Noras pamatyti pasaulinio garso turizmo objektą — Kryžių kalną — svečiams iš Londono atsiėjo 300 litų. Nusileidę Rygos oro uoste, užsieniečiai Šiaulių link važiavo taksi. Kito pasirinkimo neliko, nes tą dieną į tarptautinį autobusą Rygoje nepateko, o traukinių nėra nei į vieną, nei į kitą pusę.
Atsivėrusioje Europoje Šiaulių pašonėje esantys Latvijos miestai tampa sunkiai pasiekiami ir dėl Europos Sąjungos teisės aktų, ir dėl vežėjų nerangumo.
Iš Rygos važiavo taksi
Praėjusį mėnesį šiaulietės (vardas ir pavardė redakcijai žinomi), gyvenančios Londone, draugai britai nutarė aplankyti Lietuvą. Vienas iš londoniečių kelionės tikslų buvo pamatyti pasaulinio garso turizmo objektą Kryžių kalną.
Į kelionę susiruošė keturiese — dvi šeimos. Dar prieš kelionę internete sužinojo, jog galimybė iš Rygos nuvykti į Šiaulius yra. Bet realybėje tai pasirodė ne taip paprasta: maždaug šimtas kilometrų iš Latvijos sostinės iki Kryžių kalno užsieniečiams kainavo nemažai nervų ir pinigų.
Rygos oro uoste svečiai sužinojo, kad į Šiaulius galės nuvažiuoti autobusu. Tačiau Rygos autobusų stotyje autobusas buvo sausakimšas, turistai į jį nepateko.
Kito autobuso, važiuojančio į Šiaulius, tą dieną, išskyrus vėlyvą vakarą, nebebuvo. Draugai puolė į geležinkelio stotį: sužinojo, kad traukinio, važiuojančio iš Rygos pro Šiaulius, apskritai nėra. Neliko nieko kita, kaip samdyti taksi. Kelionė iki Kryžių kalno atsiėjo 300 litų.
Šią istoriją papasakojusi šiaulietė niekaip negalėjusi londoniečiams atsakyti, kodėl nėra patogaus tarpvalstybinio susisiekimo tarp gausiai lankomos Rygos ir Kryžių kalno, tuo labiau, kad atstumas — nedidelis.
Geresnio susisiekimo tarp Latvijos sostinės ir Lietuvos pasigenda ne vien užsieniečiai. Artėjant vasaros sezonui, šiauliečiai irgi mielai važiuotų pailsėti į Jūrmalos kurortą, esantį tuojau už Rygos.
Autobusai važiuoja
Kokios galimybės pasiekti kaimynus šiandien? Vitalija Martišienė, Šiaulių autobusų stoties informatorė, mums išvardijo: naktį, 3 valandą 30 minučių, pro Šiaulius važiuoja autobusas Kaliningradas — Talinas, 9 valandos 15 minučių autobusas Klaipėda — Ryga. Dar vienas autobusas, tiesa, tiktai porinėmis dienomis, iš Kaliningrado į Rygą pro Šiaulius važiuoja 15 valandą 35 minutės.
Iš Rygos neporinėmis dienomis į Šiaulius galima atvažiuoti 10 valandą ryto autobusu Ryga — Kaliningradas, 15 valandą autobusu Rygos važiuojančiu į Klaipėdą, ir 22 valandą 10 minučių — autobusu Talinas — Kaliningradas.
Neatlaikė konkurencijos
Pastaruosius dvejus metus šiauliškė keleivių pervežimo bendrovė „Busturas“ keleivių į Rygą apskritai neveža.
Pasak Viliaus Laužiko, „Busturo“ generalinio direktoriaus, narystė Europos Sąjungoje pateikė siurprizų. Tarptautiniai reisai liberalizuoti, keleivių pervežimo sektoriuje sustiprėjo konkurencija. Kita priežastis — Europos Sąjungos teisės aktai uždraudė kabotažinius pervežimus.
„Dėl kabotažinių pervežimų tarptautiniais maršrutais draudimo, šiais maršrutais važiuojantys autobusai keleivius iš Lietuvos gali gabenti į užsienį, nepažeisdami vietinės rinkos interesų, — aiškino V. Laužikas. — Pavyzdžiui, iš Šiaulių į Rygą važiuojantis autobusas negali pavežti keleivių iš Elijos į Jelgavą arba iš Jelgavos į Rygą. Kitaip tariant, svetimos valstybės teritorijoje su vietiniais vežėjais draudžiama šeimininkauti ir konkuruoti “.
Kada vietinių vežėjų nėra, keleiviams kyla problemų. Pavyzdžiui, kartą per dieną Joniškio autobusų stotyje sustojantis tarptautinis autobusas Klaipėda — Ryga, iš Rygos grįždamas į Klaipėdą, Lietuvos teritorijoje keleivių nebepaima. „Žmonės piktinasi ir nesupranta, kodėl autobusas važiuoja pustuštis, bet atsisako juos priimti“, — “Šiaulių kraštui“ sakė Rita Prielaidienė, Joniškio autobusų stoties dispečerė.
