krišjanis karinis

Po ketvirtadienį įvykusio susitikimo su Latvijos premjere Evika Silina šalies užsienio reikalų ministras Krišjanis Karinis nusprendė atsistatydinti. Oficialiai K. Karinis iš posto pasitrauks balandžio 10 dieną. Jis paaiškino, jog ši data pasirinkta tam, kad Saeima per posėdį balandžio 11-ąją galėtų patvirtinti naują diplomatijos vadovą.

Latvijos užsienio reikalų ministras Krišjanis Karinis, komentuodamas galimą Donaldo Trumpo sugrįžimą į Baltuosius rūmus, pareiškė, kad Ryga bendradarbiaus su bet kuriuo Amerikos prezidentu, praneša portalas „eurointegration“. „Iš tikrųjų Trumpas kalba tą patį, ką Joe Bidenas, tą patį, ką Barackas Obama kalbėjo prieš jį.

Rusijos tyrimų komitetas paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje užfiksuoti Ukrainos karo belaisviai, tariamai lipantys į Belgorodo srityje sudužusį lėktuvą.  Svarbiausi įvykiai: 23:50 | Žvalgyba: Rusijoje sudaromi pasieniečių būriai, kurie bus permesti prie sienos su Ukraina  Rusijoje iš FSB pasienio tarnybos dalinių personalo formuojami būriai, kurie bus permesti prie sienos su Ukraina.

Latvijos užsienio reikalų ministras Krišjanis Karinis yra tinkamas kandidatas į NATO generalinio sekretoriaus postą, trečiadienį spaudos konferencijoje pareiškė prezidentas Edgaras Rinkevičius.

Latvijos užsienio reikalų ministras Krišjanis Karinis svarstytų galimybę kelti savo kandidatūrą į NATO generalinius sekretorius, Jensui Stoltenbergui ruošiantis palikti šias pareigas, pranešė agentūra „Bloomberg“. Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kalla jau anksčiau sakė, kad neatmeta galimybės tapti kita NATO generaline sekretore. „Jeigu Latvija nuspręstų kelti generalinio sekretoriaus kandidatūrą, dr.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigė, kad pasaulyje daugėjant karštų taškų, tai naudinga šalims, kurios siekia tarptautinės sistemos nestabilumo. Jis taip pat prakalbo apie istorinį šansą Ukrainai. Taip jis kalbėjo pirmadienį po susitikimo su Latvijos užsienio reikalų ministru Krišjaniu Kariniu. „Izraelis turi teisę gintis. Žinoma, tai turi vykti laikantis tarptautinės humanitarinės teisės principų.

Pirmadienį Vilniuje lankysis rugsėjo viduryje patvirtintos naujos Latvijos vyriausybės užsienio reikalų ministras Krišjanis Karinis. Latvijos diplomatijos vadovas su Lietuvos užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu aptars aktualius dvišalių santykių klausimus, nuolatinės pagalbos Ukrainai užtikrinimą, paramą šios šalies euroatlantinei integracijai, saugumo padėtį Baltijos jūros regione, taip pat prieš daugiau nei savaitę įvykusį incidentą Suomijos–Estijos dujotiekyje.

Latvijos socialinės apsaugos ministrė ir kandidatė į premjerus Evika Silina ketvirtadienį buvo paprašyta Latvijos prezidento suformuoti naują vyriausybę po to, kai anksčiau šį mėnesį netikėtai apie savo atsistatydinimą pranešė ministras pirmininkas Krišjanis Karinis. Rugpjūčio viduryje K. Karinis paskelbė, kad dėl nesutarimų valdančiojoje koalicijoje atsistatydina iš premjero pareigų.

Latvijos ir Europos Sąjungos pasienyje su Baltarusija didėja įtampa, trečiadienį po susitikimo su Latvijos prezidentu Edgaru Rinkevičiumi pareiškė kadenciją baigiantis ministras pirmininkas Krišjanis Karinis.  „Laiku priėmėme sprendimus sustiprinti mūsų sienos priežiūrą. Vidaus reikalų ministras, gynybos ministras ir prezidentas kasdien stebi įvykius“, – teigė K. Karinis.

