Šiandien Šiaulių rajono taryba balsuos, ar atverti kelią bažnyčios prie Kryžių kalno statybai valstybinėje žemėje. Su visuomene nutarta nesitarti. Aiškinama, jog tai nėra privalu. Dalis rajono politikų siūlo atsiklausti visuomenės, ar apskritai bažnyčia prie Kryžių kalno yra reikalinga.
Nori keisti detalųjį planą
Šiaulių rajono tarybos posėdyje šiandien paaiškės, ar bus leidžiama keisti jau egzistuojantį Kryžių kalno detalųjį planą.
Aiškinamajame rašte politikams rašoma, kad priėmus Tarybos sprendimo projektą, bus galima įregistruoti sklypą VĮ „Registrų centro“ ir atsiras galimybė statyti bažnyčią prie Kryžių kalno. “Neigiamų pasekmių — nenusimato“, — rašoma.
Rajono Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Vilija Vaičekauskienė teigė, kad egzistuoja keli Kryžių kalno ir teritorijos aplink jį detalieji planai.
„Koreguotume sklypo prie turizmo informacijos centro detalųjį planą, kad ten būtų galima statyti bažnyčią“, — sakė V. Vaičekauskienė.
Kodėl nepristatoma visuomenei?
Apie tai, kad norima keisti Kryžių kalno detalųjį planą, kad ten būtų pastatyta bažnyčia, nebuvo viešai svarstyta su visuomene. Kodėl?
„Pagal įstatymus nėra privaloma pristatyti koncepcijos visuomenei“, — teigė V. Vaičekauskienė.
Šiaulių miesto savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Rasa Budrytė tikino priešingai: „Viskas priklauso nuo Savivaldybės požiūrio. Pavyzdžiui, miesto Savivaldybė yra nustačiusi sąlygą, kad dėl svarbių objektų net ir koncepcija, jau nekalbant apie detalųjį planą, turi būti viešai pristatyta visuomenei. Negerai, kai visuomenė nežino“.
Laukia „rimtojo ginčo“
Vakar posėdžiavęs rajono Savivaldybės tarybos Biudžeto, finansų ir valdymo komitetas neišdrįso pritarti Kryžių kalno detaliojo plano keitimui.
„Ginčijomės, ginčijomės, bet apsispręsime posėdyje, kaip balsuoti. Rimtasis ginčas vyks“, — prognozavo komiteto pirmininkas Arūnas Grubliauskis.
Pasak A. Grubliauskio, komiteto nariams iškilo daug klausimų: ką daryti su esama koplyčia, kurioje mišias aukojo palaimintasis popiežius Jonas Paulius II, kaip tvarkyti Kryžių kalną?
„Kodėl neapsvarstyta su visuomene, rajono, miesto žmonėmis, ar tikrai reikia bažnyčios prie Kryžių kalno? Būtina plačiai ir viešai svarstyti tokius rimtus ir jautrius visuomenei dalykus“, — sakė A. Grubliauskis.
Bažnyčios reikalai valstybinėje žemėje
„Korekcijų“ organizatorius — Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktorius. Kodėl ne pati Šiaulių vyskupija, norinti ten naujos bažnyčios?
„Ten yra Savivaldybės žemė, todėl ir planavimo organizatorius turi būti pati Savivaldybė, — atsakė rajono Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja V. Vaičekauskienė. — Kol kas niekas sklypo bažnyčiai neskiria, tai yra tik sklypo padalijimas bažnyčios statybai. Aš negaliu atsakyti į klausimą, kaip skirs sklypą, o gal pati Savivaldybė statys bažnyčią?“.
Šiaulių rajono meras Algimantas Gaubas patikslino, kad žemė, kurioje numatytas sklypas bažnyčiai, yra valstybės, tik pagal panaudos sutartį ją valdo Savivaldybė.
„Nežinau, kam priklausytų žemė, kai bažnyčia bus pastatyta. O koks skirtumas, ar mes panaudos sutartimi valdome šią žemę, ar bažnyčia valdytų?“ — spėliojo meras A. Gaubas.
Jo teigimu, bažnyčiai prie Kryžių kalno statyti reikia apie 40 arų sklypo.
Valstybės dovanos
Šiauliuose, statant Švenčiausiosios Mergelės Marijos Nekaltojo prasidėjimo bažnyčią, miestas taip pat negailėjo žemės bažnyčiai.
