„Mes tikrai esame šokiruoti Konkurencijos tarybos sprendimu, to nesitikėjome, nes nepažeidėme nei konkurencijos teisės, nei sudarėme kokių nors neleistinų, negalimų susitarimų“, – spaudos konferencijoje sakė Kristina Nemaniūtė-Gagė.
Ji pabrėžė, kad Lietuvos vaistinių asociacija buvo pakviesta į Sveikatos apsaugos ministerijos sudarytą darbo grupę, todėl tarybos sprendimas kelia klausimų, kaip ateityje asociacijos galės dalyvauti teisėkūros procesuose.
„Pagal Asociacijų įstatymą tai yra galimybė dalyvauti teisėkūroje, tokiu būdu asociacijos teikia vienokius ar kitokius siūlymus ir tai daro per darbo grupes ir buvo ne vaistinės pakviestos į darbo grupę, o asociacija“, – sakė LVA vadovė.
„Jei tai laikoma kaip konkurencinės teisės pažeidimas, tai ant visų asociacijų pakimba kaip Damoklo kardas, kuris iškelia klausimą, kaip reikės veikti“, – pridūrė K. Nemaniūtė-Gagė.
Ji pabrėžė, kad SAM nusprendė pakeisti kompensuojamų vaistų antkainius bei tam sudarė darbo grupę, kurioje dalyvavo ir pacientų organizacijos, ir valstybinių institucijų atstovai, ir jų paprašė pateikti siūlymus.
„Šis kaltinimas mums pasako, kad mes negalėjome teikti duomenų Sveikatos apsaugos ministerijos darbo grupei, kas iš esmės iš viso eliminuoja asociacijų veiklą“, – pridūrė ji.
Vaistinių atstovė tvirtino, kad sprendimą dėl vaistų antkainių priima SAM, tad iš esmės negali kilti klausimas dėl asociacijos narių susitarimo. Taip pat ji tvirtino, kad jų pasiūlymai, priešingai nei nurodo Konkurencijos taryba, SAM darbo grupėje buvo atmesti.
K. Nemaniūtė-Gagė tvirtino, kad jokių neteisėtų susitarimų nebuvo ir jokia konfidencialia informacija tarp asociacijos narių nebuvo keičiamasi.
„LVA siūlymai, 2017 metais pateikti valdžios institucijoms, buvo parengti pagal viešus rinkos duomenis, nesikeičiant komerciškai jautria ar konfidencialia informacija tarp LVA narių. Šiuos siūlymus asociacijos vardu teikėme preciziškai laikydamiesi teisės aktų, užtikrinančių asociacijų dalyvavimą teisėkūros procesuose.
Kompensuojamųjų vaistų antkainių pakeitimus 2017 m. apskritai inicijavo pati Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), o ne LVA ar asociacijai priklausantys vaistinių tinklai. Šiam klausimui spręsti ministerijoje buvo sudaryta darbo grupė, į kurią kartu su pacientų organizacijomis, valstybinių įstaigų ir kitų organizacijų atstovais buvo pakviesta ir LVA. Šioje grupėje dalyvavome tik stebėtojo teisėmis, sprendimų priėmimo procesuose dalyvauti negalėjome“, – komentavo ji išplatintame pranešime spaudai.
Skųs teismui
K. Nemaniūtė-Gagė pakartojo, kad Konkurencijos tarybos sprendimas bus skundžiamas teismui.
Konkurencijos taryba antradienį pranešė, jog Lietuvos vaistinių asociacijai ir aštuonioms vaistų prekybos ir konsultacijų bendrovėms, susitarusioms dėl kompensuojamųjų vaistų antkainių, skirta beveik 73 mln. eurų baudų.
„Eurovaistinei“ skirta 27,5 mln. eurų, „Gintarinei vaistinei“ – 16,7 mln., „Tamro“ – 9,2 mln., „Benu“ – 7,7 mln., vaistų tiekimo įmonei EVD – 2,7 mln., konsultacijų, valdymo, tyrimų ir rinkodaros bendrovei EVRC – 1,27 mln., „Limedikai“ – 7,4 mln., „Siromed Pharma“ – 11,2 tūkst., Lietuvos vaistinių asociacijai – 7,4 tūkst. eurų baudos.
