krizė

BNS pateikia svarbiausių antradienio naujienų apie koronaviruso krizę Lietuvoje apžvalgą: Viruso plitimas. Antradienį patvirtinti keturi nauji koronaviruso atvejai: susirgo Vilniaus miesto klinikinės ligoninės bei Ignalinos rajono ligoninės darbuotojų artimieji ir Ukmergės gyventojas, kurio užsikrėtimo aplinkybės tiriamos. Vienas atvejis yra įvežtinis iš Jungtinės Karalystės. Mirė dar vienas Antavilių pensionato gyventojas, kuriam buvo per 90 metų. Tai 71-oji viruso auka šalyje.

BNS pateikia svarbiausių pirmadienio naujienų apie koronaviruso krizę Lietuvoje apžvalgą: Viruso plitimas. Per parą Lietuvoje patvirtinti trys nauji koronaviruso atvejai, visi jie susiję su sostinės sveikatos priežiūros įstaigomis: susirgo Santaros klinikų darbuotojo artimasis, Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės slaugytoja ir Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės slaugytojo padėjėja. Karantino režimas.

Seimą pagaliau pasiekė prieš porą metų pradėto ir pernai baigto 2009–2010 metų finansų krizės tyrimo išvados. Tyrimą atlikę seimūnai siūlo kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kad ši įvertintų Andriaus Kubiliaus vadovautos Vyriausybės skolinimosi politiką. Taip pat Vyriausybei siūloma nagrinėti galimybę kurti valstybinį banką. Savo ruožtu opozicija kritikuoja valdančiuosius už tyrimą, kuris primena archeologinius tyrinėjimus, o Lietuvos bankas tyrėjus kaltina selektyviai atrinkus informaciją.

BNS pateikia svarbiausių pirmadienio naujienų apie koronaviruso krizę Lietuvoje apžvalgą: Viruso plitimas. Lietuvoje per parą patvirtinta 12 užsikrėtimo virusu atvejų. Pusė iš jų yra susiję su Santaros klinikomis: užsikrėtė du medikai bei keturi jų artimieji. Taip pat susirgo dar vienas Antavilių pensionato gyventojas, du žmonės užsikrėtė šeimoje, Lazdijų rajone užsikrėtė du šeimos nariai, užsiimantys gyvulių supirkinėjimu.

Lietuvai pamažu išsivaduojant iš koronaviruso gniaužtų, svarstoma, kaip pasikeis tautiečių gyvenimas ateityje bei kokių iššūkių dar galime tikėtis. Prezidentas Gitanas Nausėda interviu TV3 žinioms apžvelgė pandemijos ekonomines pasekmes ir būsimą politinį paveikslą po Seimo rinkimų.

Europos Komisija (EK) prognozuoja, kad Lietuvoje nebus pilnai panaudotos Vyriausybės paskelbtos biudžetinės priemonės, skirtos suvaldyti koronaviruso sukeltą krizę. Skelbdama kasmetines rekomendacijas, Komisija įvertino Lietuvoje numatomą mokesčių atidėjimą, papildomą finansavimą medicinos atsargoms pirkti, subsidijas darbo vietoms išlaikyti ir socialines išmokas savarankiškai dirbantiems asmenims ir darbuotojams, nukentėjusiems nuo COVID-19 krizės.

BNS pateikia svarbiausių trečiadienio naujienų apie koronaviruso krizę Lietuvoje apžvalgą: Viruso plitimas. Per parą patvirtinta 15 užsikrėtimo koronavirusu atvejų. Informacija apie naujausius atvejus: * „Maximos“ darbuotoja Dvarčionyse, Vilniuje. Moteris saviizoliacijoje buvo nuo gegužės 10 dienos, kai virusas buvo nustatytas jos artimoje aplinkoje.  * Keturi Santaros klinikų darbuotojai ir du pacientai. Santaros klinikose per savaitę registruoti aštuoni darbuotojų susirgimai.

BNS pateikia svarbiausių antradienio naujienų apie koronaviruso krizę Lietuvoje apžvalgą: Viruso plitimas. Per parą patvirtinta 15 naujų viruso atvejų – tai didžiausias skaičius per pastarąsias 10 dienų. Viešai pateikta detalių apie šešis iki šiol neskelbtus atvejus: * „McDonald's“ užkandinės Vilniaus Žirmūnų rajone darbuotojas. Jis darbe paskutinį kartą lankėsi gegužės 9 dieną, serga ir šeimos nariai. Restoranas uždarytas.

