jūrą pasiekė 12 valčių su kraupiu kroviniu – 22 yrančiais kūnais. Tokia informaciją patvirtino ir Japonijos pakrantės apsauga, ir policija, rašo CNN. Pasak pakrantės apsaugos, kai kuriems kūnams truko dalių – du lavonai buvo be galvų. O vienoje iš valčių buvo rastos tik šešios kaukolės.

  Piratai paleido prie Nigerijos pagrobtus Lietuvos jūrininkus, BNS patvirtino Vyriausybės vicekancleris Rimantas Vaitkus.   „Ką tik gavome pranešimą iš laivo savininko atstovo, kad įkaitai laisvi“, - penktadienį BNS informavo R.Vaitkus. Paleisti lietuvių jūrininkai apžiūrimi vietos ligoninėje, jų sveikatos būklė yra gera, vicekanclerį informavo laivo savininkas.

Lietuvos karinių jūrų pajėgų priešmininis laivas M53 „Skalvis“ spalio 22 – lapkričio 5 d. dalyvaus Ispanijos Viduržemio jūros ir Atlanto vandenyno pakrantėse vyksiančiose didžiausiose nuo 2002 metų NATO pratybose „Trident Juncture 2015“ (liet. „Trišakė jungtis 2015”). Lietuvos priešmininės kovos laivas Rota uosto (Ispanija) prieigose šį rytą jau prisijungė prie NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų 1-osios grupės (angl. sutr.

 Mažiausiai 30 žmonių žuvo ketvirtadienį, kai laivas, gabenęs apie 200 migrantų, norėjusių pasiekti Europą, nuskendo Viduržemio jūroje netoli Libijos krantų, pranešė tos šalies pakrančių sargyba. „Iki šiol radome 30 palaikų ir išgelbėjome dešimtis žmonių, bet dešimtys tebėra dingę, kai netoli (vakarinio uostamiesčio) Zuvaros nuskendo apie 200 migrantų gabenęs laivas“, – vienas pakrančių sargybos pareigūnas sakė naujienų agentūrai AFP.

Rusija privalės kompensuoti Nyderlandams nuostolius „su palūkanomis“ dėl gamtosauginės organizacijos „Greenpeace“ laivo „Arctic Sunrise“, plaukiojusio su Nyderlandų vėliava, sulaikymo 2013 metais per protestus prieš naftos ir dujų gręžinius Arktyje, paskelbė pirmadienį tarptautinis arbitražas.

Iš Senegalo Dakaro uosto išplaukė ten prieš kelis mėnesius įstrigęs finansinių sunkumų turinčios „Lietuvos jūrų laivininkystės“ laivas „Raguva“ – tai „Žinių radijui“ patvirtinęs susisiekimo ministro patarėjas Ričardas Slapšys sakė, kad sutvarkyti visi formalumai. „Atsiskaityta su visomis šiam laivui priklausančiomis skolomis ir su kroviniu dabar šis laivas plaukia į Europą, į Lenkiją, į Gdanską, kur išsikraus ir toliau bus planuojama, kaip šis laivas gali dirbti, kokį krovinį vežti.

Mokslininkai iš Baltijos jūros dugno iškėlė neįtikėtiną 15 amžiuje čia skendusio laivo laivapriekio papuošimą su fantastiniu priešus atbaidyti skirtu gyviu. Manoma, kad tai bus vienintelis toks įspūdingiausias pasaulyje iš jūros iškeltas eksponatas, juk laivas bangas skrodė tuo pat metu kaip ir Kolumbas ir Vasko da Gama. Kokių tik paslapčių nesaugo begalinės jūsų gelmes. O iš Baltijos jūros gelmių iškeltas monstras taps tikra šių paslapčių pažiba.

Naujasis „Lietuvos jūrų laivininkystės“ (LJL) vadovas du iš keturių užsienio uostuose sulaikytų laivų išlaisvinti tikisi dar šią savaitę. Anot Sigito Dobilinsko, pirmiausiai išplaukti turėtų JAV esanti „Venta“ ir Senegale esanti „Raguva“. LJL vadovas BNS teigė, kad Portugalijoje esanti „Voruta“ galės išplaukti po to, kai bus suremontuotas jos variklis, o Italijoje esančiai „Romuvai“ kol kas pervesti pinigai už kurą. „Aš norėčiau, kad šios savaitės pirmomis dienomis išplauktų.

