kristina nemaniūtė-gagė

Abiturientai nebeturės galimybės Lietuvoje rinktis farmakotechnikos studijų: vienintelė Lietuvoje šiuos specialistus rengianti Kauno kolegija priėmė sprendimą nebepriimti pirmakursių į 2024–2025 mokslo metų farmakotechnikos studijų programą. Pasak Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) pirmininkės Kristinos Nemaniūtės-Gagės, toks sprendimas kelia susirūpinimą dėl farmakotechnikos studijų programos likimo.

Po per šventes nusidriekusios didžiulės eilės prie vienintelės mieste budinčios vaistinės, kurių iš viso tėra 6-ios, Seimo nariai socialdemokratai nusprendė paragini ministrą Arūną Dulkį išsiaiškinti tikrąją situaciją dėl tokių vaistinių poreikio. Ministerija sako, kad neturi teisinių svertų priversti vaistines dirbti savaitgaliais ir naktimis, tačiau sutinka, kad labiau prisidėti galėtų ir pačios savivaldybės.

Nepaisant naujų ribojimų, šalyje toliau plinta elektroninių cigarečių epidemija. Ypač gąsdina tai, kad šis liūnas vis labiau įtraukia nepilnamečius. Naujas politikų užmojis – apskritai uždrausti tokių gaminių prekybą ir leisti tą daryti vaistinėse su gydytojo receptu. Tiesa, prieš tai turėtų būti įrodyta, kad tokios priemonės gali būti veiksmingos padedant mesti rūkyti. Medikai ir verslas tokius pasiūlymus deda į šuns dienas.

Beveik pusė šalies gyventojų savo vaistinėlėse turi seniai nevartojamų ir nebereikalingų vaistų. Nors didžioji jų dalis perteklinių vaistų yra sukaupę būtiniems atvejams namuose ar kelionėms, tačiau net 4 iš 10-ties teigia, jog nereikalingų vaistų likutis susidarė nebaigus gydytojų paskirto vaistų vartojimo kurso. Bendrovės „Spinter tyrimai“ rugsėjį atliktos reprezentatyvios visuomenės nuomonės apklausos duomenimis, nevartojamų ir nereikalingų vaistų savo vaistinėlėse turi 49 proc.

Dar rugsėjį paskelbus skandalingus farmacininkų apklausos duomenis užvirė aštrios diskusijos. Atvėrę skaudulį, kad daugelis jų siūlydami įsigyti tam tikrų prekių vadovaujasi ne vien savo kompetencija, bet yra spaudžiami darbdavių, vaistininkai sako tiesiog yra spraudžiami į kampą. Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos atliktos apklausos duomenimis, 85 proc.

Liepos 1 d. įsigalioję nauji Farmacijos įstatymo reikalavimai gerokai sumažino galimybę gyventojams greitai ir laiku įsigyti vaistinių preparatų: pokyčių paveiktos vaistinės trumpina darbo laiką, nebedirba savaitgaliais, stabdo veiklą arba užsidaro, teigia Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė.

Liepos 1 d. įsigaliojusių farmacijos įstatymo pataisų neigiamą efektą skaudžiausiai patyrė mažos šeimos vaistinės – dalis jų buvo priverstos atleisti darbuotojus ir užsidaryti. Su tuo susidūrė ir Kaune daugiau kaip 30 metų veikiančio šeimos vaistinių tinklo vadovas Rimvydas Krivickas, kuriam teko uždaryti tris iš septynių laikinojoje sostinėje turėtų vaistinių. Jo teigimu, labiausiai dėl pasikeitusių įstatymų nukentės smulkiosios vaistinės ir gyventojai.

Vaistinių tinklai įspėja, kad nuo liepos 1 d. įsigaliojus Farmacijos įstatymo pakeitimams teks atleisti 300 darbuotojų, o daliai vaistinių – užsidaryti, mat pritrūks jose visą laiką privalėsiančių dirbti vaistininkų. Tuo metu profesinė sąjunga atkerta, kad tai – tik tušti gąsdinimai ir net bandymas sukiršinti farmacininkų bendruomenę. Šiuo metu vaistinėje gali dirbti ir vienas farmakotechnikas – vaistininko padėjėjas, nuotoliu prižiūrimas vaistininko.

Šiuo metu norėdami prasitęsti jau vartojamus vaistus gyventojai dėl to turi kreiptis į gydytoją. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ruošia naujovę – jei liga kontroliuojama, paciento geriamus vaistus po tam tikro laiko galės pratęsti ir vaistininkas. Vis tik pačios vaistinės nuogąstauja, kad gera idėja gali būti palaidota biurokratizmo liūne. Dabartinė tvarka tokia, kad kompensuojamųjų vaistų receptą lėtinėms ligoms gydyti galima išrašyti ne ilgiau kaip 6 mėnesiams.

Praėjusių metų pabaigoje kaip niekada garsiai nuskambėjo istorijos apie tai, kaip žmonės vaistinėse sunkiai begali rasti įprastų antibiotikų vaikams ir kai kurių kitų vaistų.

