Užsienio reikalų viceministras Evaldas Ignatavičius ir Rusijos Kaliningrado srities švietimo ministrė Natalija Šeri Kaliningrade aptarė lituanistinio švietimo šioje Rusijos srityje klausimus ir bendrų projektų įgyvendinimo perspektyvas.
Susitikime pasikeista nuomonėmis apie Rusijos imperijos ministro pirmininko Piotro Stolypino mirties 100-ųjų metinių 2011 metais ir lietuvių grožinės literatūros pradininko Kristijono Donelaičio gimimo 300-ųjų metinių 2014 metais minėjimo Lietuvoje ir Rusijos Kaliningrado srityje renginius.
P. Stolypinas - viena iškiliausių Rusijos asmenybių, reformatorius, parlamentarizmo, savivaldos (žemių) principų diegėjas.
Teigiama, kad mokslai ir darbas Lietuvoje, čia vyravusi vienkiemių ūkių žemės naudojimo sistema turėjo didelės įtakos P. Stolypino požiūriui į privačią nuosavybę ir Rusijoje pradėtoms reformoms.
P. Stolypinas (gimęs 1862 m. Drezdene - 1911 m. nužudytas Kijeve) 1906-1911 m. buvo Rusijos imperijos ministras pirmininkas.
Teigiama, kad P. Stolypino protėviai buvo kilę iš Lietuvos, čia turėjo ne vieną dvarą. Kalnaberžės dvarą (Kėdainių r.) P.Stolypinas buvo pavertęs pavyzdingu daugialaukiu ūkiu su išvystyta gyvulininkyste.
XX a. pradžioje P. Stolypinas įvykdė ne vieną reformą, bet iš jų svarbiausia - agrarinė. Jis stengėsi išardyti Rusijos bendruomeninį žemės ūkio valdymą ir sukurti vienkieminius bei viensėdinius ūkius vakarietiško ūkio pavyzdžiu.
Stolypino žemės reforma oficialiai buvo pradėta 1906 m. lapkričio 22 d. ir vykdyta iki 1917 m. liepos, kai buvo sustabdyta. Lietuvoje reforma vykdyta 1907-1914 metais, jos metu įteisinti anksčiau neteisėtai pradėti kaimų skirstymai į vienkiemius, naikinta valakų reformos nustatyta žemėtvarka - rėžiai, tarpurėžiai, laukų išmėtymas.
Reformos metu vienkiemiais išskirstyta per 1700 kaimų Kauno gubernijoje ir per 700 kaimų Vilniaus gubernijoje, daugiausiai kaimų skirstyta prie Latvijos, taip pat Švenčionių apskrities vakaruose, į šiaurės rytus nuo Alytaus.
Istorikų teigimu, P. Stolypino agrarinė reforma sudarė palankesnes sąlygas valstiečių socialinei diferenciacijai, savarankiškam ūkininkavimui, taip pat naujų žemės ūkio kultūrų auginimui.
Pasak P. Stolypino palikimo tyrimo fondo Maskvoje direktoriaus Konstantino Mogilevskio, šio didžio vyro indėlis į savo šalies istoriją - kur kas didesnis negu jį garsinanti agrarinė reforma. Iš tikrųjų P. Stolypinas parengė ir įgyvendino visą reformų kompleksą, apimantį piliečių teises ir laisves, teisinės valstybės pagrindų formavimą, savivaldą, ekonomiką, finansus, socialinę politiką, švietimą, mokslą ir kultūrą, kariuomenę.
Lietuvių grožinės literatūros pradininkas Kristijonas Donelaitis gimė 1714 metais Lazdynėliuose, netoli Gumbinės, buvo pakrikštytas Gumbinės bažnyčioje ir vėliau ne kartą šiame Mažosios Lietuvos bažnytkaimyje lankėsi vykdamas į Karaliaučių ar grįždamas iš jo.
K. Donelaitis mokėsi Karaliaučiuje, studijavo teologiją Karaliaučiaus universitete, lankė lietuvių kalbos seminarą, buvo kantoriumi ir mokytoju bei mokyklos vedėju Stalupėnuose. Nuo 1743 metų iki mirties kunigavo Tolminkiemyje, čia pamokslus sakė lietuviškai ir vokiškai. Palaidotas Tolminkiemio bažnyčioje. 1979 metais Tolminkiemyje įkurtas K. Donelaičio muziejus.
UNESCO (Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija) 1977 metais įtraukė K. Donelaičio "Metus" į "Europos literatūros šedevrų biblioteką".
