kraujo donorystė

Kauno klinikų Kraujo centras turi skubų prašymą visiems lietuviams paaukoti A grupės kraujo. Kaip skelbia Kauno klinikų kraujo centras, kritiškai išseko A grupės kraujo atsargos. Siunčia skubų prašymą paaukoti kraujo Prisidėti gali kiekvienas, galintis aukoti kraujo – paaukotas kraujas gali išgelbėti gyvybes ir pakeisti gyvenimus. „KRITIŠKAI TRŪKSTA A GRUPĖS KRAUJO.

Spalio 4 dieną, penktadienį, vykstantys į Vilniaus „Akropolį“ kviečiami nepraleisti progos atlikti gerą darbą ir tapti neatlygintinu kraujo donoru. Kaip skelbiama prekybos centro socialinių tinklų paskyroje, kraujo donorystės akcija vyks penktadienį, 12–19 valandomis. Kviečia padaryti gerą darbą „Padovanok kažkam gyvybę – tapk kraujo donoru. Nacionalinis kraujo centras kviečia tave paaukoti kraujo spalio 4 d. priešais ČILI PIZZA restoraną.

Daugelis žino, kad padėti kitiems galima itin nesudėtingu ir gerai žinomu būdu. Tai – kraujo donorystė, kurios metu donoro paaukotas kraujas atitenka sunkiai sergančiam žmogui. Šį būdą puikiai išmano ir Vytautas, kuris savo kraują jau spėjo paaukoti 80-ąjį kartą.  Šis gestas – ypatingas ir gali padėti išgelbėti gyvybę ne vienam.

VUL Santaros klinikų Kraujo centras ir Lietuvos Raudonasis Kryžius kreipiasi į visus, šiandien ir rytoj vyksiančius į Vilniuje esantį prekybos centrą „Ozas“ ir kviečia atlikti gerą darbą – paaukoti kraujo. Kaip nurodoma socialiniuose tinkluose pasidalintame kvietime, akcija, kviečianti padovanoti trūkstamo kraujo, vyks liepos 11-12 d., prekybos ir pramogų centro pirmame aukšte. Kraują bus galima aukoti dvi minėtas dineas nuo 14 iki 20 valandos.

Kraujo donorystė – ne tik kilnus poelgis, jis naudingas ne tik tam, kuriam reikalingas kraujas, bet ir pačiam donorui, nes prailgina gyvenimo trukmę. Kaip socialiniuose tinkluose pranešė Kauno klinikų Kraujo centras, yra vienas itin įdomus faktas apie kraujo donorystę – kraujo donorai gyvena ilgiau, be to, jie turi stipresnį imunitetą.

Gerokai atšilus orams, kraujo surinkimo centrai skelbia apie didžiulį kraujo donorų trūkumą. Pastarosiomis dienomis kraujo labai reikia sunkiomis ligomis sergantiems ir į nelaimingus atsitikimus patekusiems žmonėms. Nors specialistai pastebi gerėjančias tendencijas, kai vis daugiau žmonių pasiryžta aukoti kraujo kitiems, visgi to negana.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Liudmila iš gydytojų išgirdo skaudžią diagnozę, kuri jos gyvenimą apvertė aukštyn kojomis.

Nacionalinis kraujo centras kreipiasi į visus neabejingus žmones nepamiršti gerų darbų ir tapti kraujo donorais, nes sparčiai senka kraujo atsargos. Kaip socialiniuose tinkluose pranešė Nacionalinis kraujo centras, senka kelių kraujo grupių atsargos. Skubiai kreipiasi į visus Aukoti kraujo centras kviečia tam, kad galėtų būti suteikta pagalba tiems, kuriems ji šiuo metu – ypač svarbi.

Nacionalinis kraujo centras ragina nepamiršti gerų darbų ir kviečia tapti kraujo donorais, nes senka kai kurių kraujo grupių atsargos. Kaip socialiniuose tinkluose pranešė Nacionalinis kraujo centras, šiuo metu itin reikalingi dviejų kraujo grupių donorai. Ypač reikalingas 2 grupių kraujas „Nepamirškite gerų darbų! Šiuo metu ypač laukiame šių kraujo grupių donorų: A RhD + (II teig.) A RhD - (II neig.