Lietuva turi pasinaudoti koronaviruso sukeltos krizės situacija ir ieškoti būdų, kaip iš jos išeiti ekonomiškai sustiprėjus, sako prezidento patarėjas. Anot Simono Krėpštos, dabartinėje situacijoje galimybė atsiranda, nes nemažai įmonių svarsto galimybę perkelti savo gamybą į Europą. „Tikrai reikia pasinaudoti šia situacija. Nemažai įmonių svarsto perkelti savo gamybą iš tolimų kraštų į Europą.

Dalies didžiausių Europos bendrovių vadovai mano, kad atsigavimas nuo koronaviruso pandemijos padarytos žalos bus skausminga ir ilgas, rodo pirmadienį paskelbti apklausos rezultatai. Europos ekonomika šiuo metu išgyvena skaudžiausią ir staigiausią šiuolaikinėje istorijoje susitraukimą: prarasta milijonai darbo vietų, daugybė įmonių užsidarė.

„Uber“ pirmadienį paskelbė atsisakanti ketvirtadalio savo darbo jėgos ir mažinanti investicijas, kad susidorotų su finansine žala bendrovės verslui, kurį lėmė koronaviruso pandemija. Pasak generalinio direktoriaus Daros Khosrowshahio, San Fransiske įsikūrusi įmonė atleis apie 3 tūkst. darbuotojų ir sustabdys kai kurias investicijas, nesusijusias su pagrindine pavėžėjimo ir maisto pristatymo veikla.

BNS pateikia svarbiausių pirmadienio naujienų apie koronaviruso krizę Lietuvoje apžvalgą: Viruso plitimas. Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti šeši nauji koronaviruso atvejai ir trys mirtys. Trys nauji atvejai susiję su koronaviruso židiniu tapusia Vilniaus miesto klinikine ligonine, du atvejai nustatyti Kauno klinikinės ligoninės medikams, vienas su židiniais nesiejamas.

Prezidentas Gitanas Nausėda giria Vyriausybės darbą krizės metu – jo teigimu, Ministrų kabineto sprendimai buvo nuoseklūs ir operatyvūs. Interviu naujienų portalui 15min.lt šalies vadovas sakė, kad vykdomoji valdžia „visai neblogai kovoja su medicinine reikalo puse“, o ekonominių ir socialinių sprendimų kryptis teisinga, bet rezultatus vertinti dar anksti.

Daugelis euro zonos valstybių jau pasinėrė į gilią recesiją, tačiau šį kartą Baltijos šalys nebus labiausiai nukentėjusios šalys. Lietuvai pavyks išvengti blogiausio scenarijaus, nors ūkis smuks daugiau nei prognozuota. Taip mano „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, trečiadienį pristatęs naujausią banko parengtą ekonomikos apžvalgą. Anot jo, tam tikri Lietuvos ūkio atsigavimo požymiai matomi jau dabar, o jis įsibėgės antrąjį šių metų pusmetį.

Koronavirusas keičia ne tik žmonių, verslininkų, bet ir politikų gyvenimą. Kai kurie sprendimai Lietuvoje jau yra sulaukę nemažai kritikos. Skaičiuojama, kad šiemet Lietuvos ekonomika taip pat išgyvens nuosmukį.  Apie tai, ar Lietuvoje kilo ir valdžios krizė ir kaip sekasi ją suvaldyti, naujienų portale tv3.lt kalbinama Seimo narė, buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

Karantinas ir karšti, bet būtini sprendimai, išaugino reitingus valdančiajai partijai ar bent atskiriems jos politikams. Šešėlyje neliko ir Seimo opozicija, kamantinėdama valdančiuosius dėl tam tikrų sprendimų ar kritikuodama kiekvieną, jų manymu, neteisingą valdžios žingsnį, o štai marginalios, į Seimą nepakliuvusios bet daug politinių ambicijų turėjusios partijos šiuo metu liūdi. Jos yra negirdimos, nematomos, o jų vedliai nustumti į antrą politinį planą.

