krašto apsauga

Jei ne koalicijos partnerių reikalavimai, krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė būtų tiesiog savo įsakymu panaikinusi pirmtako Juozo Oleko sprendimą, kuriuo atsisakyta šauktinių Lietuvos kariuomenėje. Taip ji teigė portalo Balsas.lt vaizdo konferencijos metu, atsakydama į žurnalisto ir skaitytojų klausimus. Sprendimas atsisakyti šauktinių esą buvęs priimtas visiškai ne laiku ir nepasiruošus.

Balsas.lt vaizdo konferencijoje kalbins krašto apsaugos ministrę Rasą Juknevičienę ir kviečia užduoti jai klausimus komentaruose. Šios Seimo kadencijos metu teko nutolti nuo dviejų bendrojo vidaus produkto  nuošimčių gynybai minimalios  ribos. Kitados būtent Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, kuriems atstovauja R. Juknevičienė labiausiai ir kovojo, kad gynybai būtų skiriama tiek ir ne mažiau.

Seimo LSDP frakcijos seniūno pavaduotojas Juozas Olekas spaudos konferencijoje kritikavo Krašto apsaugos ministrės sprendimus ir abejojo, ar ministrė, įsivėlusi į vidinius partinius ginčus su savo  kolegomis, nepamiršo tiesioginių pareigų – užtikrinti efektyvų ir racionalų lėšų, skirtų krašto apsaugai panaudojimą.

Laisvės gynėjų dienos išvakarėse visuomenę sujudino informacija apie lietuvių požiūrį į savo valstybę. Paklausti, kas jiems svarbiau – šalies nepriklausomybė ar ekonominė gerovė, per 70 proc. atsakiusiųjų pasirinko ekonominę gerovę. (Apklausą, delfi.lt užsakymu, vykdė „Spinter tyrimai“.) Duomenys buvo įvertinti kaip šokiruojantys. Kalta liaudis Kaip ir reikėjo tikėtis, liaudies nuotaikas pakomentavo politikai.

Seimo Užsienio reikalų komitetas kitų metų valstybės biudžeto projekte pasigenda didesnių lėšų Užsienio reikalų ministerijai (URM) ir krašto apsaugai. Tai ketvirtadienį Seime pristatydamas komiteto išvadą dėl ateinančių metų šalies biudžeto projekto sakė komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris. „Dėl URM ir krašto apsaugos mes turime savo atskirą nuomonę“, – teigė pranešėjas.

Seimas po pateikimo pritarė naujai Nacionalinei saugumo strategijai. Naująją strategiją antradienį palaikė 90, prieš buvo 12 parlamentarų. Seime pristatydama naująją gynybos strategiją krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė sakė, jog buvo stengiamasi šį dokumentą padaryti labiau gyvybingą, kad jis būtų įdomus ir plačiajai visuomenei. „Man pačiai atrodo, kad šis dokumentas iš tikrųjų yra pribrendęs.

Prezidentė skeptiškai vertina siūlymus kitais metais gerokai padidinti finansavimą krašto gynybai. Jos teigimu, Lietuva vis tiek niekada nenukonkuruos stambiųjų valstybių. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai sako, kad valstybė savo gynybai daugiau pinigų skirti privalo, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. NATO valstybės yra sutarusios 2 proc. bendrojo vidaus produkto skirti gynyboms reikmėms. Lietuva šiemet krašto apsaugai skyrė per 870 mln.

Nauja Lietuvos televizijos laida „Ypatingas atvejis" susidomėjo Krašto apsaugos ministerija. Ji „ginkluota“ net penkiais orkestrais, kurių išlaikymui kasmet išleidžiama šeši su puse milijono litų. Vienas koncertas Lietuvai kainuoja apie 100 000 litų, o vidutinis atlyginimas orkestre – daugiau nei du tūkstančiai. „Ypatingo atvejo“ žurnalistai pakalbino Vilniaus Gedimino prospekte fleita grojantį Valentiną.