Konkurencijos taryba išsiaiškino, kad 2017 metais Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) nusprendus įvertinti, ar reikia keisti vaistų mažmeninės ir didmeninės prekybos antkainius, ji paprašė asociacijos pateikti ekonominiais skaičiavimais pagrįstus antkainių pasiūlymus.
Pasak pranešimo, tarpininkaujant LVA, vaistų prekybos bendrovės suderino ministerijai pateiktus kompensuojamųjų vaistų antkainius, tariamai pagrįstus jų veiklos kaštais. Vėliau konkurentės kartu parengė vaistinės prototipo dokumentą, kuris esą turėjo parodyti, jog tik ministerijai nustačius jų siūlomus antkainius, bendrovės galės išlikti rinkoje.
Dulkys: ne kasdien skiriama tokia bauda
Apie Konkurencijos tarybos sprendimą pasisakė ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
„Nesekančius naujienų, informuoju, kad Konkurencijos taryba nustatė, jog vaistinių tinklai teikė suderintus duomenis apie kompensuojamų vaistų antkainius, o tai turėjo poveikį ir valstybės kainų politikai. Paprasčiau tariant, pateiktos kainos lėmė, už kiek mes visi pirkdavome vaistus. Iš ten tas įspūdingas skaičius baudos pavidalu.
Kyla mažai abejonių, kad Konkurencijos tarybos sprendimas yra tik kelio pradžia: bus ir teismai, ir apeliacijos, ir apeliacijų apeliacijos. Tačiau yra daug svarbesnė žinutė, ypač vaistų „trūkumo“ temos eskalavimo kontekste – tai nepakankamas vaistų rinkos skaidrumas. Apie tai ne kartą kalbėjau. Nuo sausio 1 d. įsigalioja Farmacijos įstatymo pakeitimai, kuriais leis formuoti valstybės vaistų politiką pagal mažiausias Europoje vaistų kainas. Reikia ramiai perskaityti visą Konkurencijos tarybos nutartį, kuri yra nemažos apimties, ir pažiūrėti, kokių dar sprendimų galima imtis, kad gautume žmonėms sąžiningą vaisto kainą“, – dėstė jis socialiniame tinkle.
Sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas pažymėjo, kad problema buvo ne pats kainų mechanizmas, o tai, kaip jis buvo įgyvendintas.
„Duomenys apie vaistų antkainius Sveikatos apsaugos ministerijai buvo pateikti jau suderintos su vaistinių tinklu, pateiktos per vaistinių asociaciją. Konkurencijos tarybos nuomone, tą jos turėjo padaryti atskirai“, – antradienį surengtos spaudos konferencijos metu kalbėjo jis.
Viceministras pabrėžė, kad ministerija neplanuoja keisti kompensuojamųjų vaistų antkainių nustatymo tvarkos, kol galutinai nebus pasibaigę teisminiai procesai dėl, jo žodžiais, „vienos didžiausių baudų dėl konkurencijos pažeidimų per visą Lietuvos istoriją“.
„Ministerija susipažins ir įvertins, kokie pakeitimai yra būtini, bet tai užtruks (...) Prieš pertvarkant kainų reguliavimą svarbu gauti galutinius atsakymus, pirmiausia teismo, kad netektų po metų ar kitų vėl iš naujo pertvarkyti vaistų sistemos“, – sakė A. Pečkauskas.
„Vis dėlto šis sprendimas (Konkurencijos tarybos – BNS) yra bendras signalas valstybei ir rinkai, kad reikia ir toliau skaidrinti vaistų kainodarą“, – pridūrė jis.
Kompensuojamais vaistais Lietuvoje naudojasi daugiau nei 1 mln žmonių. 2023 m. iš PSDF vaistų kompensavimui numatyta skirti apie 490 mln Eur.
