kristijonas donelaitis

Monika Petrulienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuviškos spaudos susigrąžinimo 110-osio metinės minėtos Vileišių rūmuose Vilniuje, kur ir buvo pradėtas leisti pirmasis lietuvių dienraštis „Vilniaus žinios“. Moksleiviai ir visuomenės veikėjai pakviesti skaityti pamėgtų Kristijono Donelaičio eilių, visi vaišinti būriškais valgiais.

LMA Vrublevskių bibliotekoje saugomas visas pluoštas su K. Donelaičio epocha Rytprūsiuose tiesiogiai susijusių dokumentų. Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto jaunesnysis darbuotojas Darius Barasa publikavo vieną iš dokumentų – atliko F. Pastenacio, špitolės prie Gumbinės bažnyčios pamokslininko, 1757 m. rašyto dienoraščio fragmento tyrimą. Publikacija „Apie upėn išpiltus miltus ir išbaidytus žydų lupikautojus.

Literatūros klasika atgimsta ir, įgavusi naujus pavidalus, sulaukia neregėto populiarumo. Bent jau taip įvyko penktadienį Knygų mugėje, kur buvo surengta konferencija „Mokomės skaityti Kristijoną Donelaitį“. Čia po trumpos pranešėjų įžangos K. Donelaičio „Metus“ hegzametru skaitė populiarusis aktorius Rolandas Kazlas. Jo pasiklausyti susirinko pilna salė, o tie, kuriems neliko kėdžių, poezijos klausėsi stovėdami.

Šiandien posėdyje Vyriausybė patvirtino Kristijono Donelaičio 300-ųjų gimimo metinių minėjimo programą. Pagerbiant lietuvių grožinės literatūros pradininką, planuojamos K. Donelaičio archyvinio palikimo paieškos Vokietijoje bei Klaipėdos krašte, taip pat ketinama pateikti paraišką dėl K. Donelaičio 300-ųjų gimimo metinių minėjimo įtraukimo į UNESCO minimų sukakčių sąrašą bei sukurti dokumentinį filmą, pasakojantį apie poetą ir Mažąją Lietuvą.

Vilnius, rugpjūčio 29 d. (ELTA).Vyriausybei siūloma sudaryti Kristijono Donelaičio 300-ųjų gimimo metinių minėjimo komisiją, kuriai būtų pavesta įgyvendinti šio minėjimo 2010-2014 metų programą. Šiuo metu jos įgyvendinimą koordinuoja Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija. Tikimasi, kad oficialiai sudaryta komisija efektyviau koordinuos ir prižiūrės, kaip įgyvendinama programa.

Lietuvos ambasadorius Suomijoje Arūnas Jievaltas kovo 9 dieną Salo miesto Mėlynojo namo galerijoje atidarė parodą „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejų pasitinkant“, skirtą Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti. Parodoje demonstruojami tarptautiniame tapybos plenere Tolminkiemyje menininkų sukurti darbai. Per dešimt kūrybinės stovyklos dienų dailininkai sukūrė apie 50 paveikslų.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris išsiuntė laišką Rusijos Federacijos Tarybos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininkui Michailui Margelovui, kuriame padėkojo už Rusijos Federacijos institucijų sprendimą neperduoti Kristijono Donelaičio muziejaus komplekso Tolminkiemyje (Čystyje Prudy) Rusijos stačiatikių cerkvei ir išsaugoti jį Kaliningrado srities valdomoje valstybės nuosavybėje.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė išsiuntė laišką Rusijos Federacijos prezidentui Dmitrijui Medvedevui, prašydama išlaikyti Kristijono Donelaičio muziejų Tolminkiemyje Rusijos valstybės nuosavybėje. Prezidentė atsižvelgė į Lietuvos kultūros ir visuomenės atstovų kreipimąsi dėl Kristijono Donelaičio muziejaus Tolminkiemyje, Kaliningrado srityje likimo.

Kristijono Donelaičio muziejui Tolminkiemyje išsaugoti būtina ryžtinga Lietuvos pozicija Prezidentės ir Užsienio reikalų ministerijos lygiu, teigia filosofas, buvęs Lietuvos kultūros atašė Kaliningrado srityje Arvydas Juozaitis. „K. Donelaičio muziejus Tolminkiemyje – geriausias Karaliaučiaus/Kaliningrado srities memorialinis muziejus. Joks rašytojas, dailininkas ar kita kūrybinės veiklos asmenybė tokio kultūros židinio neturi nei pačiame Kaliningrade, nei krašte.