„Gaila atskleisti paslaptis“, – išgirdęs „Balsas.lt“ klausimą, ar nuo Plokštinės požeminės raketų paleidimo aikštelės (ar nuo kurio kito netoli esančio buvusio sovietinio karinio komplekso objekto) galėjo būti nutiesti tuneliai, šyptelėjo Mobilizacijos departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktorius Vytautas Lukavičius. Karininkas, lankęsis ir Plokštinėje, tokį patį ar labai panašų karinį objektą matė prieš daugelį metų. „Aš tarnavau raketiniame pulke.

Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Dainavos apygardos 1-ajai rinktinei vadovaus majoras Rimantas Jarmalavičius. Penktadienį Alytuje vyko šios rinktinės vadų pasikeitimo ceremonija, informuoja Krašto apsaugos ministerija. Per iškilmingą rikiuotę KASP vadas pulkininkas leitenantas Romualdas Moldaris iš buvusio rinktinės vado pulkininko leitenanto Artūro Jasinsko perėmė rinktinės vėliavą ir perdavė ją naujajam vadui majorui Rimantui Jarmalavičiui. Prieš paskyrimą į naujas pareigas mjr.

(Papildyta 17:37 val.) Krašto apsaugos ministerija (KAM) neigia žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, jog Lietuvos kariuomenėje gali tarnauti su ultranacionalistinėmis organizacijomis susijusių asmenų. Kariuomenės vadovybė teigia netoleruosianti radikalizmo ir diskriminacijos dėl rasės, tautybės, lyties ar pažiūrų.

Pirmadienį anksti ryte Kunigaikščio Vaidoto tiesioginės paramos logistikos batalione, poilsio kambaryje (Rukla, Jonavos r.) rastas pasikorusio štabo seržanto E. L. (g. 1970) kūnas. Kaip informuoja Krašto apsaugos ministerija, karys buvo neuniformuotas. Kario artimiesiems Krašto apsaugos ministerijos, kariuomenės ir bataliono vadovybė reiškia nuoširdžią užuojautą. Kariuomenėje E. L. tarnavo 19 metų. Visą laiką karys tarnavo tame pačiame batalione, kur pastaruoju metu ėjo kuopininko pareigas.

Seimas priėmė Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pataisas, kuriomis optimizuojamas krašto apsaugos sistemos valdymas. Įstatymui įsigaliojus bus panaikintas Gynybos štabas, jo padalinius integruojant į atitinkamus Krašto apsaugos ministerijos administracijos padalinius, nestrateginio lygmens funkcijos bus perduotos Jungtiniam štabui ir kitoms institucijoms.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Arvydas Pocius sausio 20-21 dienomis dalyvaus Šiaurės ir Baltijos šalių kariuomenių vadų susitikime. Estijoje vyksiančiame susitikime dalyvaus Danijos, Estijos, Latvijos, Norvegijos ir Švedijos kariuomenių vadai. Šiaurės ir Baltijos šalių kariuomenių vadai planuoja aptarti situaciją Baltijos jūros regione, tarptautinę operaciją Afganistane, bendradarbiavimo klausimus kibernetinės gynybos ir Europos Sąjungos kovinių grupių rengimo srityse.

Gruodžio 10 d. darbą Krašto apsaugos ministerijoje pradeda viceministrė Indrė Pociūtė-Levickienė. Naujoji krašto apsaugos viceministrė koordinuos bendradarbiavimą su Seimo komitetais ir komisijomis Krašto apsaugos ministerijos kompetencijos klausimais.

Lapkričio 9–10 d. krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė Osle (Norvegija) dalyvaus Šiaurės ir Baltijos šalių gynybos ministrų susitikime, kuriame bus aptariamos Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimo gynybos ir saugumo srityje stiprinimo iniciatyvos, dalijamasi nuomonėmis Afganistano, artėjančio NATO šalių ir vyriausybių vadovų susitikimo Lisabonoje klausimais.