Kauno klinikų Kraujo centras skubiai kreipiasi į visus su prašymu paaukoti kraujo, nes kritiškai senka kai kurių kraujo grupių atsargos. Kaip centras pranešė socialiniuose tinkluose, itin trūksta keturių kraujo grupių kraujo atsargų, todėl kviečiama tapti kraujo donorais. Kviečia aukoti kraują „YPAČ TRŪKSTA O+, O-, A+, A- grupių kraujo. Šių grupių turėtojai, kaip ir visų kitų, yra maloniai laukiami Kauno klinikų Kraujo centre.

Mažai kas žino, kad visame pasaulyje pati rečiausia kraujo grupė yra rezus (Rh) nulinė kraujo grupė. Ji dar kitaip vadinama „auksiniu krauju“. Ne veltui, kadangi skaičiuojama, kad pasaulyje yra vos 50 žmonių turinčių šios grupės kraujo. Lietuvoje tokių žmonių nėra nė vieno, kaip ir šios kraujo grupės atsargų.

Praėjusiais metais surinkęs rekordinį po pandemijos kraujo kiekį – daugiau nei 32 tūkst. litrų – Nacionalinis kraujo centras (NKC) skelbia, kad šiais metais stebimas dar didesnis kraujo donorų aktyvumas, tačiau ir ligoninių poreikis yra didesnis nei įprasta, todėl negalime atsipalaiduoti. Siekiant papildyti kraujo atsargas ir priminti žmonėms apie jo aukojimo svarbą, kovo mėnesį Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių „Akropoliuose“ vyks kraujo donorystės akcijos.

Nacionalinis kraujo centras dalinasi prašymu nepamiršti gerų darbų ir tapti kraujo donorais, nes senka kraujo atsargos. Socialiniuose tinkluose Nacionalinis kraujo centras pasidalino kvietimu aukoti kraujo. Kviečia tapti kraujo donorais Pranešta, kurių kraujo grupių donorų reikia labiausiai. „Nepamirškite gerų darbų! Šią savaitę labai laukiame šių grupių kraujo donorų: O RhD + (I teig.) O RhD - (I neig.) A RhD + (II teig.) A RhD - (II neig.

Vilniaus rotušėje lapkričio 24-ąją buvo pasveikinti ir apdovanoti labiausiai Lietuvos visuomenei nusipelnę Nacionalinio kraujo centro (NKC) donorai. Šiemet Garbės kraujo donorų gretas papildė kaip niekada daug geros širdies žmonių – net 190. Tradicinėje Garbės kraujo donorų apdovanojimų ceremonijoje sveikinimo žodį donorams tarė Pirmoji ponia Diana Nausėdienė. „Tai labai brangus ir prasmingas laikas, kai visų Lietuvos žmonių vardu galime išreikšti jums pagarbą ir pasakyti nuoširdžiausią ačiū.

„Kraujobusai“ – tokia naujovė išvažiavo į Lietuvos gatves. Tam, kad kraujo donorams nereikėtų šalti lauko palapinėse ar važiuoti tolimus atstumus iki Kraujo centrų padalinių, įstaiga nusipirko du specialius autobusus. Jie važinės po visą Lietuvą ir yra pritaikyti būtent imti donorų kraują. Pirmąjį „kraujobusą“ išbandė sostinės gyventojai. Kai kurie gerą darbą nusprendė padaryti tiesiog eidami pro šalį. Kėdė – tarsi įprastame Kraujo centro padalinyje, tačiau ten – autobusas.

Kai kurie kraujo aukojantys lietuviai net nesusimąsto, kad už tai senatvėje gali gauti beveik pusantro šimto eurų didesnę pensiją. Jei tą padarėte bent 40 kartų, jums priklauso valstybinė antrojo laipsnio pensija, tačiau nesikreipę jos negausite. Nacionalinio kraujo centro Donorystės skyriaus Rinkodaros ir komunikacijos grupės vyriausioji vadybininkė Alina Versekėnienė įvardijo, kad į valstybinę antrojo laipsnio pensiją gali pretenduoti visi neatlygintini kraujo donorai.

51-erių kėdainiečio Kastyčio Gudavičiaus veidas ne vienam atpažįstamas dėl prieš dvejus metus išplitusio skubaus pagalbos prašymo paaukoti kraujo. Dėl žaibiškai pakirtusio hepatito B, kuriuo, kaip įtariama, užsikrėtė darydamasis tatuiruotę, vyro gyvybė buvo pakibusi ant plauko. Šiandien niekas nė nepasakytų, kad prieš kurį laiką jis ligoninėje kovojo už savo gyvybę – Kastytis vėl aktyviai sportuoja ir džiaugiasi kiekviena diena.

