korupcija

Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje politinės korupcijos byloje parodymus toliau tęs kyšių davimu politikams kaltinamas buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis.  Parodymus verslininkas pradėjo duoti dar pavasarį. Anksčiau jis yra sakęs turintis apie 1000 lapų medžiagos, kurią ketina pasakyti per maždaug aštuonis posėdžius.

Iki Amerikos prezidento rinkimų liko vos kelios dienos, o Donaldo Trumpo ir Džo Bideno akistatą aštrina rezultatus nulemti galinti koronaviruso krizė. Mėgindamas ją suvaldyti, D. Trumpas tikrai nesužibėjo. Tuo metu Džo Bidenui tenka teisintis dėl sūnaus Hunterio skandalų – jo kišenę papildžiusių milijonų dolerių iš korumpuotų Kinijos, Ukrainos, Rusijos verslininkų.

Klaipėdos apygardos teismas viešosios įstaigos „Klaipėdos licėjus“ dalininkę ir direktorę Reginą Kontautienę pripažino kalta dėl korupcinių nusikaltimų ir skyrė jai dvejų su puse metų laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą atidėjo dvejiems metams. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) penktadienį pranešė, kad R. Kontautienė, būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, siekė turtinės ir kitokios asmeninės naudos, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi.

Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą dėl korupcija įtariamo Šiaulių apygardos teismo teisėjo Raimundo Jurgaičio atleidimo, šiam savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą, antradienį pranešė Prezidentūra.  „Nepaprastai svarbu, kad visuomenė galėtų pasitikėti teisėjais ir visa teismų sistema. Todėl teisėjo darbas yra nesuderinamas su veiksmais, kurie žemina teisėjo vardą ir griauna šį pasitikėjimą“, – pranešime cituojamas šalies vadovas.

Masinės kratos visoje Lietuvoje atskleidė šešėlinę padangų įmonės veiklą. Kaip skelbiama policijos pranešime, rugsėjo 29 d. įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose vietinių gyventojų dėmesį atkreipė aktyvūs policijos pajėgų veiksmai. Policijos pareigūnai kartu su Mokesčių inspekcijos darbuotojais lankėsi bendrovėse bei pas pagal verslo liudijimą dirbančius asmenis ir atliko kratas.

Šiaulių apygardos teismas ketvirtadienį kaltomis dėl korupcinių nusikaltimų nustatinėjant darbingumą pripažino buvusią Šiaulių Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos vietinio skyriaus vedėją Jurgą Staponkienę ir šioje tarnyboje dirbusią medikę Aldutę Žebrauskienę.

Po vasaros atostogų į posėdį susirinkę „MG Baltic“ politinės korupcijos bylos teisiamieji iškart vėl išsiskirstė. Priežastis keista. Nukelti posėdį nusprendė teismas ir prokuroras, nes vienas kaltinamųjų Vytautas Gapšys, kaip kandidatas į Seimą, neva įgijo teisinę neliečiamybę. Visgi ir pats teisiamasis, ir Vyriausioji rinkimų komisija tvirtina, kad teismas paprasčiausiai apsiriko. Garsioji „MG Baltic“ politinės korupcijos byla į priekį stumiasi lėtai.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atliko kratas Vilniaus miesto savivaldybėje, vienam Detaliojo planavimo poskyrio specialistui yra pareikšti įtarimai korupcija.  Kaip penktadienį pranešė STT, įtarimai dėl prekybos poveikiu ir papirkimo pareikšti ir dar trims privatiems asmenims, asmenys buvo apklausti, jų darbo vietose ir namuose atliktos kratos, paimti tyrimui reikšmingi dokumentai.

Prancūzų mokslininkas aptiko koreliaciją tarp 15 posovietinių respublikų ministrų KMI ir korupcijos lygio šiose valstybėse: šalyse, kurių ministrų kūno sudėjimas yra stambiausias – tų ir korupcija didžiausia (bent jau 2017-ųjų duomenimis). Tam mokslininkas pasitelkė neurotinklą, kuris išanalizavo ministrų nuotraukas, o taip pat sulygino turimus duomenis su įvairiais šių šalių korupcijos rodikliais.

Vyriausybė nepritaria konservatorių siūlymui atsisakyti senaties termino korupciniams nusikaltimams. Konservatoriai siūlo taisyti Baudžiamąjį kodeksą, kad senatis nebūtų taikoma kyšininkavimo ir prekybos poveikiu bylose.

