Iki šiol kochleariniai implantai vienai ausiai buvo skiriami, esant sunkiems arba labai sunkiems klausos sutrikimams, kai įprastos klausos gerinimo priemonės nepadėdavo. Tik išskirtiniu atveju, apkurtus dėl meningito, implantai buvo skiriami abiems ausims.
Kochleariniai implantai – pažangiausias būdas sprendžiant kurtumo problemas, suteikiantis galimybę kurtiesiems persikelti iš tylos į garsų pasaulį, padedantis jų visavertei socialinei integracijai visuomenėje.
Šiems moderniems implantams bei kitoms klausos atstatymo priemonėms – BAHA įsriegiamiesiems kauliniams implantams, vidurinės ausies klausos sistemoms ir atsarginiams šių medicinos pagalbos priemonių procesoriams kompensuoti kasmet skiriamos lėšos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto. Pernai šioms medicinos pagalbos priemonėms buvo panaudota apie 4,1 mln. litų. Didžioji dalis lėšų – 2,7 mln. litų – vaikų klausos atstatymo priemonėms.
Remiantis pastarųjų metų statistika ir gydytojų specialistų prognozėmis, per metus Lietuvoje tokių abipusių kochlearinių implantacijų gali prireikti 15–19 vaikų. Vieno vaikams kompensuojamo kochlearinio implanto bazinė kaina – 88 tūkst. litų. Kompensuojant du kochlearinius implantus vaikams papildomai iš PSDF biudžeto reikės apie 1,3–1,7 mln. litų.
Kochlearines implantacijas Lietuvoje atlieka Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos.
Statistikos duomenimis, Europos valstybėse didėja abipusių (abiem ausims) kochlearinių implantacijų skaičius. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse, Šveicarijoje, Didžiojoje Britanijoje visiems kurtiesiems vaikams yra kompensuojamos išlaidos už du kochlearinius implantus. Gydytojams rekomenduojant antrojo implanto išlaidos kompensuojamos Vokietijoje, Austrijoje, Ispanijoje, Belgijoje, Olandijoje, todėl šiose valstybėse daugiau kaip pusei (60–80 proc.) visų gimusių kurčiųjų atliekama abipusė implantacija, o kai kuriems pacientams antroji operacija atliekama vėliau. Be didelių apribojimų abipusė implantacija finansuojama Lenkijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Slovėnijoje, Baltarusijoje, Rusijoje, Turkijoje.
