laiko planavimas

Vieni per dieną kalnus nuverčia, o kiti ir smulkių darbų nespėja nudirbti. Pasinaudokite patarimais, kaip taupyti laiką. Neužsikuiskite namuose Jei norite būti ir gera žmona, ir šauni mama, ir puiki darbuotoja, neužmirškite pailsėti. Dirbkite ne kelis, bet vieną darbą vienu metu. Kai bandote ir pietus virti, ir dulkes valyti, ir vaiką prižiūrėti, ir dar į telefono skambučius atsakinėti, nė vieno darbo neatliekate gerai ir greitai. Pravartu susidaryti darbų sąrašą. Pradėkite nuo svarbiausių.

Stengiatės būti produktyvūs? Lakstote nuo užduoties prie užduoties, nuolat tikrinate elektroninį paštą, kažką organizuojate, kalbate telefonu, darote pavedimus ir dar milijoną darbų? Žmonės dažnai galvoja, jog būti užimtam reiškia labai daug dirbti. Kartais jie yra teisūs, bet dažniausiai tai reiškia produktyvumo stoką. Jei vienu metu koncentruojamasi į vieną darbą, darbai padaromi keliskart greičiau. CVbankas.

Nors teoriškai para turi 24 valandas, kartais jos kažkur ima ir „išgaruoja“. Žiūrėk, tik rytas, keliesi iš lovos, mirkteli – ir vakaras jau čia pat. Pristatome sąrašą 10 pagrindinių laiko vagių. Tikėtina, jog jų atsisakius turėsi daugiau laiko nuveikti naudingus darbus. 1. Internetas.

Dirbančios mamos ir tėčiai, auginantys darželinukus ar mokyklinukus, puikiai žino, koks chaosas kyla namuose, kai tenka ir patiems į darbą išsiruošti, ir vaikus suruošti į ugdymo įstaigą. O jeigu tų vaikų ne vienas ir ne du? O jeigu taip norisi pamiegoti bent 15 minučių ilgiau arba dieną pradėti harmoningai? Siūlome žengti 4 paprasts žingsnelius link ramesnio ryto. 1. Rytas už vakarą protingesnis? Tikrai žinote šią patarlę, tačiau rytais, kuomet reikia skubėti ji nelabai tinka.

Sugrupuok savo elektroninio pašto laiškus, skambučius ir žinutes Atsakinėdama į kiekvieną žinutę, skambutį ar elektroninį laišką tik juos gavus, tu save labai išblaškai nuo veiklos, kuria esi užsiėmusi, ir taip prarandi daug laiko. Vien todėl, kad kažkam tuo metu patogu su tavimi susisiekti, nereiškia, kad tai pats tinkamiausias laikas tau atsakyti. Suskaičiuok, kiek kartų patikrini savo paštą ir telefoną, ir padalyk tą skaičių iš pusės.

O realybėje mamai tenka tvarkyti namus, atlikti planinį ir generalinį jų valymą, smulkų remontą, nupirkti produktų, gaminti valgį, plauti indus, prižiūrėti naminius gyvūnus, kambarines gėles, skalbti bei lyginti krūvas drabužių ir toliau... Dar mama turi palaikyti tikslias vyro daiktų koordinates (kad jis visada žinotų, kas kur padėta), patarti jam dėl elgesio su vaikais, išmanyti jo profesijos subtilybes, būti intelektualia pokalbininke, paguosti, palaikyti, atpailaiduoti.

Neapsigaukite – nuolat dykinėjantys žmonės neretai būna itin produktyvūs. Jiems tiesiog reikia patobulinti savo atidėliojimų strategiją, rašo portalas „The Wall Street Journal“. Ne vienam galbūt iškils klausimas, kodėl reikia žinoti, kaip sėkmingai atidėlioti darbus? Nuolatinis darbų vilkinimas nėra taip blogai, tačiau ar galima tai prilyginti išsisukinėjimui nuo darbų, tinginiavimui ar beverčiam dykinėjimui? Juk darbų atidėliojimas yra neproduktyvus.

Visai neseniai vadovas įmonėje manęs paprašė padaryti produktyvumo darbe ir laiko planavimo prezentaciją. Norėdama tinkamai pasiruošti aš apklausiau keletą draugų ir kolegų – paprastų žmonių, kurių darbo stiliumi labai žaviuosi – jog šie pasidalintų savo patirtimi. Remiantis mano apklausomis buvo galima padaryti daug išvadų apie tai, kaip planuoti savo laiką (ir kaip neplanuoti). Čia, labai „kondensuotoje“ formoje, aš pateikiu dvylika laiko valdymo ir planavimo principų.