 „Rudenį priimsime galutinį sprendimą dėl suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) laivo išpirkimo, tačiau tam reikia ruoštis jau dabar”, – sako Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius po rugpjūčio 3 dieną vykusio SGD terminalo projekto įgyvendinimo komisijos posėdžio. Siekdama sumažinti SGD terminalo eksploatavimo sąnaudas, kartu su „Klaipėdos nafta“ Vyriausybė vakar ieškojo būdų, kaip tą padaryti. Rudenį galutinai bus apsispręsta, ar išpirkti dabar nuomojamą SGD laivą.

  Lietuva suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivą ketina išpirkti ne dabar, o po dešimties metų, kadangi laivo savininkė Norvegijos „Hoegh LNG“ nesutinka parduoti laivo anksčiau nei numatyta sutartyje.   Dėl to Vyriausybė ketina išpirkti laivą pagal sutartį, pasibaigus dešimtiems metų trukmės nuomos terminui, o dėl to galutinai bus apsispręsta rudenį. „Išpirkti dabar laivo nėra galimybių, kadangi „Hoegh LNG“ nori toliau nuomotį jį.

 Dar viena neatsakingai ir nemokšiškai (labai tikiuosi, kad ne piktybiškai) valdoma valstybinė įmonė atsidūrė ant prarajos. O kartu su ja – mūsų laivynas su niekuo dėtais, užsienio uostuose įkalintais jūreiviais. Privatus bankas, skolinęs įmonei ir prisiėmęs visas skolintojui tenkančias rizikas, staiga suvokia, kad jam tai nepatinka. Vyriausybė greit „suveikia“ 3 milijonus eurų įmonei išgelbėti ir mūsų jūreiviams pargabenti.

Internete paplito neįprastas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip Lietuvos kariuomenės laivas „Kuršis“, apsisukdamas siauroje Danės upės krantinėje, priekiu trenkėsi į keleivinį keltą „Kintai“, o galu - į betonines krantinės konstrukcijas. Kaip teigia įvykio liudininkai, viskas įvyko praėjusį šeštadienį, Klaipėdoje vykusios Jūros šventės metu. Tuo metu kelte galėjo būti kelios dešimtys žmonių, tad per plauką išvengta didelės nelaimės.

Sevastopolio įlankoje sekmadienį vyko Rusijos karinio jūrų laivyno dienos minėjimas, kuriame neapsieita be incidentų. Vienam šventę stebėjusiam asmeniui pavyko nufilmuoti, kaip iš karinio laivo buvo itin nesėkmingai paleista raketa. Pasisekė, kad per šį incidentą žmonės nenukentėjo.

  Valstybės valdomos bendrovės „Lietuvos jūrų laivininkystė“ bankrotas kol kas nebus inicijuojamas, nors teismui jau pateiktas ieškinys. Vyriausybės atstovai vėl prabilo apie holdingo kūrimo idėją, kurios anksčiau jau buvo atsisakyta.   Neinicijuoti LJL bankroto nuspręsta penktadienį premjero, kai kurių ministrų, didžiausio LJL kreditoriaus SEB banko ir LJL vadovų pasitarime. „Yra priimti sprendimai, kad ateinančią savaitę SEB bankas suteiks 3 mln.

 Užsienio reikalų viceministras Neris Germanas liepos 23 dieną susitiko su susisiekimo viceministru Sauliumi Girdausku dėl galimos konsulinės pagalbos užsienio uostose areštuotų Lietuvos jūrų laivininkystės laivų įguloms. S. Girdauskas pristatė aktualią situaciją laivuose ir informavo, kad Susisiekimo ministerija rūpinasi Lietuvos jūreiviais siekiant užtikrinti jų aprūpinimą vandeniu, maistu ir degalais.

Susisiekimo viceministrui teigiant, kad keturiais užsienio uostuose įstrigusiais „Lietuvos jūrų laivininkystės“ laivais pasirūpinta, Italijos Taranto uoste esančio laivo įgulos narys teigia, kad laivas neturi kuro, vandens, o pervestus pinigus už skolas pasiėmė uostas. „Niekaip laivas negali išplaukti, nes neturim nei kuro, nieko. Visas kuras kaip mazutas yra atšalęs, katilas pas mus neveikia, kad galėtume pašildyti.

