kosovas

Serbijos karo nusikaltimų teismas trečiadienį 11 etninių albanų skyrė iš viso 116 metų kalinimo bausmes už nusikaltimus per ir po konflikto Kosove. Įtariamieji buvo pripažinti kaltais dėl kankinimų ir mažiausiai 47 serbų bei kitų ne albanų kilmės asmenų nužudymo Kosove 1999 metų birželio-gruodžio mėnesiais. Iš jų 32 dar laikomi dingusiais. Be kita ko, grupė taip pat nelegaliai sulaikė ir kankino mažiausiai 153 žmones, kurie liko gyvi, teigiama nuosprendyje.

Serbijos prokuroras sekmadienį paskelbė, kad liudytojas detaliai papasakojo, kaip albanai sukilėliai per Kosovo karą neva iš belaisvių serbų ėmė organus nelegaliai prekybai, pranešė AP. Anksčiau Albanija ir Kosovas šiuos kaltinimus neigė. Serbijos karo nusikaltimų prokuroras Vladimiras Vukcevičius sakė, kad liudininkas pasakojo apie 1998-1999 metų konflikto Kosove metu iš serbų belaisvių imtus organus ir jų pardavimą juodojoje rinkoje.

Serbija narystės Europos Sąjungoje (ES) gali tikėtis tik tada, kai normalizuos santykius su buvusia savo provincija Kosovu, kuris 2008-ųjų pradžioje paskelbė nepriklausomybę. Tai antradienį Briuselyje po susitikimo su Serbijos premjeru Iviča Dačičiumi pareiškė ES prezidentas Hermanas Van Rompuy. „Pastebimas ir ilgalaikis santykių su Kosovu gerinimas lieka lemiama sąlyga stojimo deryboms su ES pradėti“, – kalbėjo jis. Serbija Kosovą ir toliau laiko savo teritorija.

Europos Sąjungos (ES) plėtros komisaras Stefanas Fuele paragino Serbiją „pastebimai pagerinti“ savo santykius su Kosovu. Tai yra pagrindinis prioritetas Serbijai, pareiškė jis po susitikimo su šios šalies vicepremjere Suzana Grubješič, praneša agentūra AFP. Tik tai leis Serbijai pasiekti pažangos kelyje į ES, ketvirtadienį žiniasklaidos atstovams Briuselyje kalbėjo komisaras. S. Grubješič patikino, kad naujoji Serbijos vyriausybė spartins reformų tempą.

Malio prezidento kanceliarija paneigė informaciją dėl Kosovo pripažinimo nepriklausoma valstybe, apie tai šeštadienį skelbia serbų televizija RTS. Kaip teigiama prezidento kanceliarijoje, dokumentas, kuriame buvo skelbiama, jog Malio valdžia pripažįsta Kosovo savarankiškumą, yra klastotė. „Malio vadovybė nori pranešti visam pasauliui, kad šalies prezidentas nepasirašinėjo jokių dokumentų dėl Kosovo pripažinimo, – pabrėžiama pareiškime.

Vakarų šalys pirmadienį susitarė nuo rugsėjo mėnesio nebeprižiūrėti, kaip Kosovas laikosi nepriklausomybės plano, bet buvusioje Serbijos provincijoje liks NATO kariai ir Europos Sąjungos (ES) policijos pajėgos.

Ketvirtadienį per serbų susirėmimą su Kosovo policija nukentėjo daugiau kaip 50 žmonių, praneša "Reuters”. Serbai dviem autobusais važiavo į Kosovo lauką, kur jie pagal tradiciją birželio 28-ąją pažymi Šv. Vito dieną. Susirėmimas kilo po to, kai policija pamėgino išvaryti serbus iš Kosovo, kadangi šie buvo girti ir agresyviai elgėsi.

Serbijos gyventojai renka naująjį šalies prezidentą. Antrame rinkimų rate varžosi Demokratų partijos lyderis Borisas Tadičius ir Serbijos pažangos partijos lyderis Tomislavas Nikoličius, skelbia BBC. B. Tadičius, kuris prezidento pareigas ėjo dvi kadencijas, teigė, kad šie rinkimai bus referendumas dėl narystės Europos Sąjungoje (ES). Rinkimų rezultatai gali turėti įtakos Serbijos perspektyvoms ES ir Kosovo, 2008 metais nuo Serbijos atsiskyrusios serbų teritorijos, ateičiai.

