Susitikime premjerė Ingrida Šimonytė su Estijos premjere Kaja Kallas ir Latvijos premjeru Krišjaniu Kariniu ypatingą dėmesį skyrė Baltarusijos vykdomai hibridinei atakai pasienyje, bendriems veiksmams ES lygiu, reaguojant į tokio pobūdžio hibridines atakas.
„Labai svarbu jausti draugo ir kaimyno petį, bendradarbiavimą ir paramą, nes stiprūs esame tik tai tiek, kiek esame solidarūs“, – po susitikimo su kolegomis iš Latvijos ir Estijos kalbėjo I. Šimonytė.
Premjerė dėkojo už kitų Baltijos šalių vyriausybių paramą Lietuvai per migracijos krizę tiek tarptautiniuose formatuose, kalbant vienu balsu, tiek už praktinę Latvijos ir Estijos pagalbą.
Pasak I. Šimonytės, natūralu, kad pagrindinė ministrų pirmininkų susitikimo tema – saugumo situacija.
„Susijusi tiek, kas vyksta prie rytinių ES sienų, tiek su tuo, kas vyksta prie rytinių Ukrainos sienų. Aptarėme ir dar kartą pasitvirtinome, kad esame absoliutūs vienminčiai šiais klausimais. Situacija ne tik matome vienodai, bet ir kalbame apie ją vienodai įvairiuose tarptautiniuose formatuose.
Siekiame tų pačių dalykų – kad Europos Sąjunga ir NATO, kaip mūsų saugumo pagrindiniai ramsčiai, tokiais ramsčiais ir būtų praktikoje tiek priimant teisinius sprendimus, tiek priimant praktinius sprendimus, tiek stiprinant saugumo situaciją regione“, – teigė I. Šimonytė.
I. Šimonytė taip pat sako, kad įsigaliojus Jungtinių Valstijų sankcijoms vienai didžiausių pasaulio kalio trąšų gamintojų ir eksportuotojų „Belaruskalij“, įmonės produktų tranzitas per Lietuvą neturėtų tęstis ilgai.
„Tikrai be kažkokių konkrečių datų, be konkrečių mėnesių galiu pasakyti, kad nematau galimybės, kad šitas tranzitas galėtų ilgai tęstis“, – kalbėjo premjerė.
Premjerė pakomentavo ir Europos Sąjungos nenorą finansuoti fizinio barjero statybas sienoje su Baltarusija.
„Europos Komisijos nuomonė yra Europos Komisijos nuomonė. Ji yra gerbiama nuomonė, bet tai nėra kažkoks galutinis nuosprendis. Diskusija, be jokios abejonės, tęsis ir galiausiai sprendimas bus toks, dėl kurio bus sutarta“, – sakė I. Šimonytė.
Ji pabrėžė, kad net ir nepriėmus sprendimo dėl tvoros finansavimo, Europos Sąjungos lėšos gali būti naudojamos kitoms apsaugos priemonėms, pavyzdžiui, stebėjimo sistemoms.
Lietuvos premjerei antrino ir Latvijos kolega Krišjanis Karinis: „Tai yra šio momento pozicija ir ateityje ji galėtų keistis.“
Savo ruožtu Estijos premjerė Kaja Kallas teigė palaikanti barjero ES pasienyje finansavimą, tačiau pabrėžė, kad lėšas turėtų teisę gauti ne tik rytinę, bet ir kitas išorines ES sienas saugančios šalys.
„Neramūs laikai skatina mus kuo glaudžiau bendradarbiauti. Aptarėme, kaip pažaboti Lukašenkos režimą ir tai, koks turėtų būti mūsų ir mūsų sąjungininkų atsakas į didėjančius grasinimus ir pranešimus iš Rusijos. Be to, kad daugėja priešiškų žinučių, matome aktyvesnius Rusijos veiksmus Ukrainos atžvilgiu.
Nesutinkame, kad autoritarinė valstybė karinėmis priemonėmis ir grasinimais bando priversti Ukrainą pakeisti savo sprendimus. Matome siekį jėga ar grasinimais jėga padalinti Europą į įtakos zonas. Tai nepriimtina ir moraliniu požiūriu – žalinga politika“, – spaudos konferencijoje kalbėjo Estijos premjerė K. Kallas.
„Rusijos veiksmai Ukrainoje neliks be atsako nei iš mūsų, nei iš mūsų sąjungininkų pusės“, – pridūrė ji.
Šiemet Lietuva baigia pirmininkauti Baltijos Ministrų Tarybai. Šį darbą iš jos perims Latvija. Per susitikimą aptarti ir Latvijos kitų metų pirmininkavimo prioritetai.