  Finansinių sunkumų kamuojamos „Lietuvos jūrų laivininkystės“ (LJL) vienas sulaikytų laivų grįžo į Lietuvą. Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius BNS patvirtino, kad laivas iš Lenkijos Gdansko uosto šiąnakt parplaukė į Klaipėdą.   Laivas „Deltuva“, kurio įgulą sudaro 19 žmonių, šiuo metu yra Klaipėdos uosto reide. „Laivas šiuo metu yra uosto reide ir laukiama jo prišvartavimo uoste“, - BNS patvirtino R.Sinkevičius.

 Susisiekimo ministerijai ir „Lietuvos jūrų laivininkystės“ (LJL) vadovybei pastaraisiais mėnesiais slėpus informaciją apie užsienio uostuose sulaikomus laivus, chaosas įmonėje auga. Susisiekimo ministras reikalauja ieškinio dėl bankroto, įmonės vadovas tvirtina apie tai nieko nežinantis, tuo metu Italijoje esančio įmonės laivo „Romuva“ įgula teigia pasiruošusi palikti laivą likimo valiai, tačiau į jų reikalavimus dėl repatriacijos nereaguojama.

Klaipėdoje prisišvartavo JAV karinis laivas. Tai – vienas moderniausių ir naujausių laivų, galintis pasigirti įspūdinga ginkluote. Šiame reportaže siūlome pasidaryti po laivo vidų. Laivas jau nuo metų pradžios reziduoja Europoje, čia dalyvauja užtikrinant stabilumą ir saugumą Baltijos regione. Šis laivas – vienas naujausių JAV kariniame jūrų laivyne. Už jį naujesni – vos keturi laivai. O iš viso tokių Amerika turi gerokai per pusšimtį.

Kinijos Jangdzės upėje nuskendus kruiziniam laivui, žuvo 442 žmonės, buvo patvirtinta šeštadienį, radus paskutinius žuvusiuosius, pranešė valstybinė žiniasklaida. Tik 12 žmonių išgyveno šią didžiausią komunistinės Kinijos laivininkystės nelaimę.

Ketvirtadienį baigėsi dvi dienas trukęs Baltijos jūros regiono sienų kontrolės bendradarbiavimo forumo renginys, pavadintas „Įsilaipinimo seminaras (pratybos jūroje)“. Jo metu iš pasieniečių katerio ir sraigtasparnio buvo įsilaipinama į tariamų pažeidėjų laivą.

 Ukrainos strateginio Mariupolio uosto įlankoje mažam patruliniam laivui užplaukus ant minos, šeši ukrainiečių pakrančių apsaugos tarnybos nariai per sprogimą buvo sužeisti, o dar vieno komandos nario likimas sekmadienį nėra žinomas, pranešė pareigūnai. Ukrainos valstybinė sienos apsaugos tarnyba nurodė, kad šeši pasieniečiai buvo hospitalizuoti, bet jų sužalojimo masto nepatikslino. „Vyksta dar vieno asmens paieškos. Nustatyta, kad jis yra katerio vadas“, - priduriama pranešime.

 Kinijoje patvirtinta, kad apvirtus kruiziniam laivui, žuvo 396 žmonės, pranešė valstybinė žiniasklaida. Ši nelaimė yra didžiausia šalies laivininkystėje per beveik 70 pastarųjų metų. Gyvųjų liko tik 14 iš 456 buvusių laive „Dongfangzhixing“ („Rytinė žvaigždė“) žmonių, daugiausia pagyvenusių turistų. Laivas labai staigiai apvirto Jangdzės upėje per stiprią audrą pirmadienį. Žuvusiųjų skaičius sparčiai išaugo penktadienį, kai gelbėtojai pradėjo traukti viduje likusių žmonių kūnus.

Pirmadienį Kinijoje nuskendusio turistinio laivo gelbėjimo operacijoje – jokių gerų žinių. Kelių aukštų turistinis laivas su kranais apverstas ir pamažu iškeliamas į paviršių, tačiau gelbėtojai iš vandens traukia tik skenduolius. Primename, kad apsivertusiame laive per audrą liko įkalinti puspenkto šimto žmonių ir tik 14 pasisekė išsigelbėti. Nelaimėlių gelbėjimo operacija Jangdzės upėje jau tapo nebe gelbėjimo operacija, o kūnų ir laivo traukimo iš drumsto vandens rutina.