Latvijos ministras pirmininkas Krišjanis Karinis ketvirtadienį įteikė savo ir savo vyriausybės atsistatydinimo pareiškimą prezidentui Edgarui Rinkevičiui.  Ministrų kabinetas toliau turi vykdyti savo pareigas, kol parlamentas patvirtins naująją vyriausybę. Šios vyriausybės darbas buvo trečias trumpiausias Latvijos istorijoje, o K. Karinis dirbo kone ilgiausiai iš visų premjerų.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrai pirmininkai Ingrida Šimonytė, Krišjanis Karinis ir Kaja Kallas bendru pareiškimu prisijungė prie Didžiojo septyneto (G-7) deklaracijos dėl paramos Ukrainai. Baltijos valstybių premjerų pareiškime pažymima, kad tik narystė NATO suteiks Ukrainai saugumo garantijas ir patikimą atgrasymo priemonę, būtinas siekiant užkirsti kelią ekspansyvios Rusijos agresijai ateityje, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.

Latvijos ministras pirmininkas Krišjanis Karinis pirmadienį paskelbė apie savo atsistatydinimą, savo sprendimo priežastimi nurodęs dinamikos stoką dabartinėje vyriausybėje. Spaudos konferencijoje jis sakė, kad savo vyriausybės atsistatydinimo pareiškimą įteiks prezidentui Edgarui Rinkevičiui ketvirtadienį. Kaip pabrėžė K. Karinis, šalies vystymuisi svarbūs daugelis veiksnių, tačiau pirmiausia – stipri ir dinamiška vyriausybė, gebanti priimti sudėtingus sprendimus.

Latvijos premjeras Krišjanis Karinis penktadienį priėmė užsienio reikalų ministro Edgaro Rinkevičiaus, kuris pradės eiti Latvijos prezidento pareigas, atsistatydinimo pareiškimą, naujienų agentūrą LETA informavo ministro pirmininko atstovas spaudai Sandis Sabajevas. Kol Saeima patvirtins kitą Latvijos užsienio reikalų ministrą, nuo šio šeštadienio, liepos 8-osios, užsienio reikalų ministro pareigas eis K. Karinis.

Latvijos ministras pirmininkas Krišjanis Karinis mano, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo agresija prieš Ukrainą, užuot įbauginęs Europos šalis, pasiekė stipriausią jų suvienijimą.  Tai jis pareiškė trečiadienį, kalbėdamas tarptautinei strateginei komunikacijai skirtoje konferencijoje „Riga StratCom Dialogue 2023“, rašo „Focus“. K. Karinio teigimu, kai Rusijos kariai pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, V. Putinui pavyko suvienyti Europą pirmą kartą nuo 1945 metų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį Kyjive su Latvijos premjeru Krišjaniu Kariniu aptarė, be kitų klausimų, Ukrainos kelią į Europos Sąjungą. Po susitikimo V. Zelenskis pareiškė, kad jo šalis visuomet buvo Europa ir kad Rusijos bombos nepakeis objektyvios tikrovės, kurią gina ukrainiečiai. „Šiandien Kyjive susitikau su Latvijos ministru pirmininku.

Latvijos paskirtasis premjeras Krišjanis Karinis („Naujoji vienybė“), šiuo metu formuojantis savo antrąjį ministrų kabinetą, interviu televizijos TV3 laidai „900 sekundės“ trečiadienį sakė, kad koalicijos partnerių kandidatų į ministrus parinkimas yra įdomus, bet tikimybė, kad kuri nors iš šių kandidatūrų bus atmesta, yra nedidelė. Pasak K. Karinio, jis dar nesusitiko su visais kandidatais į ministrus, bet planuoja susitikimus artimiausiu metu.

Ryga remia tremtyje dirbančius rusų žurnalistus, kurie nėra lojalūs Rusijos valdžiai, tačiau dirbdami Latvijoje visi privalo laikytis įstatymų, trečiadienį interviu televizijai TV3 sakė ministras pirmininkas Krišjanis Karinis.

Latvijos prezidentas Egilas Levitas „Naujosios vienybės“ partijos politiką ir dabartinį ministrą pirmininką Krišjanį Karinį antradienį oficialiai paskyrė į premjero postą. E. Levitas spaudos konferencijoje paskelbė apie K. Karinio paskyrimą ir pridūrė, kad vėliau antradienį pasirašys atitinkamą dokumentą.