Korupcija įtariamas Šiaulių apygardos teismo teisėjas Raimundas Jurgaitis antradienį paleistas iš sulaikymo, jam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. „Teisėjui skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Jis turėtų būti paleistas iš areštinės“, – BNS sakė Generalinės prokuratūros atstovė Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė.

Teisėjų korupcijos byloje anksčiau sulaikyti ir nusikaltimais įtarti advokatai Drąsutis Zagreckas ir Giedrė Cimbolienė yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nes bendradarbiauja su teisėsauga atskleidžiant kitus korupcinius nusikaltimus.

Maskvos deputatei į rankas pateko kapitalinio remonto sutartis, kurioje suma buvo įrašyta išsitrinančiu rašalu. Pasak politikės, tai yra gana dažna praktika, kuomet yra tokiu būdu vagiamos biudžeto lėšos. Jelena Selkova, viena iš Maskvos deputačių, papasakojo vietos žiniasklaidai, kad nesikreipė dėl šio nusikaltimo į prokuratūrą, nes mano, kad ten „viską tiesiog tyliai užglaistys“. Jos teigimu, vietoje to ji tiesiog įrašė tą pačią sumą savo ranka ir tuomet pasirašė darbų priėmimo aktą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje prekyba poveikiu kaltinamas buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos pareigūnas, rašoma oficialiame pranešime.  Teismas, atmetęs nuteistojo advokato kasacinį skundą, paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės 2015 m. spalio 27 d. apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo buvusiam FNTT pareigūnui skirta beveik 11 300 eurų bauda.

Bulgarijos ginkluota policija ketvirtadienį atliko reidą prezidento Rumeno Radevo biure, tuo sukeldama visuomenės nepasitenkinimą – minia žmonių susirinko pasmerkti vyriausiojo prokuroro, kad nesiima veiksmų prieš tikruosius oligarchus. Pareigūnai sulaikė apklausai prezidento teisės reikalų ir kovos su korupcija sekretorių bei prezidento patarėją saugumo ir gynybos klausimais. Jų kabinetai buvo apieškoti atliekant du atskirus tyrimus dėl piktnaudžiavimo įtaka ir valstybės paslapčių atskleidimo.

Prezidentas Gitanas Nausėda registravo naują Korupcijos prevencijos įstatymo redakciją, kuria siūloma įstaigas vertinti pagal atsparumą korupcijai, šiuos duomenis – skelbti viešai, daugiau atsakomybės numatoma ir institucijų bei įstaigų vadovams. Prezidentas naujos redakcijos įstatymą teikia argumentuodamas, kad Lietuvoje kuriant korupcijai atsparią aplinką siūlomi pakeitimai skatintų savanoriškumą ir įsitraukimą, įtvirtintų pačių įstaigų atsakomybę.

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba pradėjo tyrimą dėl greitųjų koronaviruso testų pirkimo, sulaikyti keturi asmenys dalyvavę 6-ių milijonų eurų sandoryje. Tarnyba praneša tirianti galimą sukčiavimą, dokumentų klastojimą ir pinigų plovimą. Greituosius koronaviruso testus pandemijos įkarštyje pirko Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija.

Paskelbus skandalingus įtarimus politikai ėmė komentuoti ir ieškoti galimų kaltininkų. Politologai pastebi aiškų susikirtimą tarp valstiečių ir konservatorių, kurie jau pradėjo savo tyrimus ir visiems demonstruoja sau parankų vaizdą. Pasak politologų, jie šią situaciją bando paversti rinkiminės kampanijos papildomu instrumentu, todėl gyventojai įspėjami kritiškai vertinti pateiktą informaciją.

Prezidentas Gitanas Nausėda viešosioms konsultacijoms teikia naujos redakcijos Korupcijos prevencijos įstatymą: įstaigos būtų vertinamos pagal atsparumą korupcijai, o šie duomenys – skelbiami viešai, daugiau atsakomybės numatoma ir institucijų bei įstaigų vadovams. „Korupcijos rizikos daro ne tik ekonominę žalą, kurią galima išreikšti milijardais eurų, bet daro žalą ir valstybės demokratijai.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pradeda viešas konsultacijas dėl naujo Korupcijos prevencijos įstatymo. „Prezidento parengtu įstatymu siekiama spręsti įsisenėjusias korupcijos problemas ir sukurti šalyje korupcijai atsparesnę aplinką“, – BNS sakė valstybės vadovo patarėjas Antanas Bubnelis. Ketvirtadienį Prezidentūroje rengiama diskusija su šios srities ekspertais.