 Birželio 5–20 d. Baltijos jūroje – Lenkijos, Danijos ir Vokietijos teritoriniuose vandenyse bei išskirtinėse ekonominėse zonose vyksta tarptautinės NATO šalių ir Aljanso partnerių šalių pratybos BALTOPS 15. Intensyviose pratybose dalyvaus 49 laivai, 61 orlaivis ir daugiau nei 5 tūkst. karių iš septyniolikos NATO valstybių ir Aljanso partnerių šalių.

Klaipėdos uostas pradeda aptarnauti okeaninius laivus. Trečiadienio rytą į uostą atplaukė ilgiausias ir didžiausias iki šiol konteinerinis laivas. Jo ilgis prilygsta Vilniaus televizijos bokštui - beveik 325 metrai. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Arvydas Vaitkus tikina, kad tai atveria dideles galimybes Lietuvai.

Kinijoje nuskendusiame laive aptiko išgyvenusių keleivių, gelbėtojai išgirdo jų stuksenimą, rašo dienraštis „People's Daily“. Anot „Xinhua“, tai pat buvo girdimi riksmai. Remiantis paskutiniais duomenimis, buvo išgelbėti 13 žmonių, o penki žuvo, rašo laikraštis. Anksčiau buvo skelbiama, kad Kinijos prezidentas Xi Jinpingas įsakė padaryti viską, kas įmanoma vykdant gelbėjimo darbus nelaimės zonoje. Transporto ministerija ir kitoms tarnyboms buvo liepta mobilizuoti visus turimus resursus.

 Kinija antradienį surengė gelbėjimo operaciją, kai vienas keleivinis laivas, kuriame, kaip pranešana, buvo daugiau negu 450 žmonių, per audrą nuskendo Jangdzės upėje. Valstybinis transliuotojas CCTV nurodė, kad buvo rastas vienas nuskendęs žmogus, o dar 10 ištraukti iš vandens gyvi po to, kai pirmadienio vakarą nuskendo laivas „Dongfangzhixing“ („Rytinė žvaigždė“), plaukęs iš rytinio Nandzingo miesto į pietvakarinį Čongčingą.

 Gegužės 15–29 d. Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų priešmininiai laivai M53 „Skalvis“ ir M54 „Kuršis“ kartu su Povandeninių veiksmų komandos narais dalyvavo Estijos teritoriniuose vandenyse vykusioje tarptautinėje jūrinių minų paieškos ir nukenksminimo operacijoje „Open Spirit 2015“ (liet. „Atvira dvasia“). Operacijos metu Lietuvos priešmininiai laivai aptiko tris nuo II pasaulinio karo Baltijos jūros dugne nesprogusias jūrines minas, taip pat po du nuskendusius laivus ir lėktuvus.

Apžiūrėję visus galimus laivus, olandų kompanijos atstovai išsirinko Klaipėdos universiteto mokslinį laivą „Mintis“. Būtent juo nori plaukti į jūrą ir savo turima technika skenuoti į Baltijos gelmes nugrimzdusį lėktuvą „An-2“.  „Jie nori aukštos kokybės navigacinės sistemos, nori, kad laivas būtų stabilus, pakankamai tvarkingas ir kultūringas ir galėtų tenkinti aukštus standartus, taikomus tokiom operacijom“, - aiškina Laivyno ir ekspedicinių tyrimų vadovas Nerijus Blažauskas.

Jeigu pasaulyje vyktų lėčiausių gelbėjimo laivų varžybos, Lietuva, ko gero, bent šioje srityje laimėtų. Šalis turi vieną paieškos ir gelbėjimo laivą – štai šį oranžine spalva nudažytą „Šakiai“. Tai 28-erių metų laivas, statytas kaip žvejybos traleris. Kad tai – simbolinis gelbėjimo laivas, atskleidė nukritusio orlaivio „An-2“ gelbėjimo operacija: iš uosto jis išjudėjo tik po keturių valandų nuo pagalbos prašymo.

Prie Baltijos jūroje dingusio lėktuvo paieškos antradienį prisidėjo iš pratybų atšauktas Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivas, kuris aprūpintas specialia dugno žvalgybai ir paieškai skirta įranga, žvalgyti pakrantę išsiųstas pasieniečių sraigtasparnis. Orlaivio bei lietuvių pilotų savo teritorijoje ieško ir Latvijos jūrų gelbėjimo koordinavimo centras.