Latvijos ministras pirmininkas Krišjanis Karinis, ėmęsis iniciatyvos formuoti naują valdančiąją koaliciją, sakė manantis, kad galima visai kadencijai suformuoti stabilią vyriausybę, bet nesąs įsitikinęs, kad visi to nori.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė neseniai viešai pasakė mananti, kad jos, kaip ir Seimo narių, atlyginimas nėra normalus ir tokiu būdu sukuriama pigi valdžia. Tačiau savo rodikliu premjerė nėra nei santykinai daugiausiai, nei mažiausiai Europoje uždirbanti Vyriausybės vadovė. Įdomu tai, kad net didesnių ir turtingesnių už Lietuvą valstybių premjerai uždirba santykinai mažiau už Lietuvos Vyriausybės vadovę.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad įsigaliojus Jungtinių Valstijų sankcijoms vienai didžiausių pasaulio kalio trąšų gamintojų ir eksportuotojų „Belaruskalij“, įmonės produktų tranzitas per Lietuvą neturėtų tęstis ilgai. „Tikrai be kažkokių konkrečių datų, be konkrečių mėnesių galiu pasakyti, kad nematau galimybės, kad šitas tranzitas galėtų ilgai tęstis“, – bendroje spaudos konferencijoje su kitų Baltijos šalių premjerais Vilniuje trečiadienį sakė I. Šimonytė.

Trečiadienį Vilniuje surengtas Baltijos Ministrų Tarybos posėdis – Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai aptarė saugumo ir gynybos klausimus. Premjerė Ingrida Šimonytė džiaugėsi, kad tiek Latvija, tiek Estija į saugumo rūpesčius žiūri taip pat, kaip ir Lietuva. Vyriausybės vadovė tikino, kad visos Baltijos šalys siekia, kad Europos Sąjunga ir NATO taptų praktiniais saugumo ramsčiais.

Latvijos vyriausybės vadovas Krišjanis Karinis trečiadienį pareiškė, kad Rusija siekia destabilizuoti ir suskaldyti Europą įvairiais savo veiksmais, įskaitant pastarąjį pajėgų sutelkimą prie Ukrainos sienos. Interviu naujienų agentūrai AFP latvių premjeras Rusijos karių sutelkimą prie Ukrainos sienos pavadino „keliančiu susirūpinimą“. Anot jo, tai naujausias iš virtinės susijusių Kremliaus veiksmų, įskaitant dujų tiekimo ribojimą, paramą Baltarusijos režimui ir dezinformacijos skleidimą.

Premjerė Ingrida Šimonytė su oficialiu vizitu vieši Latvijoje. Tai pirmasis premjerės vizitas į Latviją, einant šias pareigas. Premjerė tikino, kad daug diskusijų keliantis Astravo AE pagamintos elektros klausimas bus išspręstas, o Baltijos šalių lyderiai situaciją mato vienodai. Latvijos premjeras tikino, kad baltarusiškos elektros Latvijoje nėra, tad ir į Lietuvą per Latviją ji patekti negali.

Latvijos Saeima ketvirtadienį patvirtino pasiūlymą skirti vienkartines 200 eurų išmokas pensininkams ir neįgaliesiems, siekiant palengvinti šių pažeidžiamų žmonių padėtį tęsiantis koronaviruso krizei. Vienkartines išmokas gaus visi pensininkai, taip pat gaunantys neįgalumo pašalpas arba maitintojo netekimo išmokas. Be to, teisę gauti išmokas turės žmonės, gaunantys kompensacijas dėl prarasto darbingumo arba valstybines socialines pašalpas.

Siūlymas formuoti Vyriausybę pirmiausia turėtų būti teikiamas didžiausio rinkėjų pasitikėjimo sulaukusiai partijai, sako opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatų sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė. Konservatorių kandidate į premjerus įvardijama I. Šimonytė taip BNS komentavo šalies vadovo Gitano Nausėdos svarstymus, kad po Seimo rinkimų nederėtų laikytis nuostatos, kad Vyriausybės formavimas turi būti patikėtas tik rinkimus laimėjusiai partijai.

Latvija sustabdys elektros prekybą su Baltarusija, jei pradės veikti Astravo atominė elektrinė, po Vyriausybės posėdžio antradienį žurnalistams pranešė ministras pirmininkas Krišjanis Karinis. Premjeras sakė, kad tokiu atveju Latvija gali pradėti prekybą elektra su trečiosiomis šalimis naudodama Latvijos ir Rusijos jungtį.