Tęsiame pažintį su „Eurovizijos“ dalyviais. Likus 41-ai dienai iki didžiojo finalo Azerbaidžane, pristatome šių metų Albanijos atstovę Rona Nishliu. Ji yra devintoji šaliai atstovaujanti atlikėja. Su netikėta ir gana specifine daina dainų konkurse atstovaujanti dainininkė nacionalinę atranką laimėjo surinkusi septynių komisijos narių skirtus 77 balsus. Į Azerbaidžaną ji vyks su kūriniu „Suus“ . Tikras vardas: Rona Nishliu.

JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton Vašingtone po susitikimo su Kosovo ministru pirmininku Hašimu Tačiu sakė, kad JAV padės Kosovui įstoti į Europos Sąjungą (ES) ir NATO, praneša „RIA Novosti“. „Tvirtai tikiu Kosovo nepriklausomybe ir teritoriniu integralumu bei šalies siekiu tapti nepriklausoma tarptautinės bendruomenės partnere bei ES, o galiausiai ir NATO nare, – sakė H. Clinton.

Europos Sąjungos (ES) įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashtonas pareiškė remianti Serbijos siekį gauti ES kandidatės statusą, praneša BBC. Praėjusią savaitę Serbija padarė šiokių tokių nuolaidų vienpusiškai nepriklausomybę paskelbusiam Kosovui. Iki šiol prasti Serbijos santykiai su Kosovu buvo pagrindinė kliūtis šaliai gauti ES kandidatės statusą. Pranešama, kad Lietuva ir Rumunija dar abejoja dėl kandidatės statuso suteikimo Serbijai.

Serbija ir Kosovas penktadienį susitarė dėl dviejų svarbių klausimų. Tai padidina Serbijos galimybę tapti Europos Sąjungos (ES) nare, skelbia AP. Remiantis susitarimais, Kosovas galės atstovauti tarptautinėse konferencijose ir išdėstyti technines detales dėl Serbijos ir Kosovo bendrų sienų ir pasienio perėjų nustatymo. ES įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Ketrina Ešton (Catherine Ashton) ir plėtros komisaras Štefanas Fiulė (Stefan Fule) pasveikino šiuos susitarimus.

Kosovo šiaurėje gyvenantys serbai dvi dienas vykusiame referendume pasisakė prieš albanų vyraujamą vyriausybę Prištinoje. 99,7 proc. balsavime dalyvavusių asmenų pareiškė nepripažįstantys Kosovo institucijų, trečiadienio vakarą Mitrovicoje paskelbė referendumo rengėjai. Tik 69 Kosovo serbai balsavo „už“. Iš 35000 balsavimo teisę turinčių asmenų balsavime dalyvavo 75 proc. Teisiniu požiūriu šis referendumas reikšmės neturi.

Europos Sąjunga (ES) pirmadienį pasmerkė savaitgalį vykusį protestą, kurį surengė radikaliojo albanų judėjimo „Apsisprendimas“ aktyvistai, praneša AFP. Aktyvistai bandė sustabdyti serbų prekių gabenimą per sieną. „Manome, kad tokios demonstracijos visiškai nepateisinamos, nes jos prieštarauja vienai iš pagrindinių ES laisvių – prekių judėjimo laisvei“, – sakė ES užsienio politikos vadovės Catherine Ashton atstovas.

Kosovo policijai tik šeštadienį vakare pavyko sukontroliuoti situaciją rajonuose, esančiuose pasienyje su Serbija, kur radikaliojo albanų judėjimo „Apsisprendimas“ aktyvistai surengė protesto akciją. Per neramumus 146 žmonės buvo sulaikyti, 52 sužeisti.

Jungtinių Valstijų įsitraukimo į Kosovo konfliktą padariniai jaučiami po dešimtmečio, bet NATO darbų pasekmės jaučiasi ne tik karo nuniokotos Serbijos teritorijoje, teigia RT. Radikalūs islamistai iš Kosovo kaltina JAV dėl tūkstančių musulmonų mirčių visame pasaulyje ir ruošia teroristinius išpuolius Jungtinių Valstijų žemėje.

Kosovo albanai akmenimis apmėtė šarvuotų automobilių koloną, kuria Serbijos prezidentas Borisas Tadičius penktadienį važiavo paminėti stačiatikių Kalėdų. Apie 200 Kosovo albanų minia šalies vakaruose esančiame Dečanio mieste akmenimis apmėtė B. Tadičiaus konvojų, kurį lydėjo Europos Sąjungos misijos Kosove pareigūnai. Kosovo policija saugojo kelią ir grūmėsi su protestuotojais. Konvojus sėkmingai nuvyko į Dečanio stačiatikių vienuolyną, kur B. Tadičius paminės stačiatikių Kalėdas.

