Žiniasklaida generolo Ratko Mladičiaus suėmimą nušvietė kaip paskutinės kliūties panaikinimą Serbijos kelyje į ES. Ar šalis jau pasirengusi integruotis į Europą?
Kaip parodė vis dar neįgyvendinti kaimynės Kroatijos planai prisijungti pries ES bloko, kelias į Europą nėra toks tiesus – 35 stojimo į ES salygų punktai, apimantys viską nuo mokesčių politikos iki užsienio santykių, turi būti įgyvendinti.
Jei viskas vyks pagal planą, Serbijos stojimas į ES turėtų užtrukti bent ketverius metus. Vis dėlto šis etapas gali prailgti, nes, pavyzdžiui, Kroatija tai bando padaryti jau šeštus metus.
Šūsnis įsipareigojimų
R. Mladičiaus suėmimas tik per žingsnį priartino Serbiją prie šūsnio naujų įsipareigojimų, kuriuos šalis privalės įvykdyti prieš prisijungdama prie bendrijos, kai tai turėjo padaryti 2004 metais prie jos prisijungusios valstybės, tarp jų ir Lietuva.
Pirma, aplinkosaugos standartai Serbijos pramonėje vis dar atspindi jugoslaviškus laikus ir yra labai maži. Reikės panaikinti ir valstybės subsidijas stambiajai pramonei.
Kelyje į ES ypač svarbus ir kitas komunistinis palikimas – Serbijos nusikalstamų grupuočių veikla ir korupcijos mastas, sukelsiantis daug sunkumų ES teisės normas pritaikant praktikoje.
Aplinkybės palankios
Belgradas jau gali semtis patirties iš Zagrebo. ES derybas dėl stojimo su Kroatija pradėjo dar nesulaikiusi karo nusikaltėliu pripažinto generolo Ante Gotovinos, taigi tikėtina, kad jau kitąmet narystė bus pasiūlyta ir Serbijai.
Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko ekonomistas Peteris Sanfey Serbijos galimybes vertina pozityviai.
,,Atsižvelgiant į visą regioną, šalis turi didelių administracinių gebėjimų ir stoti į ES jau ilgai rengėsi", – BBC sakė P. Stanfey ir patikino, kad Serbijos prisijungimo prie ES galimybę pozityviai vertina ir didžioji dalis ES valstybių bei būsimų narių. Po generolo suėmimo dvi didžiosios ES senbuvės Prancūzija ir Vokietija pasveikino Serbiją ir iš karto paragino ES institucijas atverti šaliai duris į bendriją.
Ekonomistas taip pat įsitikinęs, kad lemiamas veiksnys, leisiantis kokybiškiau vesti derybas, yra puikūs Serbijos ir Kroatijos prezidentų santykiai, todėl jie galės lengvai dalytis patirtimi.
Kad Kroatija, netrukus baigsianti stojimo į ES procesą, visakeriopai skatins tolesnę Balkanų integraciją, ,,Ekonomika.lt" sakė ir balandį kalbintas šalies prezidentas Ivo Josipovičius. Jis patikino, kad tai tėra vienintelis būdas užtikrinti stabilumą regione.
Kosovo klaustukas
Šalis galbūt ir sugebės susidoroti su kalnu biurokratinių reformų, tačiau jos kelyje į ES lieka dar viena kliūtis – Kosovas.
Serbija vis dar nepripažįsta atskilusio savo regiono nepriklausomybės, o didžioji dalis ES valstybių palaiko Kosovo valstybingumą. Šis klausimas ypač jautrus Serbijos visuomenėje ir niekas, net liberalusis šalies prezidentas Borisas Tadičius, nėra linkęs aukoti visuomenės palaikymo dėl blankių ES pažadų.
Europos Komisija Kosovo nepriklausomybės pripažinimo nelaiko Serbijos stojimo į ES sąlyga, tačiau norėdama pradėti derybas šalis turės gauti visų 27 dabartinių bendrijos narių sutikimą, todėl Kosovas gali tapti rimta problema.
FAKTAI: Serbijos kelias į ES
2007 m. – Stabilizacijos ir partnerystės susitarimas (SAA) tarp Serbijos ir ES.
2008 m. – Radovanas Karadžičius suimtas ir nusiųstas į Hagos tribunolą; paskelbta Kosovo nepriklausomybė.
2009 m. – ES atnaujina prekybos santykius su Serbija ir panaikina vizų reikalavimą atvykti į ES; Serbija pateikia prašymą stoti į ES.
2010 m. – Europos Komisija ratifikuoja SAA.
2011 m. – suimamas generolas Ratko Mladičius ir nusiunčiamas į Hagos tribunolą.
2012 m. Serbijai suteikiamas kandidatės į ES statusas?