Kaliningrado srities Dūma neribotam laikui atidėjo svarstymą dėl Kristijono Donelaičio memorialinio muziejaus Tolminkiemyje (Čistyje Pruduose) perdavimo Stačiatikių bažnyčiai, praneša Lietuvos generalinis konsulatas Kaliningrade. To paprašė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, kreipęsis į Kaliningrado srities vadovybę, ragindamas K. Donelaičio memorialinį muziejų, kaip išskirtinį kultūros objektą, išbraukti iš Stačiatikių bažnyčiai numatytų perduoti kulto pastatų sąrašo.

Seimo Užsienio reikalų komitetas apgailestauja, kad Kaliningrado srities vadovybė apie savo ketinimus perduoti Kristijono Donelaičio memorialinį muziejų Tolminkiemyje (Čistyje Pruduose) Stačiatikių bažnyčiai oficialiai neinformavo nei Valstybinės kultūros paveldo komisijos, nei kitų Lietuvos Respublikos valdžios institucijų.

Užsienio reikalų viceministrė Vilniuje gegužės 5 dieną su Rusijos Kaliningrado srities švietimo ministre Natalija Šerri aptarė Lietuvos ir Kaliningrado srities bendradarbiavimo klausimus kultūros ir švietimo srityse bei būsimus bendrus renginius, skirtus Kristijono Donelaičio 300-ųjų gimimo metinių paminėjimui. Susitikime taip pat apžvelgtos bendrų projektų įgyvendinimo perspektyvos.

Užsienio reikalų viceministras Evaldas Ignatavičius ir Rusijos Kaliningrado srities švietimo ministrė Natalija Šeri Kaliningrade aptarė lituanistinio švietimo šioje Rusijos srityje klausimus ir bendrų projektų įgyvendinimo perspektyvas.

Rusijos atsakingų asmenų pareiškimus apie pradėtą atominės elektrinės statybą galima vadinti tik propaganda, lietuviams netrukus atsivers lengvesnių kelionių į Rusiją galimybė – šios dvi pagrindinės naujienos tauragiškiams buvo praneštos antradienį. Apie tai kalbėjo užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas, kai lankydamasis Tauragėje susitiko su apskrities savivaldybių vadovais, žiniasklaida ir verslininkais.

Kultūrpolyje (Daržų g. 10 / Bažnyčių g. 4, Klaipėda) rugsėjo 11 d. (ketvirtadienis) 18 val. Literatūros vakare #11 bus skaitoma lietuvių grožinės literatūros pradininko Kristijono Donelaičio poemos „Metai“ ištrauką „Rudens gėrybės“.  Kūrinį skaitys Klaipėdos universiteto absolventas Vaidas Dragūnas. Liuteronų pastorius Kristijonas Donelaitis (1714-1780) laisvalaikiu rašė eiles lietuvių ir vokiečių kalba, komponavo muziką, dirbo barometrus, muzikos instrumentus, optinius prietaisus.

Palemonas Dračiula, fenomenas ir kultūros, ir Lietuvos gyvenime, savo tekstus sąžiningai spausdina "Naujajame Židinyje". Praeitais metais buvo kreiptasi į tautą su prašymu paremti jo knygos išleidimą.

XVIII a. pabaigos poetas Kristijonas Donelaitis atvėrė naujas besikartojančio XXI a. teatro duris. Režisierius Eimuntas Nekrošius, ieškodamas teatro šaknų, atsirėmė į lietuvių literatūros klasiką ir taip poeziją sutapatino su kūryba, sukūrė ne pažodinę Donelaičio iliustraciją scenoje, o naujai ir savitai per detalę atskleidė poetinės kūrybos visumą. Naujajame “Meno forto” spektaklyje “Kristijonas Donelaitis. Metai.

Lietuvos teatro korifėjaus - Eimunto Nekrošiaus spektaklis pagal lietuvių literatūros klasiko Kristijono Donelaičio poemą "Metai" pasakoja apie žmogaus gyvenimo ir gamtos ryšį. Kaip pranešė teatras "Meno fortas", spektaklio "Pradžia. Kristijonas Donelaitis. METAI" premjera įvyks penktadienį (03.07) Lietuvos nacionalinio dramos teatro Didžiojoje scenoje.