Patys donorai tikina kraują dovanojantys ne dėl piniginių paskatų, o pilietinės pareigos.
Vilnietį Rimantą drąsiai galima vadinti kraujo donorystės rekordininku. Vyriškis kraują jau yra davęs daugiau kaip 90 kartų ir sako – čia dar ne riba. Rimantas pripažįsta, kad kraujo donorystė jam ir pareiga, ir džiaugsmas padėti kitiems. Iš valdžios už ilgametę donorystę Rimantas gauna antrojo laipsnio valstybinę pensiją – daugiau kaip 100 eurų. O tokia finansinė paskata, pasak Rimanto, išties pamalonina.
„Dabar jau yra treti metai, kai gaunu ir esu patenkintas esu, kad mano pastangos ir siekiai buvo taip įvertinti. Tai tikrai yra materialiai ir moraliai malonu“, – sako garbės donoras Rimantas Daunoravičius.
Šiuo metu Lietuvoje yra apie 60 garbės donorų, kurie gauna valstybinę antrojo laipsnio pensiją. Nacionalinio kraujo centro vadovas tikina, kad tokia piniginė išraiška – tai valstybės padėka žmonėms. Ir ši padėka išties nėra menka.
„Garbės donoras yra donoras, kuris kraujo neatlygintinai aukojo jau 40 kartų. Tokie donorai gali pretenduoti į valstybinę antrojo laipsnio pensiją – 116 eurų. Žinant vidutinę lietuvišką pensiją – tai yra tikrai – ženkli dalis. O ateity turėtų ir kilti“, – teigia nacionalinio kraujo centro vadovas Daumantas Gutauskas.
Garbės donorui antrojo laipsnio valstybinė pensija mokama sulaukus pensinio amžiaus. Ir tokia pensija gali būti nemenka finansinė pagalvė senjorams. Štai vidutiniškai moterys Lietuvoje gyvena 80 metų, tad į pensiją išėjusi 64 metų per 16 metų prie senatvės pensijos už donorystę gali prisidurti kiek daugiau kaip 24 tūkstančius eurų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiuoja, kad jau nuo liepos antrojo laipsnio valstybinės pensijos dydis išauga keliolika eurų.
„Nuo šių metų liepos gavėjus pasieks 130 eurų antrojo laipsnio valstybinės pensijos. Ir 2021 metų gruodžio duomenimis 2-ojo laipsnio valstybines pensijas gauna 54 Garbės donorai“, – kalba pensijų grupės vyresnioji patarėja Svajūnė Gaidamavičienė.
Tiesa, apie tokią piniginę padėką donorai mažai tegalvoja, kai kurie jų net ir turėdami galimybę gauti valstybinę antrojo laipsnio pensiją jos neprašo.
„Nacionalinis kraujo centras visada informuoja žmogų, kad štai jau atlikote 40 donacijų ir mes galime padėti užpildyti dokumentus, užpildyti prašymą, tačiau ne visi žmonės į tai linkę“, – teigia D. Gutauskas.
Vilnietė Loreta kraują duoda jau 28 kartą ir tikina, kad tai jos pilietinė pareiga. Pasak kraujo donorės, apie valstybinę pensiją už kraujo donorystę moteris per daug galvos nesuka.
„Vis tiek čia duodi tai, ką tu gauni nemokamai ir be kažkokių ypatingų įgūdžių, be jokių pastangų didelių. Nemanau, kad čia turėtų būti paskata ta pensija“, – sako vilnietė Loreta.
Gyventojai pritaria tokiai paskatai:
„Manau, kad, taip, labai gerai. Ir piniginė paskata, ir šiaip įvertinimas. Garbės donorai jie tampa, juos pagerbia, gauna sertifikatą.“
„Esu girdėjęs apie žmones, kurie daug kartų yra davę kraujo. Ir aš juos labai gerbiu. Ir didžiuojuosi, kad Lietuvoje mes turime tokių žmonių.“
„Valstybinė pensija – tai nėra atlygis, tai yra valstybės padėka. Pagalvokite, donoras donuoja 40 kartų – tai reiškia vyrui aktyviai donuojančiam užtrunka 8 metus, o moteriai 10 metų visiškai aktyvaus, maksimalaus donavimo“, – sako D. Gutauskas.
O Vilniuje Nacionalinis kraujo centras pagerbė apie 100 nusipelniusių kraujo donorų, kurie daugiau nei 30 kartų neatlygintinai davė kraują. Pasveikinti donorų atvyko ir pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė.
Lietuvoje kas mėnesį donorai padovanoja daugiau kaip 2 tūkstančius litrų kraujo. Per 2021 metus surinkta beveik 29 tūkstančiai litrų kraujo.