Konkurencijos taryba nustatė, kad Lietuvos vaistinių asociacija (LVA) ir aštuonios vaistais prekiaujančios bendrovės susitarė dėl kompensuojamų vaistų antkainių. Už pažeidimą skirta baudų už daugiau kaip 72 milijonus eurų. Tai sukėlė nuogąstavimų, kad bendrovės bandys susigrąžinti šiuos pinigus vartotojų sąskaita, brangindami nereceptinius ir nekompensuojamus vaistus.

Konkurencijos taryba nustatė, kad Lietuvos vaistinių asociacija (LVA) ir aštuonios vaistais prekiaujančios bendrovės susitarė dėl kompensuojamųjų vaistų antkainių. Už pažeidimą skirta baudų už daugiau kaip 72 mln. eurų.

73 milijonai eurų baudų – tokiomis rekordinėmis sumomis Lietuvos vaistines dėl kartelinių susitarimų nubaudė Konkurencijos taryba. 8 vaistų pardavėjai, juos vienijanti asociacija, kaltinama, kad šios nariai prieš kalbėdami su Sveikatos apsaugos ministerija apie kompensuojamų vaistų kainas suderino savo pozicijas, veikė vieningai, siekė daugiau pelno.

Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) pirmininkė sako esanti šokiruota Konkurencijos tarybos sprendimo organizacijai ir kai kurioms vaistinėms už draudžiamą susitarimą dėl antkainių skirti 73 mln. eurų baudų.  „Mes tikrai esame šokiruoti Konkurencijos tarybos sprendimu, to nesitikėjome, nes nepažeidėme nei konkurencijos teisės, nei sudarėme kokių nors neleistinų, negalimų susitarimų“, – spaudos konferencijoje sakė Kristina Nemaniūtė-Gagė.

Lietuvoje pritrūko vaistų – tėvai skundžiasi, kad neberanda kai kurių vaistų skirtų vaikams. Lentynose sunku rasti populiaraus antibiotiko, amoksicilino ar sirupo temperatūrai malšinti. Gydytojai skundžiasi, kad pacientai pikti, mat iš vaistinių grįžta tuščiomis rankomis, nes tam tikros rūšies antibiotikų lentynose tiesiog nebeliko. Dėl to gyventojai priversti dar kartą lankytis pas gydytojus, prašyti ieškoti alternatyvių vaistų ir rašyti naujus receptus.

Naujovė pacientams – receptinius ir kompensuojamus vaistus gyventojai galės įsigyti ne tik vaistinėje, bet ir neiškėlę kojos iš namų. E. sveikatos sistemoje žmonės gydytojo išrašytų vaistų gali nusipirkti internetu. Tai patinka ne visiems. Kada ir kiek teks už tai sumokėti? Dalis žmonių tai vadina nesąmone – esą E.sveikatos sistema nuolatos stringa, kiti piktinasi, kad už atvežtus vaistus teks susimokėti papildomai.

Perteklinis reikalavimas vaistinėse užtikrinti „gyvą“ farmakotechnikų darbo kontrolę neturėtų būti siejamas su ES direktyva, nes joje tokio reikalavimo nėra. Šalyje trūkstant vaistininkų Lietuvos vaistinių asociacija (LVA) ragina valdžią dar labiau neapsunkinti padėties ir taisyti Farmacijos įstatymą bei palikti galimybę prižiūrėti farmakotechnikus nuotoliniu būdu, taip išsaugant apie 350 regionuose gyvybiškai svarbių darbo vietų ir 150 vaistinių, o tai sudaro beveik 25 proc.

Nuo lapkričio 1 dienos iš ne Europos Sąjungos (ES) šalių bus galima įvežti, parsivežti, o taip pat ir parsisiųsti mažiau vaistų. Taip tikimasi mažesnių nelegalios prekybos vaistiniais preparatais Lietuvoje mastų ir dėl to skaidresnės šalies ekonomikos. Tikimasi sumažinti ir rinkoje esantį sveikatai galimai pavojingą vaistų kiekį. Kaip nurodo Sveikatos apsaugos ministerija, dabar iš trečiųjų šalių vienu kartu be recepto galima įsivežti 45 pakuotes skirtingų pavadinimų vaistų.

Nenorintieji gauti greitojo kredito nuo šiandien gali parašyti prašymą ir būti įtraukti į registrą „Neteikit man kredito“. Registras skirtas padėti apsisaugoti žmonėms, turintiems tam tikrų priklausomybių, dėl kurių impulsyviai galėtų pasiimti smulkųjį vartojimo kreditą. Į šį registrą įrašytiems asmenims Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos (LSVKA) įmonės besąlygiškai įsipareigoja neteikti kreditų.

Lietuvoje steigiamas arbitražas ginčams dėl smulkiųjų vartojimo kreditų (vadinamųjų greitųjų kreditų) spręsti. Nepriklausoma kvalifikuotų teisininkų komisija nagrinės vartotojų ginčus su smulkiųjų vartojimo kreditų bendrovėmis. Arbitražas darbą ketina pradėti lapkričio mėnesį. „Vartotojas, kuriam nepavyko taikiai išspręsti ginčo su smulkaus vartojimo kredito teikėju, galės kreiptis į arbitražą.