kurtumas

Aras Pralgauskas su žmona susipažino gražiausios šventės – Kalėdų – išvakarėse. Tačiau atšventus vestuves, gyvenimą netikėtai sudrebino darbe patirta trauma, o aplankius tėvystės stebuklui viskas apsivertė aukštyn kojomis – pirmasis sūnus gimė kurčias, vėliau jam diagnozuotas autizmas, o antrasis sūnus taip pat gimė kurčias.

Nuo kovo 9 dienos visos tiesiogiai per televiziją transliuojamos oficialios kovai su koronaviruso pandemija skirtos spaudos konferencijos verčiamos į gestų kalbą. Lietuvos kurčiųjų draugijos (LKD) prezidentas Kęstutis Vaišnora džiaugiasi, kad aukščiausios šalies institucijos labai greitai reagavo į LKD prašymą užtikrinti kurčiųjų bendruomenės poreikį visuomenei svarbią operatyvią informaciją gauti jai suprantama kalba.

Širvintų meno mokykloje dirbantis Valdas Povilaitis moko vaikus groti violončele. Pedagogui teko dirbti ir su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais, be to, tarp dabartinių jo mokinių – Dauno sindromą turinti klaipėdiškė. „Niekada nedrįstu sakyti „žmogus su negalia“. Niekas nežino, kokios galios jame slypi. Jas atrasti yra didžiulis džiaugsmas ir malonumas“, – pabrėžia visą širdį savo darbui atiduodantis pedagogas.  V. Povilaitis pedagoginį darbą dirba jau vienuolika metų.

Tarptautinė kurčiųjų savaitė pradėta tarptautine konferencija, į kurią pasidalyti patirtimi atvyko svečių iš Suomijos ir Nyderlandų. Dauguma konferencijoje gvildentų problemų, akivaizdu, turi nemenką „stažą“, vienų sprendimai pasistūmėję daugiau, kitų – nuolat stringa. Tačiau kurčiųjų bendruomenė, sprendžiant iš kalbų, nė neketina pasiduoti ir stengiasi kurti gerovę visiems. Aptarti ir du iki šiol palyginti mažai viešai diskutuoti klausimai.

Pasakų knygą turbūt rastume kiekvienuose namuose – nė vienas neužaugome be šių vedlių į stebuklų pasaulį. Vienos mamos ar močiutės jas sekė iš atminties, kitos – versdamos spalvingais paveikslėliais išmargintų knygų lapus. Deja, ne visi mažyliai, klausydamiesi artimo žmogaus balso, gali keliauti po užburtas karalystes, kartu su pasakų herojais nugalėti slibinus, išmokti atskirti gėrį nuo blogio, suprasti, kaip svarbu priglausti niekam nereikalingą katytę. Tai – negirdintys vaikai.

Kartą per metus kurtieji išsiruošia į kelionę. Nebaugina jų nei atstumai, nei nuovargis, juos skubina ypatinga galimybė – apkabinti negalios bičiulius, iš širdies pabendrauti ir pasidžiaugti per metus subrandintais kūrybos vaisiais. Juos masina Lietuvos kurčiųjų draugijos (LKD) meno šventė – seniausias ir tvirčiausias tradicijas turintis kurčiųjų bendruomenės renginys. Jo ištakos siekia 1957 m., kai į draugijų saviveiklos apžiūrą Vilniuje susirinko trijų Baltijos šalių kurtieji.

Štai jau pustrečių metų dvi suinteresuotos žinybos laužo galvas, kaip prisikalbinti bendradarbiauti trečiąją. Pagal įstatymo raidę pastaroji turi teisę atsisakyti, bet pagal protingumo kriterijų tai – nesuprantama. Naujagimių rega Lietuvoje tikrinama nuo sovietinių laikų. Visuotinė klausos patikra taikoma tik nuo 2014 m. Pašnekovai neslepia: jei ne atkaklios tėvų pastangos, valdžios malonės būtų tekę laukti dar.

Pardavėju dirbantį 38 metų Mindaugą Stankų pirkėjai taip myli, kad specialiai renkasi būtent tą kasą, kurioje jis tuo metu dirba, net jei ten jau susidariusi eilė. Kartais Mindaugas iš pirkėjų sulaukia ir mielų dovanėlių arba komplimentų, kuriuos jie išsako gana netikėtu būdu – užrašo ranka kitoje kasos kvito pusėje ir paduoda atsisveikindami.

Kauno klinikų medikai dėl antibiotikų kurčiai likusiai vos kelių mėnesių mažylei grąžino klausą. Chirurgams mikronų tikslumu teko operuoti per anksti gimusios ir labai smulkutės mergaitės ausis. Ant rankų sūpuojanti savo pirmagimę, Viktorija su siaubu prisimena tą akimirką, kai iš medikų išgirdo ypač niūrias prognozes savo dukrai. Gimusi per anksti mergytė kurį laiką leido inkubatoriuje, vėliau persirgo dar ir meningitu. O po to medikai pastebėjo, kad mažylė visiškai nieko negirdi.