1993 metais bažnyčiai Šiaulių miesto valdžia dovanojo buvusius „Nuklono“ kultūros namus su visa žeme. 2006 metais Šiaulių vyskupija sklypą su visais pastatais už daugiau nei 10 milijonų litų pardavė.
Po to vyskupija įsigijo 22 arus žemės, 15 arų dovanojo valstybė laisvos valstybinės žemės, dar 59 arų bažnyčia neatlygintinai gavo Savivaldybės žemės miestui iškėlus BMX dviračių trasą į kitą vietą.
Dabar aukščiausi bažnyčios hierarchai priminė, kad valstybė jiems turi grąžinti sovietmečiu nacionalizuotą žemę. Vyriausybė pažadėjo tai padaryti per artimiausius 3 — 4 metus. Rengiamas įstatymas, leisiantis katalikų bažnyčiai atsiimti ne tik religinius pastatus, bet ir nekilnojamąjį turtą šalia jų.
Sąlyga — bažnyčios aukštis
Be paveldosaugininkų leidimo, jokie detaliųjų planų keitimai ir statybos nebūtų įmanomi.
Kultūros paveldo departamento Šiaulių teritorinio padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius Zenonas Stundžia sakė, kad jie kreipėsi į Vilniuje esantį Kultūros paveldo departamentą.
„Departamente sudaryta komisija pritarė detaliojo plano koregavimo koncepcijai su sąlyga, kad bažnyčia prie Kryžių kalno neturi viršyti 8 metrų (su kryžiumi) aukščio, kad ji neužgožtų paties Kryžių kalno“, — sakė Z. Stundžia.
Naudojamasi popiežiaus vardu
Rajono meras A. Gaubas teigė, kad Savivaldybė vadovaujasi 2007 metais Gedimino Kirkilo Vyriausybės patvirtinta „Jono Pauliaus II piligrimų kelio kūrimo ir jo objektų pritaikymo piligrimų ir turizmo reikmėms 2007 — 2013 metų programa“.
Į šią programą įtrauktas ir Kryžių kalnas. Neseniai Vyriausybė skyrė 576 tūkstančius litų Kryžių kalnui. Už šias lėšas numatoma atlikti archeologijos tyrimus ir įrengti apšvietimą šioje teritorijoje.
Pasak mero A. Gaubo, 59 tūkstančiai litų iš šios sumos bus skirti Kryžių kalno detalųjį planą rengsiančiai architektų įmonei sumokėti. Už 15 tūkstančių litų nugriaus medinę koplyčią, kurioje popiežius Jonas Paulius II aukojo mišias.
„Kiek žinau, bažnyčia prie Kryžių kalno bus pavadinta Jono Pauliaus II vardu“, — sakė meras A. Gaubas.
A. Gaubas teigė, kad rinkliavą už stovėjimą aikštelėje prie Kryžių kalno, Informacijos centro pajamas, aukų dėžutėje esančias aukas renka rajono Savivaldybė.
„Buvo vyskupijos noras, kad Kryžių kalną tvarkytų pati vyskupija. Mums taip irgi būtų geriau“, — sakė meras A. Gaubas.
Kas valdys aukų dėžutę?
Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio nuomonės apie Kryžių kalne planuojamą statyti bažnyčią, neišgirdome. Vyskupo atstovas telefonu pranešė, kad vyskupas dar neturi ko pasakyti.
Prie Kryžių kalno jau veikia pranciškonų vienuolynas. „Mes neturime teisės teikti sakramentų, nes esame neparapinė bažnyčia. Kodėl neparapinė? Reikia vyskupo klausti, kodėl jis nori savo bažnyčią turėti“, — paaiškino vienuolis, nenorėjęs būti įvardintas.
Vienuolis paaiškino, kad sakramentus būtų galima teikti ir pranciškonų vienuolyne, nes čia gyvena kunigų.
„Bet tam turi būti vyskupo leidimas. Pradžioje, kai įsikūrė vienuolynas, buvo vienas kitas pakrikštytas. O paskui baigėsi... vyskupas pasakęs, kad jokių čia leidimų. Žmonės prašė sakramentų pas mus, buvo nulėkę pas vyskupą leidimų, bet jis nedavė“, — paaiškino vienuolis.
Rita ŽADEIKYTĖ
