Kaip nurodo Sveikatos apsaugos ministerija, dabar iš trečiųjų šalių vienu kartu be recepto galima įsivežti 45 pakuotes skirtingų pavadinimų vaistų. Vieno pavadinimo vaisto galimos 5 pakuotės be recepto ir 9 pakuotės turint receptą. Pagal įsigaliojančią naują tvarką, fizinis asmuo, atvykdamas į Lietuvą iš Rusijos, Baltarusijos, Kaliningrado srities, Kinijos ir kitų ne ES šalių, turės teisę įsivežti ne daugiau kaip 10 vaistų pakuočių individualioms reikmėms vieną kartą per mėnesį. Paštu parsisiųsti bus galima taip pat ne daugiau kaip 10 vaistų pakuočių ir ne dažniau kaip vieną kartą per mėnesį.
Žmonės vaistus perka ir turguje
Naująja tvarka tikimąsi sumažinti nelegalią prekybą vaistais. Esą vien pernai Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos inspektavimo skyrius atliko 393 patikrinimus, dėl gautų skundų.
„Žmonės neretai vaistų įsigyja turguje, nežinia kur pirktų, kaip atvežtų, kiek laiko kažkur laikytų. Taip pat parsisiunčia iš internetinių, dažnai užsienyje veikiančių svetainių/parduotuvių, kurios nėra pažymėtos specialiu logotipu, nurodančiu, kad šioje vaistinės internetinėje svetainėje pirkti vaistus yra saugu. Ir tikrai ne visi ir visada įvertina, ar įsigytas vaistinis preparatas užtikrins reikiamą gydomąjį poveikį ir, svarbiausia, ar nepakenks labiau, nei privalėtų pagydyti,“ - teigia Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Inspektavimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Diana Leleckaitė.
Anot pašnekovės, pirkdami vaistus ne vaistinėse, žmonės prisiima atsakomybę patys sau.
„Turgaus ar interneto prekiautojai gali tvirtinti ką tik nori apie vaisto veiksmingumą ir patikimumą, tačiau nėra garantijos, kad tai – tiesa. Turguje ar internetu įsigyto preparato tinkamumo vartoti terminas gali būti pasibaigęs, vaistas gali būti perpakuotas į kitas pakuotes, ant kurių gali būti užrašyti kiti, nauji tinkamumo vartoti terminai. Viso to žmogus pats nepatikrins“, - atkreipia dėmesį D. Leleckaitė.
Į vaistinę su neaiškios kilmės vaistais
Lietuvos vaistinių asociacijos atstovų teigimu, vaistinės turi specialių įpareigojimų kaip laikyti, transportuoti vaistus. Juos gali parduoti tik farmacijos išsilavinimą turintis žmogus. Kuris gali įvertinti kokius kitus vaistus pacientas vartoja ir kokios yra kitos ligos. Tačiau situacijų kuomet pacientai atvyksta nešini neaiškios kilmės ar pakuotės vaistus – vis dar dažnos.
„Į vaistinę ateina žmonės su vaistais, kurie yra ne lietuviškose pakuotėse ir klausia, kuo juos pakeisti, arba kaip naudoti, nes pripažįsta, kad pirko turguje, turime ne vieną tokią situaciją. Vaistininkai kiek turi kompetencijos, tiek ir aiškina, kad žmonės niekada nežino kaip vaistas laikytas, kaip atvežtas, kokia tikra jų sudėtis. Pacientai prisiima labai didžiulę riziką pirkdami vaistus ne vaistinėse. Jie gali stipriai pakenkti savo sveikatai,“ - kalbėjo Lietuvos vaistinių asociacija valdybos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė.
Pašnekovė tikina, kad pacientai atvirauja, neva vaistus turguje perka tikėdamiesi, kad įsigis kadaise, prieš 10 ar 20 metų vartotus ir tuomet padėjusius vaistus. Dažnam tenka stipriai nusivilti.
„Svarbu, kad ši vaistų įsivežimo kontrolė būtų tinkamai prižiūrima. Juk jei žmogus 10 kartų per dieną galės kirsti sieną, tai nieko gero neduos. Be to, manau, žmones, kurie vis dar įsigyja vaistus ne vaistinėse visų pirma reikia šviesti, apie galimas tokio elgesio pasekmes jų sveikatai,“ - kalbėjo K. Nemaniūtė-Gagė.
Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkės nuomone, ribojami vaistų kiekiai vargu ar sumažins nelegalios prekybos mastus.
„Draudimai nieko neduoda, reikia sutvarkyti vaistų rinką ir kainas taip, kad Lietuvoje galėtų nusipirkti vaistų žmonės už normalią kainą. Tada ir nevažinės parsivežti kur kitur tų vaistų ir parsivežę nepardavinės. O dabar, kad ir 10 dėžučių parsiveš, juk jam pačiam tokio kiekio neprireiks, tad kur jis dės? Pardavinės,“ - įsitikinusi Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė.
Bausti gali ir laisvės atėmimu
Tuo tarpu Lietuvos kriminalinės policijos biuras atkreipia dėmesį, kad Interpolas (tarptautinė kriminalinės policijos organizacija) kasmet organizuoja tarptautinę operaciją „PANGEA“, skirtą kovai su nelegalia vaistų ir medicininės įrangos prekyba.
Vien šį rudenį 123-ijose pasaulio šalyse, įskaitant ir Lietuvą, vykusios rekordinės Interpolo operacijos metu buvo sulaikyta 400 nelegalia medikamentų ir medicinos įrangos prekyba užsiimančių asmenų bei konfiskuota daugiau nei 51 mln. JAV dolerių vertės potencialiai pavojingų medikamentų.
Operacijos metu pradėta daugiau nei tūkstantis tyrimų, uždarytos 3584 interneto svetainės ir sustabdytas daugiau nei 3000 nelegalių medikamentų reklamų internete transliavimas.
Už administracinius nusižengimus kaltininkai paprastai baudžiami piniginėmis baudomis. Tuo tarpu baudžiamoji atsakomybė už nelegalią prekybą vaistais ir vaistinėmis medžiagomis galima tik tuo atveju, kai prekiaujama tokiais preparatais, kurie buvo pagaminti neturint leidimo ir jeigu jų vartojimas galėjo sukelti pavojų žmogaus sveikatai ar gyvybei. Už šias nusikalstamas veikas griežčiausia bausmė yra laisvės atėmimas iki ketverių metų.