Latvijai imantis veiksmų užsitikrinti elektros importą iš trečiųjų šalių, o Lietuvai abejojant, ar taip nebus atvertas kelias Astravo atominės elektrinės (AE) srautams, ekspertai sutaria, kad kalbėti apie solidarią abiejų šalių laikyseną energetikoje šiuo atveju yra sunku. Lietuvai ketinant atsisakyti importo iš Baltarusijos po to, kai šioje šalyje pradės veikti nesaugia laikoma Astravo AE, Latvija argumentuoja, jog Baltijos regione pritrūks elektros.

Latvijos parlamentas ketvirtadienį per pirmąjį svarstymą pritarė Akcizų įstatymo pataisoms, kuriomis šio mokesčio tarifas stipriajam alkoholiui mažinamas 15 procentų. Pataisoms pritarta 61-u balsu „už“, aštuoniems parlamentarams balsavus priešingai. Pataisos priimamos skubos tvarka, reaguojant į Estijos jau priimtą sprendimą alkoholio akcizus nuo rugpjūčio mėnesio apkarpyti 25 procentais. Tai gali sumažinti alkoholinių gėrimų pardavimus Latvijoje bei kartu – valstybės iždo įplaukas.

Estija pažeidė susitarimą su Latvija dėl alkoholio akcizų ir taip pradėjo „akcizų karą“, ir Latvija neturi kito pasirinkimo nei atsakyti tuo pačiu, pareiškė Latvijos premjeras Krišjanis Karinis. „Mūsų nuostabai Estijos vyriausybė ir parlamentas nusprendė pažeisti šį susitarimą.

Po premjero Sauliaus Skvernelio pareiškimų apie konkurenciją su Latvija, šios šalies premjeras Krišjanis Karinis sako, kad lietuviai yra broliška latviams tauta ir artimi sąjungininkai. Tai jis Latvijos nacionaliniam transliuotojui teigė paklaustas, ar lietuvius laiko broliais, ar konkurentais. „Lietuviai – mūsų broliai, tai mūsų broliška tauta ir artimi sąjungininkai“, – Latvijos nacionalinio transliuotojo naujienų tarnybai teigė K. Karinis.

Buvęs Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis ir jo centro dešinioji partija „Vienybė“ laimėjo daugiausiai balsų šeštadienį šalyje vykusiuose rinkimuose į Europos Parlamentą, pranešė Latvijos centrinės rinkimų komisijos pirmininkas Arnis Cimdaras, sekmadienį vėlai vakare pristatydamas balsavimo rezultatus. „Vienybei“, kuri gavo 46,19 proc. balsų, atitenka keturios iš aštuonių Latvijai skirtų vietų.

Latvijos "Naujojo laiko" (NL) partijos neeiliniame suvažiavime šeštadienį jos valdybos pirmininku išrinktas partijos parlamentinės frakcijos vadovas Krišjanis Karinis, o naujai sukurtos tarybos pirmininku tapo buvęs valdybos pirmininkas Einaras Repšė. Kandidate į valdybos pirmininko postą buvo iškelta ir Solvita Abuoltinia. Už K.Karinį balsavo 213, už S.Abuoltinią - 190 deputatų. "Politinės kovos būta, bet dabar ji, galima sakyti, baigta.

Latvijos parlamentas ketvirtadienį (09.25) pritarė prieštaringai vertintam vyriausybės siūlymui panaikinti šalies sostinės ypatingąjį statusą. Tai rodo, kad šalies ministrui pirmininkui Einarui Repšei pavyko atkurti normalius santykius tarp koalicijos partnerių, pagrasinusių jį atleisti po to, kai šalies gyventojai per referendumą balsavo už šalies stojimą į Europos Sąjungą (ES). Kai kurie analitikai manė, kad parlamentas sužlugdys E. Repšės siūlymą perduoti visiškai kontroliuoti vyriausybei l...

Nors Latvijos valdančiosios koalicijos padėtis tebėra neaiški, jos nariai kuriam laikui sudarė paliaubas.Tai antradienį po bendro posėdžio pranešė į koaliciją įeinančių parlamentinių frakcijų, tarp jų ir premjero vadovaujamos "Naujojo laiko" partijos, atstovai. Kaip ir anksčiau, tolesnę dabartinio ministrų kabineto veiklą skeptiškiausiai vertina Pirmoji partija.