Karantinas, sukėlęs ekonominę krizę, grasina Lietuvą paskandinti išvykstančių migrantų lavinoje. Darbo ir pajamų netekę tautiečiai vis garsiau svarsto apie tai, kad atsivėrus sienoms teks darbo ieškoti Vokietijoje, Norvegijoje ar duris migrantams užvėrusioje Didžiojoje Britanijoje. Tiesa, specialistai sako, kad viskas nėra taip paprasta, iš Lietuvos bėgama ne tik dėl finansų, o ir bėgti gali nebūti kur.

Šių metų kovo mėnesį įvyko įprasto gyvenimo lūžis. Tas lūžis turėjo tiesioginį poveikį visoms gyvenimo sritims. Pasikeitė ir požiūris į valstybės institucijas. Krito pasitikėjimas Seimu, Prezidentūra ir partijomis. Išaugo pasitikėjimas vienintele institucija – vykdomąja valdžia.

Valdžia nusiteikusi keisti prieš kelerius metus įtvirtintą pensijų indeksavimo formulę, kad dėl koronaviruso krizės kitais ir vėlesniais metais nebūtų įšaldytas jų didinimas, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministrė.  Eglė Radišauskienė sako, kad pensijos kitąmet augs, bet ne tokiu tempu, kaip pastaraisiais metais.

Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) teigia, kad suplanuoti viešojo sektoriaus projektai įgyvendinami nepaisant koronaviruso krizės, be to, siekiama juos dar labiau paspartinti. Anot CPVA vadovės Lidijos Kašubienės, ieškoma būdų, kaip palengvinti projektų įgyvendinimą.

2020 metų valstybės biudžeto deficitas gali būti didesnis nei per 2008–2009 metų finansų krizę, prognozuoja finansų ministras Vilius Šapoka. Tiesa, ministras teigia, kad, jei pavyks Covid-19 plitimą suvaldyti iki vasaros, Lietuvos ekonomika turėtų pradėti atsigauti jau antroje metų pusėje. „2020 m. biudžeto deficitas gali siekti nuo 9,1 iki 11,4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai tikrai gali būti didesni skaičiai negu 2008–2009 m. krizės metu.

Pasaulinė ekonomikos krizė sukels dar neregėtą bedarbystę, perspėja Tarptautinės darbo organizacijos atstovai. Tarptautinis valiutos fondas tuo metu pranešė, kad dėl skubios finansinės pagalbos suteikimo jau kreipėsi 103 šalys. Koronaviruso krizė žiauriai smogė viso pasaulio darbo rinkai. Daugiau nei milijardas darbuotojų susidūrė su rizika netekti dalies atlyginimo ar paties darbo, skelbiama Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) pranešime.

Šimtams tūkstančių tautiečių laikinai ar ilgam netekus darbo ir pajamų dalis politikų ir eilinių žmonių vėl kelia klausimą – ar nereikėtų krizės akivaizdoje algų susimažinti ir politikams? Kai kuriose užsienio valstybėse vyriausybių vadovai ar parlamentų nariai, solidarizuodamiesi su piliečiais, jau nusirėžė atlyginimus keliolika ar net keliasdešimt procentų. Visgi į tokį populizmu kvepiantį sprendimą, ypač prieš rinkimus, skeptiškai žiūri ne tik didesnė dalis politikų, bet ir ekspertų.

Nors bankai ir kitos finansų įstaigos gali atidėti paskolų mokėjimą, daliai gyventojų susikaupusios skolos per krizę gali tapti sunkiai pakeliama našta. Vienas iš būdų įveikti to pasekmes – asmeninis bankrotas, kuriuo siekiama atkurti žmogaus mokumą. Ekspertai teigia, kad finansinės problemos, su kuriomis gyventojai susiduria dabar, gali būti išspręstos, tačiau tai užtrunka.

Virusas ir karantinas atkirto Lietuvą nuo pasaulio. Čia neskrenda lėktuvai, neplaukia laivai ir turistai neturi nei galimybių, nei noro keliauti į mūsų šalį. Manoma, kad situacija nepagerės ir įsibėgėjus vasarai, žmonės bijos keliauti, valstybės nebus atvėrusios sienų, o oro bendrovės – oro kelių. Turizmo verslo atstovai gūžčioja pečiais, laukia sunki vasara, nebent vietiniai gyventojai nutartų sutaupytus eurus išleisti Lietuvos pajūryje arba Druskininkų pušynuose.

