Seimas po pateikimo pritarė naujai Nacionalinei saugumo strategijai.
Naująją strategiją antradienį palaikė 90, prieš buvo 12 parlamentarų. Seime pristatydama naująją gynybos strategiją krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė sakė, jog buvo stengiamasi šį dokumentą padaryti labiau gyvybingą, kad jis būtų įdomus ir plačiajai visuomenei.
„Man pačiai atrodo, kad šis dokumentas iš tikrųjų yra pribrendęs. Kai perskaičiau dabar galiojančią, dar buvusių Seimų patvirtintą Nacionalinio saugumo strategiją, tai matyti ano laikotarpio mintis, kuria kryptimi ji vystėsi. Noriu priminti, kad nauja redakcija buvo pataisyta 2005 metų sausio 20 dieną Seime ir patys prisiminkime, kaip pasikeitė gyvenimas per tuos šešerius metus, kiek įvairių įvykių įvyko ir daug dalykų jau nebeatspindi. Gyvenimo realybė nebeatspindi to, apie ką manėme 2005 metais“, – kalbėjo ministrė.
Pasak jos, naujoje Nacionalinėje saugumo strategijoje atnaujintas rizikos veiksnių ir grėsmių bei veiksnių nacionaliniam saugumui sąrašas, įtraukti ypač aktualūs rizikos veiksniai ir grėsmės, kurie šiuo metu galiojančioje strategijoje neminimi. R. Juknevičienės teigimu, dokumente taip pat papildomai išskiriami rizikos veiksniai ir grėsmės, kas anksčiau neminėta: ekonominė ir energetinė nepriklausomybė, kitų valstybių veikla, nukreipta prieš Lietuvos Respubliką, informacinės ir kibernetinės atakos, prioritetiniai vidaus rizikos veiksniai – netolygi socialinė ir ekonominė raida, korupcija, didelė gyventojų emigracija.
„Strategijos tikslas iš esmės lieka nepakitęs, tačiau akcentuojamas ne tik siekis išvengti rizikos veiksnių ir grėsmių, bet ir būtinybė pasirengti tinkamai į juos atsakyti. Nacionalinio saugumo strategijos projekte aiškiai nustatomi trys uždaviniai, skirti Nacionalinio saugumo strategijos tikslui pasiekti. Šie uždaviniai kaip tik yra nukreipti į išorės grėsmių prevenciją, vidaus pažeidžiamumo mažinimą, įtakos ir autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimą“, – dėstė R. Juknevičienė.
Nacionalinio saugumo strategija – tai politinių nuostatų, apibrėžiančių saugios valstybės viziją, visuma.
Nacionalinio saugumo strategija nustato valstybės nacionalinius interesus, nacionalinio saugumo politikos tikslą, pagrindinius uždavinius ir jų įgyvendinimo kryptis. Ši strategija grindžiama Lietuvos Respublikos Konstitucija, Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu, Šiaurės Atlanto ir Europos Sąjungos sutartimis.
Pagal strategiją, Lietuvos Respublika savo nacionalinį saugumą suvokia kaip savo suvereniteto ir teritorinio vientisumo išsaugojimą, konstitucinių demokratinių pagrindų apsaugą. Lietuvos Respublikos nacionalinis saugumas yra sudedamoji Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) ir Europos Sąjungos (ES) nedalomo saugumo politikos dalis, remiasi Šiaurės Atlanto ir ES sutartyse išdėstytomis saugumo garantijomis, NATO ir ES strateginiuose saugumo politikos dokumentuose pateikta grėsmių analize, strateginiais tikslais ir veiklos gairėmis.
Pagrindiniu komitetu paskirtas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomais – likusieji Seimo komitetai. Preliminari įstatymo projekto svarstymo data – lapkričio 17 diena.