„Busturo“ vadovas prisiminė tarybinius laikus, kada net penki šiauliškių bendrovės reisai laikėsi iš keleivių Šiauliai — Jelgava — Ryga. Lietuvai įstojus į ES, liko du reisai, dabar nebėra ir tų.
„2009 metais greta “Busturo“ reiso pradėjo važiuoti estų autobusas Klaipėda — Ryga su internetais, bandelėmis, kava ir kitokiomis paslaugomis, kuris pirmą mėnesį keleivius vežė už 1 litą. Mus paprasčiausiai išstūmė iš rinkos. Buvo sudėtinga konkuruoti su turtinga ir galinga kompanija, kuri gali sau leisti nuostolingus pervežimus.“
Gegužės mėnesį „Busturas“ planuoja grįžti į rinką: numatoma atidaryti reisą Šiauliai — Ryga. “Pastiprinsim tą kryptį trupučiuką“, — sakė direktorius.
Traukinys neapsimoka
Raimundas Burkovskis, AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus pavaduotojas, Keleivių vežimo direkcijos direktorius, nesuteikė vilčių, kad Šiaulių krašto žmonės turės traukinį į Rygą.
R. Burkovskis prisiminė, jog AB „Lietuvos geležinkeliai“ keleivinis traukinys maršrutu Vilnius— Ryga— Vilnius kursavo kas antrą dieną iki 2004 metų sausio 15 dienos. Dėl labai mažų keleivių srautų — vienu reisu vidutiniškai buvo pervežama apie 70 keleivių ir bendrovės šiame maršrute patiriamų didelių ekonominių nuostolių — apie 726 tūkstančių per metus, reisas buvo atšauktas.
Dėl tų pačių priežasčių 2008 metų rugsėjo 16 dieną buvo nutrauktas ir Latvijos geležinkelių keleivinio traukinio, važiavusio maršrutu Ryga— Šiauliai— Vilnius— Simferopolis, kursavimas.
„Maršruto Vilnius— Ryga atnaujinimo galimybę “Lietuvos geležinkeliai“ inicijavo dar 2007 metų vasarą, — teigė R. Burkovskis. — Įvyko keletas pasitarimų su Latvijos geležinkelių įmone AB “Latvijas Dzelzcelš“, tačiau nepavyko rasti kompromiso dėl prognozuojamo nuostolingo maršruto finansavimo.
Jeigu finansavimo nuostolius padengtų AB „Lietuvos geležinkeliai“, per metus nuostoliai viršytų 3 milijonus litų — vien tik Latvijos geležinkelių infrastruktūros mokestis sudarytų apie 0,8 milijono litų.“
2008 metais AB „Lietuvos geležinkeliai“ kreipėsi į Susisiekimo ministeriją dėl šio maršruto atnaujinimo tikslingumo. Tais pačiais metais “Lietuvos geležinkeliai“ dar kartą kreipėsi į AB “Latvijas Dzelzcelš“, prašydami papildomai peržiūrėti maršruto finansavimo galimybes, tačiau atsakymas negautas.
Keleivių vežimo direkcija, pažymėjo R. Burkovskis, vykdydama socialiai būtinus, bet nuostolingus keleivių pervežimus, per 2010 metus patyrė apie 140 milijonų litų nuostolį, todėl šiuo metu įmonė nepajėgi vien savo lėšomis atkurti senus ar kurti naujus tarptautinio susisiekimo keleivinių traukinių maršrutus.
Kaimynams mes nerūpim?
„Dauguma turistų iš Šiaulių juda į Rygą. Visi teiraujasi, kokiu transportu ten galima patekti, ar patogus susisiekimas? Tie, kurie keliauja dviračiais arba kurių bagažas ant pečių, norėtų keliauti traukiniu, bet galime pasiūlyti tiktai autobusą. O tai, kad apskritai nėra traukinio į Rygą, turistams sukelia nuostabą,“ — “Šiaulių kraštui“ sakė Indrė Žiedienė, Šiaulių turizmo informacijos centro direktorė.
Ji įsitikinusi: geležinkelio nepanaudojimas mažina potencialių turistų srautus į Šiaulius arba pro juos.
Tuo tarpu Rygos turizmo informacijos centro specialistė Dana (nenorėjusi viešinti pavardės) nemato problemos dėl susisiekimo su Šiauliais: „Aš neturiu informacijos, kad kas nors skųstųsi arba būtų nepatenkintas“. Ji patikino, kad autobusų užtenka. O į klausimą, ar Rygos turistai domisi turizmo objektais Šiaulių regione, pasiūlė klausti apie Rygą, o ne apie Šiaulius.
Sigita Stonkienė
