Pasak pranešimo, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengi pakeitimai numato, kad nuo gegužės mėnesio nebeliktų homoseksualius vyrus diskriminuojančio klausimo dėl lytinių santykių – visų donorų lygiai būtų klausiama apie nesaugius lytinius santykius.
„Neabejotinai, tai – didžiulis žingsnis į priekį, kurį Lietuva žengia su kitomis Europos Sąjungos ir pasaulio šalimis. Ypač kalbant apie diskriminacinių klausimų, kurie žeidžia homoseksualius vyrus, panaikinimą. Naujoves, kurios eliminuoja šių žmonių diskriminaciją, neseniai atliko Olandija, Ispanija ir kitos šalys“, – sako NKC direktorius Daumantas Gutauskas.
Pasak jo, pagal Europos Sąjungos unifikuotą klausimyną „Transpose“ siūloma klausti, ar donoras turėjo nesaugių lytinių santykių per pastaruosius šešis mėnesius, o kraujo davimą atidėti keturiems mėnesiams.
Kaip skelbiama pranešime, toks atidėjimas svarbus, nes ŽIV inkubacinis periodas – keturi mėnesiai, o per šį laiką net ir geriausia diagnostikos aparatūra gali nepastebėti ŽIV ir užkrėsti žmogų, kuriam perpilamas kraujas.
Dabartinių klausimų, ar vyrai turėjo lytinių santykių su kitais vyrais, o moterų – ar jų partneris galėjo turėti lytinių santykių su kitais vyrais, nebeliktų.
Pranešime nurodoma, kad diskriminacinių klausimų dėl seksualinės orientacijos nebeužduoda Italija, Ispanija, Vengrija, Rusija, Pietų Afrika, Argentina. Jungtinės Amerikos Valstijos nuo 2020 metų balandžio 12 mėnesių ribojimą, t. y. laikotarpį be lytinių santykių norint duoti kraujo, sutrumpino iki trijų mėnesių, apie tokius ketinimus paskelbė ir Australija.
Austrija panaikino ankstesnį visišką draudimą vyrams, turintiems lytinių santykių su vyrais ir duodančiais kraujo, pakeisdama į 12 mėnesių abstinencijos laikotarpį.
Pakeitimai laukia ir donorų, kurie pasidarė tatuiruotes. Siūloma taikyti trumpesnį – keturių mėnesių – terminą norintiems paaukoti kraujo po tatuiruotės atlikimo. Dabar tokiais atvejais donaciją siūloma atidėti pusmečiui. Nacionalinio kraujo centro medikai galės apsispręsti, ar taikyti trumpesnį terminą, įvertinę, kur buvo atlikta tatuiruotė – sertifikuotame salone, namuose ar kitur, kur yra didesnė rizika užsikrėsti.
Naujovės laukia ir užsienyje buvusių kraujo donorų, siekiant tiksliau įvertinti įvairių virusų plitimo tikimybę ir užkirsti kelią jų plitimui, nes jie paprastai yra gyvybingi 4–6 mėnesius. Nustačius rizikas, kraujo donacija bus nukeliama saugant recipientus nuo galimo užkrato.
Vietoje abstraktaus klausimo donorui, ar gyvenate užsienyje, kur ir kiek, bus klausiama konkrečiai – ar ketverių metų laikotarpiu gyvenote užsienyje ilgiau nei pusmetį, jei taip, tai kur. Taip pat bus klausiama, ar buvote išvykę į užsienį per pastaruosius pusę metų, o dabartinio klausimo, ar buvote išvykę į užsienį, nebeliks.
Nacionalinis kraujo centras tikisi, kad šios naujovės leis pritraukti daugiau žmonių, norinčių tapti kraujo donorais ir prisidėti gelbstint žmonių gyvybes, šalies gydymo įstaigose kartais pritrūksta visų grupių kraujo.
Pranešama, kad šie pakeitimai buvo rengiami bendradarbiaujant su Santaros ir Kauno klinikų kraujo centrais.
NKC duomenimis, kas mėnesį donorai padovanoja vidutiniškai 2,35 tūkst. litrų kraujo, o per 2020 metus iš viso buvo daugiau nei 62 tūkst. donacijų, kuomet surinkta daugiau kaip 28 tūkst. litrų kraujo. Iš vieno donoro paaukoto kraujo galima suteikti pagalbą trims pacientams.
Kraujo donorais gali būti sveiki žmonės nuo 18 iki 65 metų, sveriantys ne mažiau kaip 50 kilogramų. Negalima būti donoru sergant cukrinius debetu, tuberkulioze, piktybinėmis ir infekcinėmis ligomis, sunkiomis širdies ir kraujagyslių, centrinės nervų sistemos ligomis ir t. t.