Antradienį Europos Komisija baigė rengti reformų palaikymo programas šalims, norinčioms prisijungti prie Europos Sąjungos (ES), finansavimas sieks beveik 1 mlrd. eurų, teigiama Europos Komisijos pranešime. Šios lėšos bus prieinamos Albanijai, Bosnijai ir Hercegovinai, Kroatijai, Makedonijai, Juodkalnijai, Serbijai, Kosovui, Turkijai ir Islandijai. Daugiausia lėšų numatoma skirti Turkijai – 232,968 mln. eurų ir Serbijai – 178,557 mln. eurų. Finansavimas skiriamas iš bendro ES biudžeto.

Rusija trečiadienį antrą kartą Kosovo serbams išsiuntė 284 tonų humanitarinės pagalbos krovinį, remdamasi Nepaprastųjų situacijų ministerija praneša „RIA Novosti“. 40 sunkvežimių konvojus Kosovo serbams pristatys antklodžių, energijos generatorių ir maisto atsargų, antradienį informavo ministerija. Konvojus iš netoli Maskvos esančio Noginsko miesto išvyko 5.45 val. vietos laiku. Tikimasi, jog per dvi dienas konvojus pasieks Šiaurės Kosove esantį Mitrovicos miestą.

Europos Sąjunga (ES) teigia, kad Kosovas ir Serbija susitarė kartu kontroliuoti savo sienų perėjimus, informuoja BBC. Šis susitarimas pasiektas tarpininkaujant Europos Sąjungai (ES) ir jį priėmus dingsta kliūtis, galėjusi užkirsti kelią galimai Serbijos narystei ES. „Šalys pasiekė susitarimą dėl bendro pasienio punktų valdymo. Tai reiškia, kad šalys laipsniškai sukurs bendrus ir saugius punktus prie visų bendrų sienų perėjimų“, – teigiama ES pranešime spaudai.

Susirėmimai tarp Kosovo serbų ir NATO pajėgų rodo, kad Serbija dar nepasirengusi stoti į ES. Tai penktadienį VFR parlamente pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel). „Serbijos kelias į ES eina tik per santykių su Kosovu normalizavimą“, - patikslino ji. „Aš apgailestauju, kad Serbija kol kas nepateisino šių lūkesčių, - pažymėjo VFR kanclerė.

Tikimasi, kad kitą savaitę Serbija ir Kosovas atnaujins derybas dėl bendradarbiavimo. Toks poelgis padarytų galą aklavietei, kuri kėlė grėsmę Belgrado tikslams siekti narystės Europos Sąjungoje (ES), pranešė ES pareigūnas. Tikimasi, jog gruodį ES nuspręs, ar pradėti Serbijos įstojimo į ES procesą. Tačiau šis klausimas Europoje vertinamas gana prieštaringai.

Serbija ir Kosovas turėtų atnaujinti dialogą kaip galima greičiau, pranešė Belgrado naujienų agentūra „Tanjung“, remdamasi Serbijos vyriausybės pareigūnu. Serbijos vyriausybės komiteto dėl Kosovo vadovas Goranas Bogdanovičius penktadienį po susitikimo su Europos Sąjungos paskirtu derybininku Robertas Cooperas ragino atnaujinti derybas tarp Serbijos ir Kosovo. Įtampa serbų anklave Kosove kilo po to, kai albanai dislokavo savo muitinės pareigūnus perėjose pasienyje su Serbija.

Dideli miestai neišvengiamai pasižymi ir aukštu nusikalstamumo lygiu. Sudarant pavojingiausių miestų sąrašą portalas „Business Insider“ įvertino tokius veiksnius kaip karas, terorizmas, etninė nesantaika bei riaušės. Renkant pavojingiausius Europos miestus taip pat buvo atsižvelgta ir į Eurobarometro pateiktą gyvenimo kokybės statistiką. Kai kuriuose iš šiame sąraše atsidūrusių miestų iš tiesų yra pavojinga gyventi. Kituose pavojus slypi organizuoto nusikalstamumo organizacijose.

Regiono plėtros galimybes, bendrus tikslus ir tolesnio bendradarbiavimo perspektyvas aptars į Baltijos ir Šiaurės valstybių (Nordic Baltic Eight, NB8) susitikimą Helsinkyje, Suomijoje, susirinkę užsienio reikalų ministrai. Šiame rugpjūčio 29–30 dienomis vyksiančiame aštuoneto susitikime dalyvaus ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.

