Taip jis kalbėjo pirmadienį po susitikimo su Latvijos užsienio reikalų ministru Krišjaniu Kariniu.
„Izraelis turi teisę gintis. Žinoma, tai turi vykti laikantis tarptautinės humanitarinės teisės principų. „Hamas“ turi nedelsiant ir nekeldamas papildomų sąlygų paleisti visus įkaitus. Su ministru aptarėme, kad būtina išvengti šio konflikto išplėtimo, nes tuo būtų suinteresuotos šalys, kurios siekia dar didesnio tarptautinės sistemos nestabilumo“, – spaudos konferencijoje kalbėjo G. Landsbergis.
Europos Sąjungos užsienio politikos šefas Josepas Borrellis praėjusią savaitę teigė, kad didžioji dalis Bendrijos valstybių pritaria tolimesniam paramos teikimui Palestinai. G. Landsbergio teigimu, jeigu yra indikacijų, kad parama gali patekti į teroristų rankas, tokia parama neturėtų būti teikiama.
„Dėl to daugelis valstybių, Lietuva tam pritaria, savo galimybių ribose turėtų įvertinti paramos teikimą. Kitaip tariant, užtikrinti, kad parama nepasiekia žmonių, kurie vykdo teroristinius aktus ar kitaip skatina nestabilumą. Tačiau civiliams žmonėms, kurie niekaip neprisideda prie karo veiksmų ir kuriems parama būtina, ji toliau turi būti teikiama“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Anot jo, Lietuvos pozicija taip pat buvo, kad bet kurie vieši nesuderinti pareiškimai, kurių, ministro žodžiais, buvo galima išgirsti praėjusią savaitę, neprisideda prie Europos pozicijos stiprinimo.
Jo teigimu, Vakarai privalo konstruktyviai prisidėti prie sprendimo paieškų, nes, ministro žodžiais, „Artimųjų Rytų regionas to iš mūsų tikisi“.
„Pasaulyje įsižiebiant vis daugiau karštų taškų, vieningai sutariame, kad reikalinga išlaikyti dėmesį, didinti ir spartinti Vakarų karinę paramą Ukrainai, nes ji ir toliau už mus visus kovoja prieš Rusijos agresiją.
Ukrainos pergalė turi būti visų mūsų strateginis tikslas. Kitu atveju, laukia sunkios geopolitinės pasekmės tiek Rusijos kaimynystėje, tiek Baltijos jūros regione ir visoje tarptautinėje sistemoje. Aižėjimo ženklai jau matomi. Vienintelis kelias išsaugoti stabilumą yra per aiškų Vakarų lyderystės demonstravimą“, – sakė jis.
Ministro tvirtinimu, Lietuva ir Latvija turi dirbti kartu, kad šių metų pabaigoje Europos Sąjungoje būtų sutarta dėl Ukrainos ir Moldovos stojimo į Bendriją derybų pradžios.
„Svarbu išnaudoti istorinę galimybę prieš Europos rinkimus kitais metais ir padėti Ukrainai bei Moldovai integruotis į laisvų Europos šalių bendruomenę. Svarbu rasti sprendimus, kurie nenuviltų ir proeurpietiškas aspiracijas puoselėjančių Sakartvelo žmonių“, – dėstė G. Landsbergis.
Ministras įvertino ir parlamento rinkimų rezultatus Lenkijoje.
„Į Lenkiją, bent Lietuva, žiūri kaip į strateginę partnerę. Mūsų strateginė partnerystė yra pergyvenusi ne vienerius rinkimus tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje, ji yra pergyvenusi dešimtmečius.
Ji kyla iš istorinės praeities ir bendro požiūrio į geopolitinius iššūkius. Manau, kad iš ten mes kartu matome pavojus, kylančius iš Rusijos, pagalbos Ukrainai poreikį ir tai yra daugiau, nei vieneri rinkimai. Tas požiūris buvo stiprus, dėl rinkimų ar priešrinkiminių nuotaikų tas Lenkijos laivas šiek tiek svyravo, bet, manau, kad dabar, bet kokiu atveju, kokia vyriausybė susiformuos, jis grįš į tą patį geopolitinį kelią, kuris ir Lietuvai yra labai svarbus“, - sakė G. Landsbergis.
„Kokia vyriausybė bus, toliau tęsime strateginę partnerystę ir dirbsime kartu“, - pridūrė jis.
K. Karinis ir G. Landsbergis taip pat dalyvaus šių metų Baltų apdovanojimo, kuriuo įvertinami laimėjimai tyrinėjant, puoselėjant ir stiprinant baltų paveldą, įteikimo ceremonijoje.
Latvijos užsienio reikalų ministras taip pat susitiks su premjere Ingrida Šimonyte.
Pastaruosius ketverius metus K. Karinis vadovavo Latvijos vyriausybei, tačiau rugpjūčio viduryje dėl nesutarimų valdančiojoje koalicijoje atsistatydino iš premjero pareigų.