Dėl šylančių orų mažėja žmonių, aukojančių kraują, todėl dauguma šalies gydymo įstaigų ėmė skųstis senkančiomis kraujo atsargomis. Trūksta jau ne tik retų, bet ir populiarių grupių kraujo. Medikai prašo žmonių nemoti ranka, mat kartais būna tokių atvejų, kai išgelbėti vieno paciento gyvybę prireikia net ir trisdešimties donorų kraujo, tad atsargos privalo būti. Išgirdę pagalbos prašymus, padėti gydymo įstaigoms stojo ir Lietuvos šauliai.

VUL Santaros klinikų Kraujo centras skubiai kreipiasi į gyventojus – kritiškai stinga beveik visų kraujo grupių atsargų. VUL Santaros klinikų Kraujo centras informavo, kad kritiškai sumažėjo kraujo atsargos – trūksta beveik visų kraujo grupių kraujo. „Donorų aktyvumas nebepatenkina poreikio. Per dieną turime sulaukti mažiausiai 120 donorų, kad patenkintumėme išaugusį poreikį. Tai jau tampa pavasario-vasaros tendencija.

Kraujo donorystės įstaigos sako, kad situacija po koronaviruso pandemijos yra atsigavusi, jos sugrįžo į „iki kovidinio laikotarpio ritmą“. „Nematyčiau, kad yra didelių veiksnių, kurie pakeitė kraujo donorystės tradicijas. Donorai, kurie yra nuolatiniai, ateina net nelaukdami mūsų kvietimo. Sakyčiau, kad viskas vyksta įprastai“, – BNS kalbėjo Nacionalinio kraujo centro (NKC) direktoriaus pavaduotoja medicinai Aira Mečėjienė. Jai antrino Santaros klinikų Kraujo centro vadovė Lina Kryžauskaitė.

Retas žmogus yra visiškai patenkintas gaunamų pajamų dydžiu. Jų stygius gali būti itin juntamas baigus darbinę karjerą ir gaunant pensiją, kuri dabar Lietuvoje siekia vos 40  proc. buvusios algos. Vis dėlto yra būdas kaip gauti daugiau pajamų – ir tam nereikia atiduoti dalies savo algos, kaip kaupiant pensiją fonduose.

„Senka A (II) grupės kraujo atsargos“ – tokius pranešimus vis tenka pastebėti spaudoje, o pandemijos metu buvo kilęs realus pavojus, jog kraujo atsargos tikrai išseks ir tai kainuos žmonių gyvybes. Tiesa, pasak Nacionalinio kraujo centro vadovo Daumanto Gutausko, pandemijos metu kraujo rezervu padėjo pasirūpinti Lietuvos kariuomenė ir kitos jėgos struktūros, o ramiu laikotarpiu pakankamą rezervą gali padėti užtikrinti socialiai atsakingas verslas.

Spalio 21 d. Prezidentūroje buvo pasveikinti ir apdovanoti net 116 garbės kraujo donorų. Garbės kraujo donorus apdovanojimų renginyje, kurį kasmet organizuoja Nacionalinis kraujo centras, sveikino pirmoji ponia Diana Nausėdienė, sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė ir Nacionalinio kraujo centro direktorius Daumantas Gutauskas, savo sveikinimo kalbose ne kartą minėję žodį ,,ačiū“ ir darkart pabrėžę, kokį herojišką darbą atlieka kiekvienas kraujo donoras.

Penktadienį Panevėžyje bus pagerbti miesto ir regiono kraujo donorai, neatlygintinai davę kraujo daugiau nei 30 kartų.  Iš viso ketinama pasveikinti 61 donorą iš Panevėžio, Rokiškio, Biržų, Pasvalio, Kupiškio. Jiems bus įteikti nusipelniusių donorų pažymėjimai ir gėlės, pranešė Nacionalinio kraujo centras. „Visoje Lietuvoje turime daug geros valios žmonių, reguliariai neatlygintinai aukojančių savo kraują.

Britas kraujo donoras buvo šokiruotas, kai po beveik penkiasdešimties metų buvimo reguliariu kraujo donoru, iš jo kraują imti buvo atsisakytą. Vyrą šokiravo vienas klausimas prieš procedūrą pildomame klausimyne. Per 50 metų Leslie Sinclairas davė jau daugiau nei 60 litrų kraujo. Tačiau paskutinį kartą bandant paaukoti, jis išgirdo neigiamą atsakymą. Taip nutiko todėl, kad jis nesutiko atsakyti, ar laukiasi.