Serbijos vicepremjeras Božidaras Djeličius sakė, kad naujas derybų su Kosovu etapas prasidės rugsėjo 2 dieną, skelbia „RIA Novosti“. Derybos prasidėjo kovą, bet nutrūko praėjusį mėnesį, kai Prištinos vyriausybė uždraudė importą iš Serbijos ir į du pasienio postus nusiuntė karius, kad jie priverstų vykdyti šį draudimą. Taip Kosovas atsakė į Serbijos atsisakymą pripažinti 2008-aisiais paskelbtos Kosovo nepriklausomybės. Belgradui nepatinka ir tai, kad Kosovas turi savo muitinės antspaudus.

Kosovo šiaurėje gyvenantys serbai penktadienį pradėjo blokadą ir neleidžia NATO kariams susisiekti su taikdariais pasienio su Serbija postuose. NATO taikdariai nusiųsti į pasienio postus po šią savaitę dėl nesutarimų su Belgradu įsiplieskusio smurto. Šimtai serbų civilių užblokavo du pagrindinius į Serbiją vedančius kelius Kosovo šiaurėje. Serbai panaudojo sunkvežimius, priekabas, rąstus ir automobilių padangas ir taip užblokavo bet kokį eismą link sienos ir iš pasienio.

Ginkluoti Kosovo serbai, užpuolę ir sudeginę pasienio postą, trečiadienį šaudė į NATO taikos palaikymo pajėgas daugiausia serbiškoje šiaurinėje Kosovo dalyje. „Padėtis pablogėjo Jarino muitinės poste, patvirtinta informacija, kad tas postas padegtas... Taip pat patvirtinti pranešimai apie ten buvusių NATO taikos palaikymo pajėgų Kosove apšaudymą“, - teigiama NATO taikos palaikymo pajėgų Kosove pranešime.

Tarpvalstybinius santykius ir Kosovo europinės integracijos perspektyvas Prezidentė Dalia Grybauskaitė aptarė su Kosovo Prezidente Atifete Jahjaga. Kosovo vadovė dalyvavo Lietuvos ir Suomijos vadovių inicijuotoje moterų pasaulio lyderių aukšto lygio konferencijoje „Moterys demokratijos stiprintojos: geriausios praktikos pavyzdžiai“. Susitikime penktadienį Lietuvos vadovė pabrėžė, jog Lietuva remia Kosovo europinės integracijos perspektyvą ir yra pasiruošusi dalintis kelyje į Europos Sąjungą ...

Žiniasklaida generolo Ratko Mladičiaus suėmimą nušvietė kaip paskutinės kliūties panaikinimą Serbijos kelyje į ES. Ar šalis jau pasirengusi integruotis į Europą? Kaip parodė vis dar neįgyvendinti kaimynės Kroatijos planai prisijungti pries ES bloko, kelias į Europą nėra toks tiesus – 35 stojimo į ES salygų punktai, apimantys viską nuo mokesčių politikos iki užsienio santykių, turi būti įgyvendinti. Jei viskas vyks pagal planą, Serbijos stojimas į ES turėtų užtrukti bent ketverius metus.

Kosovo prezidente išrinkta aukštas pareigas šalies policijoje einanti Atifete Jahjaga, informuoja naujienų agentūra AFP. Remiantis šiuo metu galiojančiais Kosovo įstatymais, šalies prezidentą renka parlamentas. 80 iš 100 balsavime parlamente dalyvavusių įstatymų leidėjų pritarė A. Jahjagos kandidatūrai į prezidento postą. Iš viso Kosovo parlamente yra 120 parlamentarų.

Serbija ir Kosovas Briuselyje pradėjo svarbias derybas, kurios yra pirmasis šių šalių aukšto rango pareigūnų tiesioginis susitikimas nuo 2008 metų, kai Priština vienašališkai paskelbė nepriklausomybę. Belgradas ir Priština sutarė susėsti prie derybų stalo, pamėginti sumažinti dvišalę įtampą ir išspręsti problemas, kurios daro įtaką kasdieniam serbų ir albanų gyvenimui.