Sekmadienį, 12.35 val. Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrui gavus pranešimą apie tai, kad Kuršių mariose ties Ventės ragu ant seklumos užplaukė jachta su dviem žmonėmis, centro nurodymu į pagalbą buvo išsiųstas Valstybės sienos apsaugos tarnybos laivas "Bumeranger". Laivas jachtos įgulą nugabeno ir išlaipino Uostadvario uoste (Šilutės r.).  ...

 Užsienio reikalų viceministras Andrius Krivas balandžio 30 dieną iškvietė Rusijos ambasadorių Lietuvoje Aleksandrą Udalcovą. Jam išsakytas griežtas protestas dėl besikartojančių Rusijos karinio jūrų laivyno veiksmų Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje, kuriais, pažeidžiant Jungtinių Tautų Jūrų teisės konvencijos (UNCLOS) nuostatas, trikdoma taiki laivyba ir ekonominė veikla.

Antradienio rytą vandenyse netoli Helsinkio Suomijos kariuomenė iššovė įspėjamuosius, tam tikrame gylyje detonuojamus sprogmenis – taip siekta įspėti antrą dieną iš eilės pastebėtą povandeninį laivą. Įvykis iškart sukėlė spėliojimus, ar incidentas susijęs su didėjančia įtampa tarp Suomijos ir kaimyninės Rusijos. Suomijos jūrų pajėgos patvirtino, kad povandeninis taikinys pirmą kartą buvo pastebėtas pirmadienį.

 Degalai, nutekėję iš Rusijos laivo, nuskendusio Atlanto vandenyne praėjusią savaitę, pasiekė vaizdingų, turistų pamėgtų Kanarų salų paplūdimius, pranešė penktadienį Ispanijos vyriausybė. „Ketvirtadienį ir šį rytą (penktadienį) susiurbta apie 200 kubinių metrų jūros vandens, užteršto nafta. Iš paplūdimių pašalinta apie 200 kg naftos“, – sakoma vyriausybės pranešime. Specialistai pasirengę imtis veiksmų, jeigu daugiau naftos pasieks salų krantus.

Jungtinių Tautų (JT) pabėgėlių agentūra patvirtino, kad 800 migrantų žuvo sekmadienį prie Libijos krantų nuskendus juos plukdžiusiam laivui - tai paskelbta agentūros atstovams pakalbėjus su katastrofą išgyvenusiais žmonėmis.

  Mažiausiai 54 jūrininkai žuvo, o dar 15 iki šiol nerasti, kai vienas Rusijos žvejybos traleris, kurio įgulą sudarė 132 žmonės ir tarp kurių buvo Latvijos piliečių, trečiadienio vakarą nuskendo lediniuose Ochotsko jūros vandenyse, pranešė Rusijos žiniasklaida.   „Radome 54 aukų kūnus. 63 įgulos nariai buvo išgelbėti gyvi“, – nurodė naujienų agentūra TASS, pridūrusi, kad 15 jūrininkų tebėra dingę.

Italijos karinės jūrų pajėgos pirmadienį pranešė, kad per gaisrą automobilių kelte „Norman Atlantic“ Adrijos jūroje žuvusių žmonių skaičius padidėjo iki dešimties. Atnaujintas skaičius buvo paskelbtas po to, kai Italijos pareigūnai nurodė, jog dar per 40 keleivių, turėjusių būti tame kelte, iki šiol nerasti, tačiau taip pat iškilo abejonių dėl laivo keleivių sąrašo tikslumo.

Į Melnragės paplūdimį jūra išmetė įspūdingą nuskendusio senovinio burlaivio liekanų fragmentą. Bangų išskalautus burlaivio griaučius apžiūrėję Jūrų muziejaus istorikai sako, kad radinys itin unikalus – išlikęs visas laivo galas. Jį išmatavus, patyrinėjus medieną, statybos būdą, bus galima gana tiksliai nustatyti jo amžių, tipą.