Neatlygintinai kraują dovanojantys ir gyvybes gelbstintys žmonės gali pretenduoti ne tik į Garbės donoro vardą, bet ir valstybinę pensiją. Taip senatvėje per keliolika metų galima užsidirbti net dešimtis tūkstančių eurų. Tiesa, antrojo laipsnio valstybinė pensija žmogui suteikiama ne mažiau kaip 40 kartų neatlygintinai aukojus kraujo. Patys donorai tikina kraują dovanojantys ne dėl piniginių paskatų, o pilietinės pareigos.

Penktadienį Austrija panaikino faktinį draudimą homoseksualiems, biseksualiems vyrams ir transseksualiems asmenims tapti kraujo donorais ir taip „užbaigė diskriminaciją iš praeito amžiaus“, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Kanada, Prancūzija, Ispanija, Italija, Izraelis, Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Valstijos per pastaruosius metus taip pat pakeitė arba sušvelnino kraujo donorystės taisykles.

Nuo šiol homoseksualai gali laisvai duoti kraujo. Kraujo donorystės centrų klausimynuose nebelieka klausimo, ar vyrai turėjo lytinių santykių su kitais vyrais. Į šį klausimą atsakantys teigiamai iki šiol kraujo aukoti negalėdavo. Tiesa dabar, vietoj to, donorai turi atsakyti ar turėjo nesaugių lytinių santykių per pastarąjį pusmetį.

Pastarosiomis dienomis išaugus žmonių skaičiui, kurie nori aukoti kraujo Ukrainos kariams ir civiliams, Nacionalinis kraujo centras (NKC) prašo gyventojų neskubėti to daryti, nes turimų atsargų pakanka, o jų pritrūkus donorai bus nedelsiant kviečiami. Taip pat prašoma tikėti tik oficialia NKC informacija, o ne per socialinius tinklus ar kitaip viešai platinama informacija esą trūksta kraujo.

Kauno klinikos skubiai praneša, kad kritiškai išseko kraujo atsargos.  Kauno klinikų Kraujo centre trūksta šių kraujo grupių: O+ ir O- (pirmos teigiamos ir pirmos neigiamos); A+ ir A- (antros teigiamos ir antros neigiamos); B+ ir B- (trečios teigiamos ir trečios neigiamos); Kraujo donorystė – itin svarbus, gyvybes gelbėjantis darbas.

Siūloma leisti homoseksualiems asmenims duoti kraujo, anksčiau duoti kraujo pasidarius tatuiruotę, skelbia Nacionalinis kraujo centras (NKC). Pasak pranešimo, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengi pakeitimai numato, kad nuo gegužės mėnesio nebeliktų homoseksualius vyrus diskriminuojančio klausimo dėl lytinių santykių – visų donorų lygiai būtų klausiama apie nesaugius lytinius santykius.

Sveikatos apsaugos ministerijos parengti pakeitimai, kaip turėtų keistis klausimynas, kurį pildo kraujo paaukoti norintys žmonės ir pagal kurį sprendžiama, ar jie gali tai daryti, įneš svarbių naujovių Lietuvoje. Siūloma, kad nuo kitų metų gegužės 1 d. nebeliktų homoseksualius vyrus diskriminuojančio klausimo, būtų galima anksčiau duoti kraujo po tatuiruotės darymo ir tiksliau įvertinti virusų plitimo rizikas, pagal donorų pateiktą informaciją apie jų buvimą užsienio šalyse.

Nacionalinio kraujo centro (NKC) mobili ekspertų komanda šiandien, lapkričio 11 d., nuo ryto įsikurs Seime, kur parlamentarus ir šios institucijos darbuotojus kviečia aukoti kraujo ir tapti donorais, gelbstint žmonių gyvybes. Gydymo įstaigose nuolat pritrūksta kraujo, tad politikai kviečiami prisidėti skatinant neatlygintiną kraujo donorystę.

25-erių Tadas Jocas sako, kad visada turėjo svajonę dovanoti gyvenimą kitam žmogui, o kai tokia galimybė atsirado iš tikrųjų – jautėsi lyg laimėjęs aukso puodą. Šiaulietis vieną dieną sulaukė skambučio, kurio metu išgirdo, kad jo kaulų čiulpai yra paskutinė viltis gyventi kraujo vėžiu sergančiam pacientui. Vyras nesuabejojo nė sekundės ir dabar už jo gerumą dėkoja šimtai žmonių. Vienas skambutis iš Vilniaus Santaros klinikų nemenkai sudrebino šiauliečio Tado gyvenimą.

