Koronaviruso krizė žiauriai smogė viso pasaulio darbo rinkai. Daugiau nei milijardas darbuotojų susidūrė su rizika netekti dalies atlyginimo ar paties darbo, skelbiama Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) pranešime.
JT priklausanti organizacija perspėja, kad pandemija gali pridaryti daug daugiau žalos darbo rinkai negu globali recesija prieš dešimtmetį.
„2008-2009 metais mes visame pasaulyje netekome apie 22 mln. darbų. Prognozuojame, kad per tris mėnesius, antrąjį šių metų ketvirtį, neteksime apie 195 mln. darbo vietų“, – „Euronews“ pasakojo TDO generalinis direktorius Guy’us Ryderis.
„Tai yra visiška darbo katastrofa. Tačiau, turint omenyje, kad keturi iš penkių dirbančiųjų gyvena šalyse, kuriose yra taikomas visiška arba dalinė saviizoliacija, tai negali stebinti atsidūrus tokioje padėtyje“, – aiškino jis.
Naujienų agentūra taip pat primena, kad dėl koronaviruso įvestų apribojimų šiuo metu paveikti yra 2,7 mlrd. darbuotojų visame pasaulyje (apie 81 proc. visos darbo jėgos).
Ataskaitoje taip pat teigiama, kad net 1,25 mlrd. – apie 38 proc. viso pasaulio darbo jėgos – yra itin pažeidžiami dėl įvestų apribojimų. Tai yra viešbučių, restoranų, prekybos ir gamybos įmonių darbuotojai, tų sektorių, kurie dabar išgyvena pačius sunkiausius laikus.
Didžiausia dalis šių rizikos zonoje atsidūrusių ir labiausiai nukentėjusių dėl darbo rinkos patirto šoko darbuotojų yra Šiaurės ir Pietų Amerikos, Europos šalyse. Tačiau daugelyje šių šalių yra užtikrintos socialinės garantijos.
TDO daugiausiai nerimo kelia 2 mlrd. šešėlyje dirbančių darbuotojų visame pasaulyje, kurie krizės akivaizdoje susidurs su rimtai sunkumais.
„Nėra tarptautinio koordinavimo“
G. Ryderis paragino šalis imtis veiksmų, kurie padėtų išsaugoti žmonėms jų darbus ir sustiprintų ekonomikas. Daugelis šalių jau paskelbė apie milžiniškas finansines injekcijas, kurios turėtų padėti su sunkumais susidūrusioms įmonėms išgyventi sunkų laikotarpį ir išlaikyti darbuotojus nepaisant krizės.
Prancūzija ir Vokietija paskatino dalinio nedarbo schemas, pagal kurias įmonėms leidžiama mažinti darbo valandas, o ne darbo vietas, ir numatė darbuotojų darbo užmokesčio skirtumo padengimo mechanizmą.
Europos Komisija taip pat pritarė tokio pobūdžio iniciatyvoms, pažadėjusi surinkti iki 100 mlrd. eurų, siekiant padėti ES darbuotojams.
Tačiau ES šalys kol kas taip ir nesugebėjo susitarti dėl taip vadinamų „koronaobligacijų“, kurios leistų palankiomis sąlygomis skolintis tarpusavyje pinigus ir tokiu būdu kovoti su krize.
„Manau, kad pagrindinis trūkumas yra tas, kad nėra tarptautinio koordinavimo. Mes iš tikrųjų nematome vieningo Europos požiūrio į šias problemas ir dar mažiau mes tai matome pasauliniu lygiu“, – cituojamas G. Ryderis „Euronews“.
Kokia bus mūsų darbo ateitis?
Šiuo metu Covid-19 pandemija sustabdė verslus visame pasaulyje, o saviizoliacija faktiškai visur, kur tik įmanoma, privertė įmones pernakt pereiti prie darbo iš namų. Daugelis darbuotojų liko įkalinti namuose dar ir prižiūrintys savo vaikus, o tai tapo tikru išbandymu visai sistemai.
Paklaustas, kaip gali keistis ateities darbas, TDO vadovas pateikė atsargią prognozę: „Manau, kad mes visi gerokai patys save nustebinome – tai, kiek mes sugebėjome išplėsti nuotolinio ir skaitmenizuoto darbo ribas. Aš iš tiesų manau, kad čia klausimas nėra apie tai, ar technologiškai tai įmanoma, bet ar tai iš tiesų yra būdas, kaip mes norėtume dirbti“.
„Aš nesu tikras, kad visi iš tiesų norėtų taip dirbti. Darbas yra socialus dalykas (…) Aš nemanau, kad mes turėtume skubėti su išvadomis. Vien todėl, kad toks metodas yra įmanomas, tai nebūtinai yra trokštamas rezultatas“, – aiškino jis.
Į TVF jau kreipėsi 103 šalys
Tarptautinis valiutos fondas gavo skubios finansinės pagalbos užklausas iš 103 šalių. Organizacijos atstovai žada dar iki šio mėnesio pabaigos svarstyti bent pusės jų klausimus, rašoma „Newsru“.
Šiais metais 170 šalių susidūrė su gyventojų pajamų kritimu. Dar prieš kelis mėnesius TVF prognozavo, kad net 160 pasaulio šalių bus fiksuojamas gyventojų pajamų skaičiaus augimas.
TVF šio mėnesio pradžioje paskelbė, kad koronaviruso pandemija, kurios pasekmių mastas kol kas dar net nėra aiškus, jau pastūmėjo pasaulinę ekonomiką link didžiausios krizės per pastarąjį šimtmetį krašto.
Praėjusią savaitę organizacija išplatino pasaulinės ekonomikos apžvalgą (World Economic Outlook: The Great Lockdown), kurioje nurodoma, kad 2020-aisiais bendras BVP pasaulyje kris 3 proc. Valstybės ir tarptautinės organizacijos imasi precedento neturinčių veiksmų gelbėti ekonomiką – bendras finansinių infekcijų paketas jau šiuo metu siekia apie 7,4 trln. eurų.