Kosovo vadovybė ir žiniasklaida sielojasi dėl negarbės, kurią šaliai užtraukė Vokietijoje sulaikytas pilietis kaltinamas dviejų JAV pilotų nužudymu. „Kosovas vėl atsidūrė pasaulio dėmesio centre dėl blogų naujienų“, – skelbė „Daily Koha Ditore“. Laikraštis pareiškė, kad 21 metų įtariamas užpuolikas dar labiau sugadino ir taip juodinamo Kosovo įvaizdį. Turima omenyje Europos Tarybos Kosovo lyderiams, tarp jų Premjerui Hashimui Thaci, pateiktus kaltinimus dėl organų gabenimo per 1999-ųjų karą.

Antradienį Kosovo parlamentas šalies prezidentu išrinko verslininką Behgjet Pacollį, skelbia naujienų agentūra AFP. B. Pacollis, kuris šiuo metu vadovauja partijai „Aljansas už naująjį Kosovą“, buvo vienintelis kandidatas į prezidentus. Kosovo prezidentas buvo išrinktas per trečiąjį balsavimo turą paprastąja dauguma, nes per pirmuosius du balsavimus reikiamos dviejų trečdalių daugumos pasiekti taip ir nepavyko.

Londono centrinėje Trafalgaro aikštėje ketvirtadienio pavakarę įvyko masinės muštynės, kurių daugelis dalyvių buvo imigrantai iš Kosovo, pranešė „The Daily Mail“. Muštynės prasidėjo apie 4 valandą po pietų ir truko daugiau nei pusantros valandos. Pranešama, kad dvi paauglių grupuotės susikibo netoli Nelsono kolonos, kur visada pilna turistų. Kodėl policija per pusantros valandos neįsikišo į muštynes kol kas nežinoma. Per šį incidentą sulaikyta 19 asmenų.

Ispanija neketina pripažinti vienašališkai paskelbtos Serbijos Kosovo krašto nepriklausomybės. Kaip pranešė ketvirtadienį iš Madrido naujienų agentūra TANJUG, per susitikimą su savo kolega iš Serbijos Vuku Jeremičiumi tai pareiškė Ispanijos užsienio reikalų ministrė Trinidadas Jimenezas. Susitikime daugiausia dėmesio buvo skiriama Kosovo problemai ir įvairiems jos aspektams.

Įtakingas Belgrado dienraštis „Politika“ pirmadienį apkaltino Albanijos premjerą Salį Berishą prekiavus ginklais per Kosovo konfliktą (1998-1999). „S. Berisha buvo vienas svarbiausių ginklų kontrabandininkų per Kosovo konfliktą.

Kosove sekmadienį vyksta pirmieji parlamento rinkimai praėjus trejiems metams po vienašališkai paskelbtos nepriklausomybės nuo Serbijos, praneša BBC. Etninė albanų dauguma ir Kosove gyvenantys serbai tebėra atsiskyrę praėjus daugiau kaip dešimtmečiui po to, kai NATO vadovaujamos pajėgos sustabdė Belgrado kontrolę regione. Serbija nepripažįsta Kosovo nepriklausomybės, todėl manoma, kad dauguma serbų boikotuos rinkimus.

Europos Sąjungos (ES) prokurorai pateikė kaltinimus inkstų kontrabanda septyniems asmenims, tarp kurių – gydytojai ir sveikatos priežiūros pareigūnai, informuoja BBC. Šaltinis informuoja, kad kontrabanda vyko 2008 metais „Medicus“ ligoninėje, Kosovo sostinėje. Skelbiama, kad inkstų „donorai“ buvo įvairių tautybių piliečiai. Šaltinis praneša, kad Interpolas dėl šios bylos išdavė sulaikymo orderius Turkijos ir Izraelio piliečiams.

JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton trečiadienį Prištinoje paragino Kosovo valdžią kuo greičiau pradėti derybas su Serbija, nepaisant šalyje tvyrančios krizės, kilusios po prezidento atsistatydinimo, informuoja naujienų agentūra AFP. „Manome, kad dialogas turėtų būti užmegztas kiek įmanoma greičiau, nors Kosovas ir rengiasi rinkimams, o ir Serbijoje jie artėja.

Europos Sąjungos (ES) šalys turėtų nutraukti priverstinę romų ir kitų mažumų deportaciją į Kosovą, pareiškė „Amnesty International“. Antradienį išleistoje ataskaitoje tarptautinė organizacija detaliai nurodo, kaip romai yra parsiunčiami į Kosovą. „Dažniausiai jie parsiunčiami ankstyvą rytą, neturėdami su savimi daugiau nieko, išskyrus vilkimus drabužius“, - rašoma ataskaitoje. „Amnesty International“ tvirtina, kad sugrąžinti į Kosovą romai vėl susiduria su diskriminacija ir smurtu.