Kauno klinikų Endokrinologijos klinikos slaugytoja diabetologė Aušra Krivolap pirmą kartą kraujo paaukojo prieš dvylika metų. Per šį laikotarpį kraujo donore moteris buvo jau 51 kartą, o šiais metais jai suteiktas Garbės donoro vardas. Pirmąjį kartą Aušra paaukojo kraujo paskatinta draugės. „Ilgą laiką norėjau prisidėti prie šio kilnaus darbo, tačiau taip jam ir nepasiryždavau. Galiausiai draugė pasiūlė Kraujo centre apsilankyti kartu, – prisimena ji.

Niekas nesiginčys, kad kraujo donorystė yra reikalinga, juk be kraujo atsargų mirtų daugelis ligonių ir būtų neįmanoma atlikti dalies chirurginių operacijų. Tiesiog dirbtinio kraujo, kurio galėtų įpilti į mūsų venas, dar niekas neišrado. Kai kurie žmonės reguliariai aukoja savo kraują, suvokdami kilnią donorystės prasmę, jiems gera žinoti, kad gali kažkam išgelbėti gyvybę. Tokių žmonių Lietuvoje yra tik apie 2 procentus.

Jeigu pasakytume, kad kiekviena donorų padovanota kraujo porcija yra būtina, kad būtų galima išgelbėti kieno nors gyvybę, tikriausiai nesuklysime. Tai gali būti jūsų artimas giminaitis, draugas ar netgi jūs. Tam, kad su kraujo donoryste susipažintume iš arčiau, pateikiame kelis įdomius faktus, tarp kurių tikėtina atrasite tai, kas išties gali nustebinti. 1. Žodis „donoras kilęs iš lot. donare – „dovanoti“. Žmogus, kuriam reikia perpilti donoro kraują, yra vadinamas recipientu.

Apie kraujo donorystę egzistuoja daug mitų – neva tai alina organizmą, kad galima užsikrėsti hepatitu ar kitomis ligomis, kad priaugsi svorio ir nežinia, kur tas kraujas bus parduotas... Gaila, jei tokia klaidinga informaciją sustabdo galimus donorus nuo šio kilnaus ir net jų sveikatai naudingo veiksmo. Vieno donoro duotas kraujas gali išgelbėti net tris gyvybes. Žinoma, būna ir atvejų, kai vienam žmogui prireikia perpilti net dešimties donorų kraują.

Kiekvieną sekundę kažkam gali prireikti donorų kraujo. Jei niekas neduotų kraujo, dalis žmonių kasdien tiesiog mirtų, nes dirbtinio kraujo dar niekas nesukūrė. Žmogaus kraujagyslėmis cirkuliuoja apie 4-6 litrus kraujo, vienos kraujo donacijos metu iš donoro paimama apie 450 ml kraujo – tai kiekis, kurio yra saugu netekti ir kuris pilnai atsinaujina per kelis mėnesius.

Kiekvienas kraujo donoras gali jaustis didvyriu, nes neabejotinai kažkam padėjo išgyventi – gal gimdančiai motinai, gal į avariją patekusiam, gal nukraujavusiam operacijos metu ar sunkia liga sergančiam žmogui.

Dažnai net nesusimąstome, kaip yra paprasta padėti pasveikti sunkiam ligoniui ar net išgelbėti žmogaus gyvybę. Būtent kraujo donorystė – yra tas būdas, kuomet nepatiriant jokios žalos savo organizmui ir dovanojant kraują galima tapti tikru, gyvenimus gelbstinčiu herojumi! Liepos 12-24 dienomis Santaros kraujo centras vykdė tradicija tapusį renginį „TU – mano viltis“ ir sveikino aktyviausius kraujo donorus.

VUL Santaros klinikos skubiai praneša, kad kritiškai išseko O (I) ir A(II) kraujo grupių atsargos. Skelbiama, kad ženkliai išaugęs kraujo poreikis ir kraujo donorų trūkumas gali sąlygoti planinių operacijų sustabdymą. VUL Santaros klinikų darbuotojai skubiai kviečia donorus registruotis kraujo donorystei: Tel.:  (8-676) 00078, (8-688) 62707 arba tavokraujas@santa.

