kryžių kalnas

Šiandien Šiaulių rajono taryba balsuos, ar atverti kelią bažnyčios prie Kryžių kalno statybai valstybinėje žemėje. Su visuomene nutarta nesitarti. Aiškinama, jog tai nėra privalu. Dalis rajono politikų siūlo atsiklausti visuomenės, ar apskritai bažnyčia prie Kryžių kalno yra reikalinga. Nori keisti detalųjį planą Šiaulių rajono tarybos posėdyje šiandien paaiškės, ar bus leidžiama keisti jau egzistuojantį Kryžių kalno detalųjį planą.

Paskutinėmis pavasario dienomis, sparčiai artėjant atostogų sezonui, VšĮ „Terra Publica“ skelbia patraukliausių turizmo vietovių Lietuvoje reitingus. 2011 m. sąrašo viršūnė, lyginant su 2009-2010 m., išlieka stabili: Trakai, Druskininkai ir Neringa, o visame TOP30 nebelieka Smiltynės (dėl delfinariumo rekonstrukcijos), Ukmergės ir Kernavės. Naujai įtraukti objektai – Telšiai, Veliuona ir Vištyčio regioninis parkas.

Noras pamatyti pasaulinio garso turizmo objektą — Kryžių kalną — svečiams iš Londono atsiėjo 300 litų. Nusileidę Rygos oro uoste, užsieniečiai Šiaulių link važiavo taksi. Kito pasirinkimo neliko, nes tą dieną į tarptautinį autobusą Rygoje nepateko, o traukinių nėra nei į vieną, nei į kitą pusę. Atsivėrusioje Europoje Šiaulių pašonėje esantys Latvijos miestai tampa sunkiai pasiekiami ir dėl Europos Sąjungos teisės aktų, ir dėl vežėjų nerangumo.

Vargu ar gali kas būti sunkiau, nei iškilų Kūčių vakarą neturėti su kuo pasidalyti kalėdaičiu, sukalbėti maldą ir kam palinkėti ramybės sielai. Tą vakarą, kai danguje sužibės prie Kūčių stalo kviečianti Vakarinė žvaigždė, gal kas nors, genamas vienatvės, pasibels ir į vieno iš penkių Lietuvoje pranciškonų vienuolyno prie Kryžių kalno duris. Jame įsikūrę keturi pranciškonai vienuoliai prie Kūčių stalo žada pasodinti kiekvieną, išsiilgusį šilumos.

Pirmą kartą Kryžių kalną aplankiau prieš pusę amžiaus – 1959 m. vasarą, kai po studijų su trimis mokslo draugais atvykome dirbti į besikuriančią Šiaulių staklių gamyklą. Teisingai sakoma, kad pirmas įspūdis, vaizdas įsimena ilgiausiai: ir šiandien menu, kaip tada atrodė šis piliakalnis. Kryžiai tada stovėjo tik kalno viršūnėje ir ant jo šlaitų. Jo papėdėje aplinkui tęsėsi žalias pievų kilimas, kuriuo pagyvenę žmonės melsdamiesi apie kalną.

Kaip ir kiekvieną paskutinį liepos mėnesio sekmadienį (liepos 25 d.) Kryžių kalne buvo švenčiami tradiciniai Kryžių kalno atlaidai. Tačiau šie išsiskyrė tuo, kad buvo dėkojama už Lietuvos laisvės 20 metų jubiliejų bei Kryžių kalno 160 metų sukaktį nuo jo pradžios, informuuja Krikščionybės žiniasklaidos tarnyba. Pagrindiniai atlaidams skirti renginiai prasidėjo sekmadienį. 11 val.

Minios maldininkų iš visos Lietuvos sekmadienį priešpiet nuo Šiaulių katedros pajudėjo į piligriminį žygį Kryžių kalno link. Sakralinę vietą piligrimai pasiekė po beveik tris valandas trukusios kelionės. Žygyje pėsčiomis dalyvavo keli šimtai kaitros neišsigandusių piligrimų. Su giesmėmis ir Šiaulių vyskupu Eugenijumi Bartuliu priešakyje. „Viešpaties palaima visada telydi mus!“ - giesme žygeivių ūpą kėlė vyskupas E.Bartulis. Minia entuziastingai pritarė.

Liepos 24–25 d. Šiaulių rajone (Meškuičių kaime) vyks tradiciniai Kryžių kalno atlaidai, dvasinės piligrimystės dienos, praneša Krikščionybės žiniasklaidos tarnyba. Pagrindinę atlaidų dieną, sekmadienį, 15 val. prie Kryžių kalno bus švenčiamos Mišios. Joms vadovaus Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, o pamokslą sakys Apaštalinis nuncijus arkivyskupas Luigi Bonazzi. Mišias transliuos Lietuvos televizija.