Keturi žmonės žuvo, o vienas liko gyvas per dramatišką laivo tragediją prie Kalifornijos krantų, pranešė pareigūnai. Šeštadienį, pirmąją krabų gaudymo sezono dieną, didelė banga apvertė privatų žvejybos laivą šaltuose Bodigos įlankos vandenyse. Žuvo trys vyrai ir moteris. JAV pakrančių apsaugos kariai „ištraukė iš vandens keturis žmones be gyvybės ženklų“, buvo konstatuota vieno tų žmonių mirtis, nurodė Sonomos apygardos šerifo įstaiga.

 Rusijos teismas penktadienį atidėjo areštuoto žvejybos laivo bylos nagrinėjimą mėnesiui, BNS sakė laivą „Jūros vilkas“ valdančios bendrovės advokatas Vladimiras Odiagaila. Advokatas sakė paprašęs teismo kreiptis į Gynybos ministeriją, kad ši paaiškintų su laivyba susijusių teisės aktų galiojimą. Kitas Murmansko teismo posėdis turėtų vykti lapkričio 25-ąją.

Lietuvos bendrovė „Baltic Amadeus“ pranešė sėkmingai bendradarbiaujanti su Švedijos įmone „Shippersys AB“, valdoma 3 visame pasaulyje veikiančių Šiaurės šalių kompanijų: „Storm Geo AS“, „Wilh. Wilhelmsen ASA“ ir „Wallenius Marine“. UAB „Baltic Amadeus“ kartu su „Shippersys AB“ ir savininkų kompanijų ekspertais sukūrė unikalią ir analogų pasaulyje neturinčią informacinę sistemą, skirtą laivų eksploatacijos stebėjimui bei analizei.

Antradienį Klaipėdos uoste laukiama dar vieno laivo. Šįkart – su bandomuoju kroviniu: numatyta, kad jis atgabens beveik 60 mln. kubų dujų. Testavimas, pasak energetikos ministro, turėtų prasidėti lapkritį. Laive-saugykloje „Independence“, pirmadienį pasiekusiame Klaipėdos krantus, sumontuotos keturios suskystintųjų dujų laikymui skirtos talpyklos. Numatoma, kad pirmasis „Statoil“ SGD krovinys į terminalą bus atplukdytas metų pabaigoje, o antradienį į Klaipėdą bus atplukdyta beveik 60 mln.

 Už energetiką atsakingas Europos Komisijos narys Guentheris Oettingeris (Giunteris Otingeris) sveikina Lietuvą, įgyvendinus suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo projektą ir teigia, kad jis padės užtikrinti konkurencingas dujų kainas bei tiekimo saugumą visose Baltijos šalyse. „Sveikinu Lietuvos valdžios institucijas ir terminalo projekto vykdytojus, įgyvendinus projektą tiksliai pagal tvarkaraštį.

Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalui Klaipėdoje skirtas laivas „Independence“ (lietuviškai - „Nepriklausomybė“) pirmadienį ryte įplaukė į Klaipėdos jūrų uostą. „Labai, labai jaudinuosi, širdis daužosi krūtinėje, nes labai daug darbo padaryta“, - žurnalistams pirmadienį sakė energetikos ministras Rokas Masiulis.

Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras šeštadienį nutraukė Baltijos jūroje su dviem žvejais penktadienį dingusio žvejybinio boto paiešką Lietuvos teritorinuose vandenyse, tačiau paiešką tęsia Latvijos jūrų gelbėjimo tarnybos. „Prieš pietus mūsų gelbėjimo koordinavimo centras nutraukė paieškos ir gelbėjimo operaciją, apie 11 valandą grįžo mūsų sraigtasparnis, nes jau nebuvo tikimybės mūsų teritoriniuose vandenyse rasti žvejus.

Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras šeštadienio rytą atnaujino Baltijos jūroje su dviem žvejais penktadienį dingusio žvejybinio boto paieškos ir gelbėjimo operaciją. „Penktadienį vakare, apie 11 valandą, gelbėjimo operacija buvo nutraukta, karinių pajėgų laivas „Sūduvis“ grįžo į uostą.

LRT.lt Spalio 24 d. pavakare Lietuvos kariuomenės Kariniu jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras pradėjo Baltijos jūroje su dviem žvejais dingusio žvejybinio boto paieškos ir gelbėjimo operaciją. Dingusių žvejų ieško Lietuvos karinių oro pajėgų paieškos ir gelbėjimo sraigtasparnis „Mi-8“. Paieškos ir gelbėjimo operaciją Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras pradėjo po to, kai apie 17.30 val.