„Kalbant apie tyrimo išvadas, džiaugiuosi, kad tyrimas pagaliau baigėsi, nes epopėja tęsėsi daugiau kaip dvejus metus (...) Mes (LB – BNS) intensyviai dalyvavome, teikėme įvairias medžiagas, analizes, atsakinėjome į klausimus. Tai mūsų darbas buvo labai intensyvus, tai džiaugiuosi, kad jis baigėsi“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė Vitas Vasiliauskas.
Pasak jo, kalbėti apie tyrimo realią naudą yra sunku.
„Dabar dėl praktinės naudos – tai, vėlgi, čia aš turbūt disonuosiu su tuo, kas buvo sakoma Seimo salėje, ypatingai tų, kurie balsavo už išvadų patvirtinimą. Ar tai davė naudos centriniam bankui? Manau, ne. Ar davė naudos finansinių paslaugų naudotojams? Manau, ne. Ar tai davė visuomenei? Na, istoriniu aspektu, galbūt taip, – praktinės naudos, manau, tikrai ne“, – sakė V. Vasiliauskas.
Jis teigia, kad tyrimas buvo selektyvus ir iš esmės vertintinas kaip viešųjų ryšių akcija.
„Mano galva, visas tas pratimas buvo naudingas vienam asmeniui, kurio (...) darbo vieta dabar yra Europos Parlamente. Na, viešųjų ryšių akcija puikiai strategiškai sudėliota, nes į mūsų daugumą medžiagos nebuvo reaguota, tiesiog selektyviai atsirinkta, ką reikėtų pagrįsti ir tai padaryta“, – kalbėjo LB valdybos pirmininkas.
Seimas ketvirtadienį patvirtino parlamentinio maždaug dvejus metus trukusio tyrimo dėl aplinkybių, lėmusių 2009-2010 metų ekonominę krizę Lietuvoje, išvadas.
Opozicija priekaištavo tyrimą inicijavusiems valdantiesiems, kad ir jie netinkamai valdo pastarojo meto „savo (koronaviruso – BNS) krizę“, nes nuo epidemijos nukentėjusiam verslui iki šiol skirta 10-11 proc. žadėtos paramos.
Valdantieji aiškino, kad tyrimas atskleidė klaidas, iš kurių dabar pasimokyta.
Tyrimą atliko Biudžeto ir finansų komitetas, o jį inicijavo tuometinis komiteto vadovas Stasys Jakeliūnas, dabar dirbantis Europos Parlamente.
Tyrimo išvadose konstatuojama, kad 2009-2010 metų krizę Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse sukėlė čia veikę užsienio kapitalo bankai, o Lietuvos bankas neužtikrino tinkamos jų priežiūros, be to, 2008 metais biudžetas buvo priimtas pažeidžiant fiskalinę drausmę, o Vyriausybė užuot skolinusis iš tarptautinių institucijų pigiau, ėmė paskolas rinkoje su didesnėmis palūkanomis.
Išvadose, be kita ko, siūloma Vyriausybei išnagrinėti galimybę sukurti valstybinį komercinį banką, sukurti nuo centrinio banko nepriklausomą priežiūros instituciją, finansuojamą finansų įstaigų įnašais.
