Konservatorių kandidate į premjerus įvardijama I. Šimonytė taip BNS komentavo šalies vadovo Gitano Nausėdos svarstymus, kad po Seimo rinkimų nederėtų laikytis nuostatos, kad Vyriausybės formavimas turi būti patikėtas tik rinkimus laimėjusiai partijai.
„Vis dėlto Lietuva yra demokratinė šalis, yra tam tikra demokratijos tradicija, kuri sakytų, kad siūlymas formuoti Vyriausybę turi būti skiriamas tiems žmonėms, kurie gauna didžiausią pasitikėjimą rinkimuose. O jei kažkam nepavyksta tos Vyriausybės sulipdyti, tada, žinoma, kiek kiti scenarijai gali būti“, – šeštadienį sakė I. Šimonytė.
Paklaustas, ar po rinkimų pavestų pirmą vietą juose laimėjusiai partijai formuoti Vyriausybę, interviu BNS G. Nausėda šia savaitę sakė, kad „mes turbūt neturėtumėme sau išsikelti nusistatymo, kad tai turi būti laimėjusios partijos atstovas“.
„Latvijos vyriausybei šiuo metu vadovauja tikrai ne pirmoje, ne antroje ir net ne trečioje vietoje atsidūrusios partijos vadovas, ir vadovauja pakankamai sėkmingai“, – kalbėjo prezidentas.
I. Šimonytės vertinimu, šiuo atveju šalies vadovas greičiausiai svarstė apie teorines galimybes, remdamasis ankstesne analitiko patirtimi.
„Bet reikia turėti minty, kad kai jau kalba prezidentas, o ne analitikas ir ne ekspertas, tada tas teiginys, kuris gali atrodyti korektiškas pats savaime, jis skamba kaip tam tikra pozicija. (...) Man atrodo, mums reikėtų kalbėti ne apie teorinius atvejus, o apie tai, kokia yra prezidento kaip valstybės vadovo pozicija“, – teigė parlamentarė.
Ragino nebijoti pripažinti klaidas
TS-LKD neeiliniame suvažiavime šeštadienį I .Šimonytė ragino stiprinti tarpusavio pasitikėjimą, besilaikant duoto žodžio ir nebijant pripažinti klaidas „ar tai, kad daug ko tiesiog nežinome“.
„Įtraukdami kitus į sprendimų paiešką ir priėmimą. Nekeiksnodami verslininkų ar žurnalistų vien tam, kad kažkieno akyse pasirodytume neva geresni“, – kalbėjo konservatorių sąrašo lyderė.
„Man kažkiek net gaila tų, kurie eidami į rinkimus renkasi kovoti ne pabrėždami ką patys yra padarę, kuo geri, bet net mokėdami už melų apie TS-LKD darbus, ketinimus ar teiginius skleidimą“, – teigė I. Šimonytė ir ragino eiti ne konfrontacijos, o išeičių ir sprendimų paieškos keliu.
„Nepotizmas, korupcija, neskaidrūs susitarimai, galia vietoj tarnystės, srautų ir ministerijų dalybos kaskart skauda, kaip atsivėrusios žaizdos. Taip, kaip skauda menkas Seimo ir politikos prestižas. Būti reiklūs kitiems mokame. Bet išdrįskime būti reiklūs ir sau, nes mažai kas lig šiol išties dėl to stengėsi. Pažadėkime – pirmiausia sau – kad iškilus pagrįstoms abejonėms kurio nors iš mūsų veikla ir sprendimais, nesudrebės balsas prisiimti atsakomybę“, – pridūrė ji.
G. Landsbergis apie partijos programą: mažiau yra daugiau
TS-LKD pirmininkas Seimo opozicijos lyderis Gabrielius Landsbergis teigė, jog šių rinkimų partijos programa yra kitokia, besiremianti principu „mažiau yra daugiau“.
„Pamenu, kai pirmąjį kartą paminėjome šią programos nuostatą – kolegų akys ant kaktų iššoko. Kuri partija dar yra siūliusi mažiau. Reikia daugiau! Algų, pensijų, bent trinkelių, nors tų daugiau išklokit. Ne šį kartą“, – suvažiavime kalbėjo konservatorių vadovas.
Pasak jo, šįkart programa aprėpia tik tuos siekius, kuriuos tikrai įmanoma įgyvendinti.
„Mums svarbu, kad būsima Vyriausybė ir jos nariai suvoktų prioritetų svarbą. Visų darbų per trumpą laiką neįgyvendinsi, todėl turi aiškiai pasakyti, kas svarbiausia“, – teigė partijos programos rengimo darbo grupės vadovė Jurgita Šiugždinienė.
Pastarąsias dvi kadencijas opozicijoje dirbę konservatoriai savo prioritetu įvardija švietimą ir pabrėžia būtinybę gerinti švietimo sąlygas regionuose.
Šeštadienį pristatytoje programoje, išskiriami septyni pagrindiniai punktai, tarp jų taip pat yra numatytos priemonės gerinti sveikatos apsaugos paslaugų prienamumą, mažinti socialinę atskirtį ir skatinti aukštos pridėtinės vertės kūrimo ir tvarumo pagrindais grįstą ekonomiką.
Partijos neeilinio suvažiavimo delegatus šeštadienį nuotoliniu būdu sveikino Europos liaudies partijos, kuriai priklauso ir TS-LKD, vadovas, buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas, Norvegijos premjerė Erna Solberg, Latvijos ministras pirmininkas Krišjanis Karinis.
Taip pat – Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas, Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo vadovas Vladimiras Banelis, kai kurių kitų asociacijų atstovai. Laimėjus rinkimus neblokuoti medikų feisbuke ragino Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė Živilė Gudlevičienė.
Konservatoriai paskutinį kartą valdžioje buvo 2008-2012 metų kadencijos Seime – pagrindinė šalies dešinioji partija po 2012 ir po 2016 metų rinkimų liko opozicijoje.
„Vilmorus“ apklausos duomenimis, konservatoriai populiarumo lenktynėse žengia lygiai su valdančiaisiais „valstiečiais“ – liepą už „valstiečius“ balsuoti žadėjo 17,6 proc. apklaustųjų, už konservatorius – 17,2 proc.