Kauno klinikose – kraujo donorų trūkumas. Šiuo metu situacija sunki, nes trūksta visų kraujo grupių kraujo. Kauno klinikų Kraujo centras prašo ištiesti pagalbos ranką visų, kurie gali ir nori padėti šioje neeilinėje situacijoje.

Visuomenę nuolatos pasiekia Nacionalinio kraujo centro pranešimai apie tai, kad trūksta kraujo, o gyventojai kviečiami tapti donorais ir taip prisidėti gelbstint gyvybes. Tiesa, homoseksualiems vyrams tokia galimybė ribojama. Pagal dar 2005 metais Sveikatos apsaugos ministro pasirašytą įsakymą vyrams prieš donorystę tenka atsakyti į klausimą, ar jie turėjo lytinių santykių su kitais vyrais. Jei vyrai atsako teigiamai – donorystė nukeliama.

Kauno klinikose donorų kraujo reikia nuolat ir nedelsiant pacientams po sunkių traumų, nudegimų, chirurginių operacijų metu. Kraujo donorų pagalbos taip pat reikia gimdyvėms ir patiems mažiausiems Kauno klinikų pacientams – neišnešiotiems naujagimiams. Kauno klinikų Neonatologijos klinikoje Naujagimių intensyvios terapijos skyriuje gydomam Gabijos mažyliui donorinio kraujo reikėjo net kelis kartus. „Mūsų sūnus gimė 25 nėštumo savaitę, svėrė vos 788 gramus.

Klaipėdos rajone, netoli Gargždų, gyvenantis Zigmantas – tikras rekordininkas. Vyras per savo gyvenimą neatlygintinai kraujo davė jau 80 kartų, tačiau tokio rekordo jis nesureikšmina. Zigmantas itin paprastai žiūri į donorystę, jo manymu, nesvarbu, kas gaus jo paaukotą kraują: nei lytis, nei rasė vyrui nerūpi. Jei tik sveikata leidžia, vyras nedvejoja ir keliauja į Nacionalinį kraujo centrą: „Aš daugmaž kas du mėnesius ir stengiuosi aukoti.

Nacionalinis kraujo centras (NKC) informuoja, kad šiuo metu įvairiose Lietuvos gydymo įstaigose trūksta kraujo, todėl prašo atsakingų visuomenės narių nelikti abejingais ir paaukoti kraujo.  NKC specialistai pabrėžia, kad visuose centro padaliniuose ir mobilių išvykų metu laikomasi visų saugumo reikalavimų: donorai ir personalas dėvi nosį ir veidą dengiančias apsaugines priemones, paviršiai yra kruopščiai dezinfekuojami, taip pat reguliuojami ateinančiųjų duoti kraujo srautai.

Viena neatlyginama kraujo donacija gali išgelbėti tris gyvybes. „G&G“ Sindikato įkūrėjas, atlikėjas ir dainų autorius Gabrielius Liaudanskas – Svaras savo kailiu patyrė, ką reiškia padėti ant gyvybės ir mirties slenksčio atsidūrusiam žmogui, todėl jis nedvejodamas tiesia pagalbos ranką ir dovanoja savo kraują ties gyvenimo riba balansuojantiems ligoniams. Žinomas atlikėjas per savo gyvenimą susidūrė su ne viena situacija, kai suprato tikrąjį žmogaus būties trapumą.

Nacionalinis kraujo centras kreipiasi į žmones ir prašo pagalbos. Šiandien itin trūksta dviejų grupių kraujo donorų. „Padovanoti kraujo užtrunka vos pusvalandį, o dovana išlieka visam gyvenimui. Nepamirškime, kad dovanodami kraujo galime padėti pasveikti ar net išgelbėti gyvybę. Kviečiame kartu kurti šviesesnį rytojų aplink mus esantiems – gimdyvėms, sunkiai sergantiems ar į nelaimę patekusiems žmonėms.

Vilnietis Kęstutis Tamašauskas nė ir pats negalėtų įsivaizduoti, kiek gyvybių jis jau yra išgelbėjęs. Mat vyras jau 43-ejus metus yra neatlygintinas kraujo donoras ir pats juokaudamas sako, kad tikriausiai atidavė jau net septynis kibirus kraujo. Vis dėlto Kęstučiui iki šiol atmintyje yra įsirėžė du išskirtiniai atvejai, kai jis iš mirties gniaužtų padėjo ištrūkti kitiems.