Kosovo prezidentas Fatmiras Sejdiu pirmadienį paskelbė apie savo atsistatydinimą. Tai jis pareiškė žurnalistams Prištinoje, praneša agentūra AFP. Kosovo konstitucinis teismas prieš kelias dienas apkaltino prezidentą rimtai nusižengus konstitucijai, nes jis kartu ėjo ir Kosovo demokratinės lygos (LDK) pirmininko pareigas. „Šiandien aš įteikiau savo atsistatydinimo iš prezidento posto pareiškimą, – spaudos konferencijoje sakė F. Sejdiu.

Vokietijos savaitraštis „Der Freitag“ skelbia, kad per ateinančius kelis metus iš Vokietijos į Kosovą turėtų būti deportuoti 12 tūkst. čigonų. Berlyne leidžiamas žurnalas teigia, kad šis susitarimas, su kuriuo Kosovas praėjusį balandį sutiko ne be Vokietijos vyriausybės spaudimo, yra tikra katastrofa deportuojamoms šeimoms, kurių dauguma į Vokietiją atvyko dar paskutiniojo praėjusio amžiaus dešimtmečio pradžioje.

Kosovo užsienio reikalų ministras Skenderis Hyseni teigia manąs, kad po Tarptautinio teisingumo teismo išaiškinimo, jog 2008 metais paskelbta Kosovo nepriklausomybės deklaracija nebuvo neteisėta, valstybę ryšis pripažinti žymiai daugiau tarptautinės bendruomenės narių. S. Hysenis teigia, kad kelių dešimčių valstybių ambasadoriai prie Jungtinių Tautų jam pažadėjo, kad po teismo išaiškinimo jų šalys netrukus rengiasi pripažinti Kosovą.

Kosovo ministro pirmininko patarėjas Dukadjinas Goranis pareiškė, kad Kosovo valdžia yra pasirengusi pasiūlyti autonomiją šalies šiaurėje gyvenantiems serbams. D. Goranis teigia, kad Priština nori derėtis su Belgradu, kad būtų išspręstos šiaurinėje Kosovo dalyje gyvenančių serbų problemos. Tačiau jis pabrėžė, kad Kosovo sienos keičiamos jokiu būdu nebus.

Kosovo policija sulaikė šalies centrinio banko vadovą Hashimą Rechepį. Areštas įvykdytas tiriant stambaus masto korupcijos bylą. Europos Sąjungos policijos misijos Kosove (EULEX) atstovai teigia, kad tyrimas yra susijęs su kyšininkavimu, mokesčių vengimu, piktnaudžiavimu tarnyba ir pinigų plovimu. Ketvirtadienį Jungtinių Tautų Teisingumo teismas nusprendė, kad Kosovo nepriklausomybės deklaracija, priimta 2008 metais, nebuvo neteisėta.

Serbija pareiškė niekada nepripažinsianti Kosovo nepriklausomybės nepaisant to, kad Jungtinių Tautų Teisingumo teismo teisėjai nusprendė, jog šios šalies paskelbta nepriklausomybės deklaracija neprieštarauja tarptautinei teisei. Belgradas ir toliau aiškina, kad Kosovo atsiskyrimas pažeidė Serbijos teritorinį integralumą.

Tarptautinis teisingumo teismas šiandien turėtų paskelbti savo sprendimą dėl to, ar 2008 metais paskelbta Kosovo nepriklausomybės deklaracija buvo teisėta ir nepažeidė Serbijos teritorinio integralumo principo. Serbija į teismą kreipėsi 2009 metais motyvuodama būtent tuo, kad Kosove dominuojančių albanų sprendimas skelbti vienašališką nepriklausomybės deklaraciją buvo grubus Serbijos teritorinio integralumo principo pažeidimas.

Hagos tribunolas iš naujo nagrinės buvusio Kosovo premjero Ramusho Haradinajaus ir dviejų jo bendrų bylą. Šie trys Kosovo išlaisvinimo armijos kovotojai prieš du metus buvo teisiami dėl nusikaltimų, 1998 metais įvykdytų prieš serbus ir jų rėmėjus. Nuteistas buvo vos vienas iš kaltinamųjų. Dabar Hagos tribunolo prezidentas Patrickas Robinsonas teigia, kad per pirmąją bylą liudininkai buvo bauginami, todėl bylos tinkamai išnagrinėti nepavyko.