Spalio 29 d. Krašto apsaugos ministerijoje į misiją Afganistane išlydėta pirmoji bendra Lietuvos ir JAV policijos operacinė mokymo ir sąveikos grupė (POMSG), rengsianti Afganistano nacionalinės policijos pajėgas. Šioje grupėje dvidešimt narių – 18 Lietuvos kariuomenės Karo policijos ir JAV Pensilvanijos valstijos nacionalinės gvardijos karių bei du Viešojo saugumo tarnybos (VST) prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai.

Rugsėjo 23–24 d. krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas dalyvaus Belgijos mieste Gente vyksiančiame neoficialiame Europos Sąjungos (ES) gynybos ministrų susitikime. Susitikime daugiausia dėmesio bus skiriama ES karinio pajėgumo vystymo klausimams ir gynybos biudžetui didelio suvaržymo sąlygomis aptarti. Per susitikimą tikimasi atviros politinės diskusijos apie tai, kaip ES šalys drauge galėtų sumažinti neigiamą ekonominės krizės poveikį šalių gynybos biudžetui.

„Grybauskaitė kalta tuo, kad priverčia mus galvoti daugiau negu esame įpratę“, – parašė Marytė K., komentavusi vieną portale balsas.lt paskelbtų straipsnių. Atsakymas iš pašalės Marytę K. dar patikslinčiau – šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė priverčia susimąstyti apie dalykus, kurių eilinis Lietuvos pilietis nėra nė sapnavęs. Pavyzdžiui, apie Rusijos branduolinį smūgį Kauno, bet dar ne Algirdo Mykolo Brazausko vardu pavadintai hidroelektrinei. Dėstau iš eilės.

Lietuvai norint tapti Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos nare, vienas iš pagrindinių reikalavimų buvo demilitarizuoti šaukimą į karo prievolę. Šio tikslo įgyvendinimui Lietuvos Respublikos Seimas dalį atrankos į karo tarnybą funkcijų perdavė vietos savivaldai. Vyriausybės nurodymu rajonų savivaldybėse buvo sukurtos Karo prievolių atrankos komisijos ir įkurti specialistų karo prievolei etatai.

Šią savaitę tarnybą Lietuvos kariuomenėje pradėjo penktoji šių metų būtinųjų karinių mokymų (BKM) laida. 50 jaunuolių iš visos Lietuvos trylika savaičių karybos mokysis Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje (Jonavos r.). Pirmosiomis dienomis daugiausia dėmesio bus skiriama statutui ir naujokų fiziniam rengimui, vėliau – specialiems kariniams mokslams – topografijai, taktikai, ginkluotei, kt.

Pirmadienį Vilniuje, aikštėje prie Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) štabo, vyks KASP vadų pasikeitimo ceremonija. Iki šiol pajėgoms vadovavusį pulkininką Antaną Plieskį pakeis pulkininkas leitenantas Romualdas Moldaris. Pulkininkas A. Plieskis KASP pajėgoms vadovavo nuo 2003 m. Nuo š. m. birželio 21 d. jis skiriamas Lietuvos šaulių sąjungos vadu. Plk. A. Plieskis šiose pareigose pakeis Juozą Širvinską.

Buvęs krašto apsaugos ministras socialdemokratas Juozas Olekas kovo 15 d. vykusios spaudos konferencijos metu stengėsi sukritikuoti Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtą Karo prievolės įstatymo koncepciją, pagal kurią bus parengtas naujas Karo prievolės įstatymas. Jis pabrėžė, kad socialdemokratai yra prieš privalomos karo tarnybos grąžinimą.

Krašto apsaugos savanoriai - laisvės dvasios ir tikrojo patriotizmo rezervas, o laisvės dvasia yra galingesnė už visus priešus, pažymėjo Seimo vadovė, priimdama Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) 19-ųjų įkūrimo metinių proga surengtą iškilmingą rikiuotę ir raportą. Seimo Pirmininkė Irena Degutienė sekmadienį dalyvavo KASP įkūrimo 19-ųjų metinių minėjime.