Emma iš Niutono dirba reklamos ir lankstinukų platintoja. Jeigu tik ji imasi kokio nors darbo, tai dirba tol, kol jos nepertraukia kokie nors išoriniai veiksniai. Kas rytą ji keletą kartų mieguistai nuspaudžia žadintuvo snaudimo mygtuką, galiausiai paskubomis bėga į dušą, geria kavą, ieško automobilio raktų ir lekia į darbą. Žinoma, nors Emma vėluoja, vadovai nepyksta, nes ji dirba iki išnaktų, kol kas nors, pavyzdžiui, jos vyras, nepaskambina ir nepasiteirauja, ar ji dar gyva.

Gruodžio 1 d. Šiaulių universiteto bibliotekoje įvyko paskutinis „Karjeros akademija su JCI“ seminaras „Lyderystė: savo pasiekimus kuriame patys. Ką galime sukurti su JCI?“. Jį vedė Gintaras Ignatavičius, „JCI Lietuva 2011“ prezidentas, JCI treneris, oratorystės klubo „Toastmasters club“ Šiauliai narys. Seminaras prasidėjo netradiciškai – diskusija. Studentams buvo suteikta galimybė užduoti klausimus, kurie jiems patys svarbiausi.

Vietoje to, kad skambintumėte klientui, naršote internete ir skaitote šį straipsnį – tikėtina, kad jis jums padės ar bent jau privers susimąstyti. Patikėkite, ne jums vienam sunku sutelkti visą dėmesį į darbą. Pasak Survey.com, didžioji dalis darbuotojų per 8 val. darbo dieną bent dvi valandas išeikvoja neproduktyviai. Prisipažinkite, kad net dalyvaudamas konferencijoje ar darbo susirinkime tuo pačiu metu galite internetu užsisakyti kelionę į Turkiją.

Motyvacijos išlaikymas ieškant ar keičiant darbą gali būti sunki ir pastangų reikalaujanti veikla. Nuogąstavimo ir emocijų valdymas, aiškios vizijos ir tikslo formavimas yra tik keli pagrindiniai veiksniai, nuo kurių turėtumėte pradėti. Rachel Brushfield, karjeros permainų specialistė, dalijasi patarimais su mumis: Baimės ir emocijos Veskite dienoraštį, kuriame surašysite savo pasiekimus, nusivylimus, mintis ir jausmus.

Jūs ką tik parsivežėte kūdikį iš gimdymo namų. Didesnę laiko dalį jis... pravalgo. Dar šiek tiek pamiega. Bet šių miego pertraukėlių aiškiai nepakanka kad suspėtumėte nuveikti visa tai, ką norite. Laikas – naujai iškeptos mamos priešas. Tačiau tinkamas jo paskirstymas gali tapti geriausiu draugu. Jums padės keletas paprastų laiko planavimo gudrybių – jos leis atrasti laiko ir pareigoms, ir, žinoma, sau. - Visų pirma – maitinkite kūdikį pagal jo poreikius.

„Daryk ką nori, bet visa svarbi informacija turi būti užfiksuota, kitaip ji pasimes.“ Tokiu principu vadovaujantis gali ne tik atsijoti „svarbu“ nuo „šiaip įdomu“, bet ir viską prisiminti, kad reikiamu momentu rasti svarbiausia. Kiekviena diena mums ir mūsų smegenims –  kaip naujas iššūkis. Kasdien mus pasiekia didžiulis – rekordiškas kiekis  informacijos. Mes paprasčiausiai pasiklystame tarp jos srautų.

Sveikos, mergaitės. Braukiame brūkšnį praėjusių metų dienoraštyje - kas buvo, pražuvo. Prieš akis - naujas baltas lapas, kurį tuoj pat galime suteršti naujomis priesaikomis (kurių vis vien netesėsime), sulaistyti ašaromis (mūsų čiaupai neužšąla esant -18 laipsnių) ar sutepti spurgų taukais (nes visos dietos prasideda pirmadienį). Mes turime visus metus pakeisti pasauliui. Tuo ir užsiimsime, kadangi vyrų pakeisti vis tiek nepavyks.