Dėl žemės ūkyje naudojamų pesticidų ir klimato kaitos pasaulyje sparčiai nyksta bitės, tad pražydusių sodų savininkams tenka sukti galvą, kas apdulkins jų augalus. Izraelyje jau išbandoma nauja technologija – mechaninis žiedadulkių išsklaidymas ant žydinčių medžių. Izraelyje jau pražydo migdolų sodai. Ne paslaptis, kad riešutų kiekis ir kokybė stipriai priklauso nuo žiedų apdulkinimo. Tačiau ūkininkai sako, kad planetoje sparčiai nykstant bitėms, jiems tenka ieškoti alternatyvų.

Nuo šiol daugiau verslų galės teikti paraiškas lengvatinėms paskoloms ir apmokėtinų sąskaitų paskoloms, penktadienį Vyriausybėje pranešė laikinai ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas einantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. „Iki šiol buvo sistema, kad tik tos įmonės gali kreiptis lengvatinių paskolų, kurių apyvarta nukrito 60 proc. ir daugiau.

Europos ekonomikos atgaivinimo planas turi būti adekvatus COVID-19 sukeltos krizės dydžiui, o Europos Sąjungos (ES) finansinė parama – pasiekiama nedelsiant, sako  prezidentas Gitanas Nausėda. Šią poziciją jis išsakė ketvirtadienį, dalyvaudamas šiam klausimui skirtoje Europos Vadovų Tarybos (EVT) konferencijoje, pranešė Prezidentūra.

Ketvirtadienį Seime vyksta nenumatytas posėdis, kurio darbotvarkę sudarė opozicinės frakcijos. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija jame nedalyvauja. Išvakarėse jos pirmininkas Ramūnas Karbauskis sprendimą nedalyvauti posėdyje paaiškino taip: „Rytoj (ketvirtadienį, – red. past.) visa opozicijos propagandos struktūra mėgausis eteriu – puls ir kaltins valdančiąją daugumą ir Vyriausybę.

Per koronaviruso krizę gali daugėti kartelinių susitarimų bei ribojančių konkurenciją įmonių susijungimų, perspėja Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas, raginantis valstybę atsakingai taikyti ekonomikos gelbėjimo priemones.  „Kartelinių susitarimų krizės laikotarpiu galime tikėtis dar daugiau.

Žemės ūkio ministerija svarsto, kaip efektyviau padėti po koronaviruso krizės atsigauti žemės ūkiui. Svarstoma galimybė teikti finansinę paramą perdirbėjams, jei jie įsipareigotų išlaikyti ikikrizines supirkimo kainas, arba grąžinti priemones, padėjusias atsigauti žemdirbiams po 2014 metais Rusijos paskelbto embargo. Pasak Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos grupės vadovo Karolio Anužio, abu šiuos variantus ketinama aptarti neformaliame ministrų pasitarime pirmadienį.

Vyriausybė švelnina karantino taisykles ir kai kuriems verslams uždega žalią šviesą. Tiesa, tokių laimingųjų nėra daug, o ir ekspertai primena, kad socialinė karantino kaina gali būti tokia pat didelė, kaip ir medicininė. Ekonomistai ir finansų analitikai sako, kad sveikatos apsaugos ministras turėtų užleisti sceną finansų ministrui, nes galima užsižaisti su krize, o darbdaviai rūgščiai užsimena, kad iš šios krizės sveiki išeis, deja, ne visi.

Lietuva jau mėnesį gyvena karantino sąlygomis, tad koronaviruso plitimas yra sumažintas apribojus socialinius kontaktus. Visgi, nėra aišku, kaip ilgai karantinas šalyje tęsis: šiuo metu aišku tik tai, kad iki balandžio pabaigoje Lietuvoje karantinas yra pratęstas. Apie tai, ar Lietuva jau suvaldė koronavirusą, pokalbis su ULAC direktoriumi Sauliumi Čaplinsku.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, vadovavusi šaliai sunkiu 2008 – 2010 krizės laikotarpiu, sako, kad naujoji krizė tikrai nebus lengvesnė, tiesa, bus kiek kitokia. Buvusi šalies vadovė įsitikinusi, kad iš krizės, kuri užgriuvo staigiai ir netikėtai, galime išbristi tik kartu ir nebadydami pirštais vieni į kitus. Tai, ir buvusių krizių pamokos, pasak D. Grybauskaitės, gali būti mūsų bilietas greitesniam atsigavimui.