Sunkią kurtumo negalią turintiems vaikams bus kompensuojami du abiem ausims skirti kochleariniai implantai. Tokia galimybė atsirado sveikatos apsaugos ministrui Vyteniui Povilui Andriukaičiui įsakymu patvirtinus naują kochlearinių implantų kompensavimo tvarką. Iki šiol kochleariniai implantai vienai ausiai buvo skiriami, esant sunkiems arba labai sunkiems klausos sutrikimams, kai įprastos klausos gerinimo priemonės nepadėdavo.

Turint omeny, kad planetoje gyvena apytiksliai 8,7 milijonų gyvūnų rūšių, nieko keisto, jog apie kai kuriuos gyvūnus turime klaidingos informacijos. Kai kurie gyvūnai ir jų elgesys mokslininkams tebėra neišaiškinta mįslė. Taip pat prireikia ilgo laiko tarpo, kol žmonės patiki, jog jų idėjos apie vieną ar kitą gyvūną yra paprasčiausi mitai. Toptenz.net siūlo paskaityti apie 10 tokių visiems gerai žinomų ir įsitvirtinusių mitų.

Vakar, antradienį, gegužės 15-ąją, TV3 televizija visas Lietuvos šeimas kvietė švęsti Tarptautinę šeimos dieną, o jau šį šeštadienį 9.30 val. laida „Mamyčių klubas“ dalins patarimus esamiems ir būsimiems tėčiams bei mamoms į kasdien iškylančius klausimus apie atžalų auginimą. Naujausioje laidoje – atsakymai į klausimus: kaip rūpintis mažyliu, kuris negali girdėti, kaip surasti „pabėgusį“ vaiko apetitą ir kas svarbiausia vykstant į gimdymo namus.

Prikurtimą įvairiame amžiuje gali sukelti ir ausų uždegimas, gretutinės ligos ar ilgalaikis triukšmas. Gelbsti tik klausos aparatas Sveikas žmogus šnabždesį girdi šešių metrų atstumu, o neprigirdinčiajam tampa sunku suprasti pašnekovo žodžius, jo kalba atrodo neaiški, erzinanti. „Prikursti gali ir jauni, ir vyresnio amžiaus žmonės, tačiau pastariesiems klausa dažniausiai nusilpsta natūraliai. Mūsų ląstelės susidėvi ir neatsistato, tačiau vieniems tai įvyksta anksčiau, kitiems – vėliau.

Minint kalbos dieną kurčiųjų bendruomenė primena, kad turintiems klausos negalią vis dar sunkiai prieinama visuomeninė informacija. Trūksta į gestų kalbą verčiamų laidų, titruotų filmų, o profesionalių gestų kalbos mokytojų Lietuvoje kol kas apskritai nėra, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Rita Charitanovičiūtė gestų kalbos vertėja dirba dar tik antrus metus. Šios profesijos ji išmoko Vilniaus kolegijoje.

Mančesterio teisme kurčia mergina papasakojo apie metų metus trukusius žiaurumus, kuriuos ji patyrė kalėdama rūsyje, kur buvo laikoma kaip vergė ir patyrė nuolatinę lytinę prievartą. Mergaitė, kurios vardas dėl teisinių priežasčių slepiamas, buvo nelegaliai atgabenta į Jungtinę Karalystę iš Pakistano 2000 metais. Teismui našlaitė pasakojo, kad buvo mušama, kankinama, žaginama, o dienomis, kai ji dirbdavo poros namuose Eccleso miestelyje Salforde, ją daužydavo kočėlu.

Kai mažajam Kajui buvo tik 8 mėnesiai, tėvai pastebėjo, kad jis mažai guguoja, nekrūpčioja nuo didelio triukšmo. Medikai mažyliui nustatė kurtumą. Išgelbėti nuo kurtumo jį gali kochlearinis implantas. Į redakciją 23 metų Indrė Bačelienė atėjo nešina vietoje nenustygstančiu vienų metų (metukai vaikui suėjo liepos 9 dieną – autorės pastaba) sūneliu Kajumi. Iš pirmo žvilgsnio į mažylį pažiūrėjus negalėjai pasakyti, kad jis negirdi.

Moteris tikina, jo berniukui riktelėjus „Quantas“ skrydžio metu jai iš ausies pasipylė kraujas ir ji liko kurčia, rašo „news.com.au“. 67 metrų moteris iš JAV Jean Barnard tikina apkurtusi kuomet greta jos lėktuve suspiegė trejų metų vaikas. Jai iš ausies pasipylė kraujas ir teko kelionė nutraukti dar jai neprasidėjus. „Skausmas buvo toks baisus, jog iš pradžių nesupratau, kad esu kurčia“, - sakė ji.

Kuršėnuose gyvenančiai Avelių šeimai prieš ketverius metus sulaukto Sangero gimimo džiaugsmą aptemdė žinia — berniukas nieko negirdi. Sūnų viena auginanti mama Neringa tramdydama ašaras prataria, jog išeitis iš šios skaudžios padėties yra – vaikui būtina operacija. Jos kaina – 75 tūkstančių litų, bet tokios sumos ji neturi. Mamos žodžių sūnus neišgirdo „Tai, kad mano vaikelis tikrai nieko negirdi, supratau po gimdymo praėjus mėnesiui.