Išvadose konstatuojama, kad prieš dešimtmetį vykusią finansinę krizę Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse sukėlė čia veikę užsienio kapitalo bankai, o Lietuvos bankas neužtikrino tinkamos jų priežiūros. Dalis atsakomybės tenka ir Švedijos finansų priežiūros institucijoms.
63 Seimo nariai balsavo už, 41 – prieš, 7 Seimo nariai susilaikė.
Įžvelgia prieštaravimą Konstitucijai
Konservatorius Jurgis Razma kritikavo komiteto tyrimo išvadas, akcentuodamas, kad dalis ten teikiamų siūlymų prieštarauja Konstitucijai ir įstatymams.
„Jeigu šitų komiteto siūlymų neperkeliame į Seimo nutarimą, tai ir lieka tik siūlymai. Nes iš tikrųjų tuose siūlymuose yra antikonsitucinių dalykų, kaip, pavyzdžiui, trys įpareigojimai Lietuvos bankui. Seimas savo nutarimais negali įpareigoti Lietuvos banko ir gerai, kad tai liko tik Seimo komitetų fantazijų lygyje“, – piktinosi Seimo narys.
Liberalas Eugenijus Gentvilas atkreipė dėmesį, kad tyrimą pasirinkta pradėti kaip tik prieš prezidento rinkimus, kuriuose kandidatavo ir Ingrida Šimonytė, ir Gitanas Nausėda. Jiedu taip pat apklausti tyrimą atlikusio komiteto posėdžiuose.
„Gal ir ne pagrindinis argumentas buvo politiniai dalykai, tačiau tai buvo naudojama politinėje kovoje, padedant savam kandidatui ir sakant kritiką I. Šimonytei ir G. Nausėdai, kurie, kaip žinome, pateko į antrąjį turą“, – priminė E. Gentvilas.
Nori nebekartoti klaidų
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas valstietis Valius Ąžuolas teigė, kad svarbiausia, jog tyrimas atliktas ir nebereikia kartoti anuometinių klaidų.
„Tuo metu buvo nekaupiami rezervai, užkraunama „Sodrai“ didžiulė skola, pensininkai turėjo sumokėti palūkanas didžiules. O kaip buvo skolinimąsi? Valstybės kontrolė pripažino, kad skolinimasis vyko pažeidžiant įstatymus, tai buvo daroma uždaru būdu ir tiesiogiai iš bankų“, – pastebėjo V. Ąžuolas.
Taip pat, anot V. Ąžuolo, valstybė „tikrai turėjo galimybę pasiskolinti pigiau“.
„2 mlrd. žalą, padarytą dėl to, kad netgi nebuvo kreiptasi pabandyti kitur pasiskolinti, sumokėjo visi Lietuvos žmonės“, – tvirtino V. Ąžuolas.
Seimo narys Viktoras Rinkevičius taip pat tvirtino, kad būtina mokytis iš savo klaidų.
„Yra tokie liaudies posakiai, kad išmintingi mokosi iš svetimų klaidų, kiti mokosi iš savo klaidų, bet ir tai svarbu jas išanalizuoti, mokytis iš jų, o kvailiai visai nesimoko iš klaidų, daro vėl tas pačias. Šiuo tyrimu svarbu, kad mes išsiaiškinome, nežiūrint politinių atspalvių, kokias klaidas mes padarėme ir kaip jų nekartoti ateityje“, – sakė V. Rinkevičius.
Siūlo kreiptis į Generalinę prokuratūrą ir kurti valstybinį banką
Tyrimą atlikęs Seimo Biudžeto ir finansų komitetas konstatavo, kad 2008 metų valstybės biudžetas buvo priimtas pažeidžiant fiskalinę drausmę ir dėl nebuvo galimybių sukaupti rezervo, padidėjo poreikis skolintis, didinti mokesčius 2009–2010 metais bei mažinti valstybės išlaidas.
Be to, anot komiteto, Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai buvo padaryta 2009–2012 metais, tačiau jomis nepasinaudojo.
Generalinei prokuratūrai siūloma įvertinti Vyriausybės sprendimus 2009–2012 metais skolintis ir esą dėl to padarytą 2,1 mlrd. eurų žalą valstybei, taip pat paskolų, kurių palūkanos siekdavo ir 8 proc., teikimą „Sodrai“, taip ją diskredituojant ir reikšmingai sumažinant senatvės pensijų perkamąją galią.
Išvadose siūloma Vyriausybei išnagrinėti galimybę sukurti komercinį valstybinį banką, sukurti nuo centrinio banko nepriklausomą priežiūros instituciją, finansuojamą finansų įstaigų įnašais. Taip, tikimasi, būtų sugriežtinta vartotojų apsauga. Siūloma mažinti šalies finansų sistemos priklausomybę nuo kelių patronuojančių bankų sprendimų, ypač, jei jie yra iš vienos šalies.
Lietuvos bankas: išvados klaidina visuomenę
Savo ruožtu Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas kiek anksčiau kreipėsi į Seimą, teigdamas, kad informacija tyrimo išvadose patiekiama selektyviai ir neatsižvelgiant į tyrimo metu komitetui Lietuvos banko pateiktus skaičiavimus ir faktus.
„Pateikti vertinimai yra klaidingi ir klaidinantys, grindžiami ne komitetui teiktais objektyviais duomenimis, bet vienpusiška išankstine nuomone ir interpretacijomis, nenurodant reikšmingų svarbių argumentų“, – rašoma V. Vasiliausko rašte Seimui.
Jo teigimu, tyrimo metu liudytojai buvo atrinkti selektyviai ir esą sąmoningai ignoruojant ekspertus, kurie dirbo su tyrime nagrinėjama problematika. Taip pat, kaip rašoma rašte, jei būtų pritarta tyrimo išvadoms, jos klaidintų visuomenę, „nes informacija tyrimo išvadoje pateikiama vienpusiškai, <...> nepateikiant kitos bendram kontekstui svarbios informacijos“.
Anot V. Vasiliausko, „tyrimo išvadoje kryptingai ignoruojami paties komiteto prašymu atlikti Lietuvos banko skaičiavimai ir kita pateikta informacija, kai tai neatitinka iš anksto suformuluoto naratyvo“.
Lietuvos bankas taip pat pažymi, kad tam tikros tyrimo medžiagoje pateikiamos rekomendacijos yra neaktualios bei gali prieštarauti Europos Sąjungos principams arba neatspindi jau įvykusių reguliacinių pokyčių, pasikeitusios ekonominės aplinkos ir priimtų kitų institucijų sprendimų.
Idėja tirti krizę
Idėja tirti 2009–2010 metų finansų krizę Lietuvoje lėmusius veiksnius kilo grupei parlamentarų – daliai Lietuvos socialdemokratų darbo partijos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, partijos „Tvarka ir teisingumas“ bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narių.
2018 metų kovo pabaigoje Seimas įpareigojo Biudžeto ir finansų komitetą ištirti, kaip ankstesnės Vyriausybės tvarkė šalies finansus nuo 2005 metų: už tyrimą balsavo 83 Seimo nariai, prieš – 19, o susilaikė 18.
Tyrimą iš pradžių buvo planuojama baigti iki 2019 metų balandžio 15 dieną, vėliau jis buvo pratęstas.
Biudžeto ir finansų komitetas tyrimo išvadoms pritarė 2019 metų birželio pabaigoje, bet iki šiol jų Seimui svarstyti neteikė.
Papildysime.