Vokietijoje beveik 650 tūkst. įmonių pateikė paraiškas pagal sutrumpinto darbo laiko schemą, parodė ketvirtadienį paskelbti oficialūs duomenys, o vyriausybė prognozuoja, kad bendras skaičius viršys 2008–2009 metų finansinės krizės lygį. Naujausi duomenys, kuriuos paskelbė Vokietijos federalinė darbo agentūra (BA), rodo, kad paraiškų padaugėjo 40 proc., palyginti su 470 tūkst. skaičiumi prieš dvi savaites.

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, kad papildė įmonių, kurioms be prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19, sąrašą, dabar jame daugiau kaip 50 tūkst. įmonių. Sąraše esančios įmonės automatiškai, be prašymo, atleidžiamos nuo delspinigių, joms nebus pradėti mokesčių išieškojimo veiksmai. Analogiškos pagalbos priemonės galioja ir socialinio draudimo įmokoms.

JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo trečiadienį apkaltino Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO) klaidomis kilus COVID-19 krizei. „PSO nesugebėjo padaryti, ko iš jos visi tikėjosi“, – sakė M. Pompeo per spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose. Jis nurodė sutinkantis su prezidento Donaldo Trumpo anksčiau išsakyta nuomone, kad reiktų pagalvoti, kokiu mastu Vašingtonas turėtų toliau finansuoti šią organizaciją.

Baltijos šalių prezidentai trečiadienį tarėsi dėl koronaviruso sukeltos krizės padarinių mažinimo ir strategijos, kaip grįžti į tvarų augimą. „Sieksime, jog Baltijos regionas būtų grįžimo į tvarų ekonomikos augimą sėkmės pavyzdžiu po krizės pasikeitusioje aplinkoje. Sutarėme tam išnaudoti tiek nacionalinius, tiek Europos Sąjungos finansinius instrumentus bei turimas politikos priemones, kad po krizės taptume dar stipresni“, – pranešime spaudai cituojamas prezidentas Gitanas Nausėda.

Koronaviruso pandemijos krizė palietė visą pasaulį, o tam, kad jos padariniai būtų kuo mažesni, atsakingos įmonės ėmėsi iniciatyvos ir jautriausiems sektoriams ištiesė pagalbos ranką. Viena problemų – išaugęs medicininių priemonių poreikis ligoninėse, todėl ypač svarbu užtikrinti, kad nenutrūktų pristatymo grandinė ir siuntos šias įstaigas pasiektų laiku, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Dėl koronaviruso grėsmės sustabdžius įvairius sporto čempionatus kai kurie klubai yra arti bankroto, skelbia Vokietijos spauda. Anot jos, net 13 iš 36 pirmosios ir antrosios Vokietijos lygų klubams gresia bankrotas ar kitos rimtos finansinės problemos. Tokie duomenys buvo pateikti šią savaitę vykusios video konferencijos metu. Klubų atsiųsti savo finansinius duomenis paprašė Vokietijos futbolo sąjunga, kadangi šalyje į finansinę drausmę žiūrima itin griežtai.

Jungtinės Karalystės gėlininkams – juodos dienos. Jų užauginti gėlių daigai keliauja ne į šalies sodus, o į šiukšlynus. Ūkininkai prašo valdžios paramos, nes skaičiuoja šimtamilijoninius nuostolius. Taip atrodo kalnai gėlių daigų, kurios jau nebepražys britų soduose. Augalų ūkio Hertfordšyre savininkas sako, kad dėl karantino jis patiria milžiniškus nuostolius, o toks pat likimas laukia ir žydinčių bei kol kas prižiūrimų gėlių. „Vien tik čia šiukšlėmis virto maždaug 20-yje arų augusių daigų.

Šią savaitė Vyriausybės suformuotoje darbo grupėje, kuri skirta spręsti verslo finansavimo klausimus, buvo pasiūlyta idėja, kad reikia steigti fondą. Invegos valdomas fondas galėtų pritraukti iki 3 mlrd. eurų ir iš jo būtų finansuojamas įmonių akcijų ir obligacijų pirkimas, taip sprendžiant bendrovių mokumo problemas. Viskas iš pirmo žvilgsnio atrodo gerai – reikia pinigų, o jų mes turime. Bet šioje visas gerumas ir pasibaigia, nes realizacija yra nusikalstamai baisi.

Koronaviruso pandemija yra didžiausia pasaulinė krizė nuo Antrojo pasaulinio karo, antradienį sakė Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas, reikšdamas susirūpinimą, kad ši krizė galėtų išprovokuoti konfliktus visame pasaulyje. A. Guterreso teigimu, krizės mastą nulėmė „liga, kelianti pavojų visiems pasaulyje, ir.

Pasaulyje vis sparčiau plintant koronaviruso krizei ir tęsiantis didžiausių „juodojo aukso“ gamintojų kainų karui, naftos kainos pirmadienį dar sumažėjo, nusiritusios į žemiausius per 17 metų lygius. WTI rūšies naftos kaina krito 5,3 proc. iki 20 JAV dolerių už barelį, o „Brent“ rūšies naftos kaina nusileido 6,5 proc. iki 23 JAV dolerių už barelį. Tuo tarpu koronaviruso aukų skaičius pasaulyje jau viršijo 30 tūkstančių.

Vakarykštis Gitano Nausėdos pareiškimas apie Aurelijų Verygą, kad „arkliai viduryje upės nekeičiami“, gali ir nepasitvirtinti. Jau trečiadienį Vyriausybė spręs, ar Verygą ir toliau palikti dorotis su koronaviruso krize, ar pareigas perleisti kitam asmeniui. O realiausia kandidatūra – pats premjeras. Apie tai prabilo ne tik dalis ministrų, bet ir kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Kovo 19 d. naktį Rūdninkų g. 4, Vilniuje buvo išdaužtas parduotuvės vitrinos langas, bei pavogti juvelyriniai dirbiniai. Šiuo metu policija ieško šio nusikalstamą veiką padariusio asmens, o už marketingą atsakinga parduotuvės darbuotoja pasidalijo jautria žinute socialiniame tinkle „Facebook“.  Moteris įsitikinusi, kad visame pasaulyje ir Lietuvoje siaučiant koronavirusai, tokių nusikaltimų tik daugės.

Kaip teigė romėnų poetas Publilijus Siras, bet kas gali valdyti laivą, kai jūra rami. Tik kilus audrai matyti, ko vertas kapitonas, o nepaisant ištuštėjusiose miestų gatvėse juntamos tylos ir ramybės, koronavirusas visuomenės gyvenime ir ekonomikoje sukėlė tokią audrą, kokios neregėjome dešimtmečius. Vis dėlto, žvelgiant į šalies kapitono – Vyriausybės, - veiksmus tampa šiek tiek ramiau.

Lietuvai bandant sušvelninti koronaviruso pasekmes ekonomkai, prezidento patarėjas sako, kad 2008-2010 metų krizės pamokos yra išmoktos. Anot Simono Krėpštos, jei šalies ekonomika susitrauktų 5 proc., Vyriausybės pirmadienį patvirtintas ekonominio skatinimo planas šį nuosmukį galėtų neutralizuoti. „Lietuva turi patirties ekonominio nuosmukio prasme, pamokos yra išmoktos. Per pastaruosius metus buvo kaupiami finansiniai rezervai, biudžetas buvo perteklinis.

Pirmadienį pasaulio akcijų rinkose vyravo panika, nors skirtingų šalių centriniai bankai ir paskelbė apie koordinuotus veiksmus, kurių bus imtasi siekiant palengvinti neigiamas koronaviruso pasekmes, rašo BBC. JAV rinkose pagrindiniai akcijų indeksai vos per kelias prekybos minutes smuko daugiau kaip 7 proc. ir dėl to prekyba buvo automatiškai sustabdyta 15 min. Vienu metu akcijų kaina buvo kritusi per 12 proc. Pagrindinis Londono indeksas FTSE100 nusmuko daugiau kaip 4 proc.