Teismas atmetė prokurorų prašymą suimti Lietuvos verslo konfederacijos prezidentą Valdą Sutkų. Anot prokuroro, Sutkus kaltinamas kyšininkavimu ir prekyba poveikiu taip pat kelių tiesimo bendrovių užsakymu skleidęs kompromituojančių informaciją apie tuometinį ministrą Roką Masiulį. Į laisvę paleistas Sutkus bet kokius kaltinimus atmeta, tačiau pripažįsta, kad STT pareigūnai jo namuose pinigų rado, tačiau esą mažesnė suma nei 400-tai tūkstančių.

Galimos korupcijos byloje sulaikytas Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus įtariamas gavęs kyšį iš Lietuvos bankų asociacijos prezidento Manto Zalatoriaus ir kelių tiesimo bendrovių vadovų.

Lietuvoje – dar vienas didelis galimos korupcijos skandalas. Sulaikyti Verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus, Bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius ir dar keturi verslininkai, STT pareigūnai nuo ryto visoje Lietuvoje atliko per septyniasdešimt kratų. Įtariama, kad už oficialų ir teisėtą šių lobistų poveikį Seimui, kai politikai svarstė bankų apmokestinimo įstatymus buvo neteisėtai slapčia atsilyginta.

Viena įtakingiausių šalies verslo organizacijų – Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) kol kas neketina imtis veiksmų dėl sulaikyto jos viceprezidento, Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovo Manto Zalatoriaus. Teisėsauga informavo, kad M. Zalatorius kartu su Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentu Valdu Sutkumi ir dar keturiais asmenimis buvo sulaikyti antradienį dėl įtarimų neteisėtu poveikiu teisėkūrai.

Atliekant ikiteisminį tyrimą dėl stambaus masto kyšininkavimo, papirkimo ir kitų nusikalstamų veikų teisėsauga antradienį ryte sulaikė šešis asmenis: tarp jų – Lietuvos verslo konfederacijos prezidentą Valdą Sutkų ir Lietuvos Bankų asociacijos prezidentą Mantą Zalatorių bei dar keturis privačius asmenis. Šiuo metu įvairiose Lietuvos vietose įtariamųjų namuose, darbo vietose bei kitur vyksta apie 70 kratų ir poėmių.

Seimo narių pasisakymai apie teismuose neva tebedirbančius korupcija įtariamus teisėjus neatitinka tikrovės ir yra neatsakingi, sako Teisėjų tarybos ir Lietuvos Apeliacinio teismo pirmininkas Algimantas Valantinas.  „Aš pasakyčiau, toks švelnus žodis būtų, kad pasielgta labai neatsakingai“, – trečiadienį sakė A. Valantinas. „Tuo labiau, kai tai daro Seimo nariai, NSGK nariai, tai labai neatsakingas požiūris.

Premjero Sauliaus Skvernelio raginimų kuo skubiau pateikti atsakymus dėl susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus namo rekonstrukcijos sulaukęs Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktorius Žydrūnas Bartkus neatskleidžia, kiek laiko gali trukti ikiteisminis tyrimas. „STT kaip ir kitos institucijos tyrimus atlieka nepriklausomai nuo to, ką politikai pasako viešoje erdvėje“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė Ž. Bartkus.

Sisteminė korupcija yra pavojingiausia, o didžiausią pavojų kelia jos iniciatoriai – kaip rodo patirtis, neretai jais tampa buvę pareigūnai, teigia Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktorius. Jis trečiadienį per Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdį pranešė, kad šiuo metu teismuose yra dirbančių įtariamų teisėjų. „Komiteto nariams pristatėme, kad yra pavieniai nusikaltimai, kurie mažiau pavojingi, ir organizuoti.

Prokuratūra verslininkui Aleksandrui Ribnikovui suteikė pranešėjo statusą, kai šis pateikė duomenis apie galimą susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus korupciją, politikui prieš daugiau kaip dešimtmetį dirbant Vilniaus savivaldybėje, rodo BNS gauta dokumento kopija.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) penktadienį nuo pareigų nušalino korupcijos byloje įtariamąjį tarnybos vyriausiąjį tyrėją Nerijų Valatką. „Nušalinimas įvykdytas remiantis Vidaus tarnybos statutu, nepratęsus tyrėjui kardomosios priemonės suėmimo termino, pagal gautą informaciją iš tyrimą organizuojančios ir kontroliuojančios Generalinės prokuratūros prokurorės“, – rašoma FNTT pranešime. Tarnybos teigimu, suėmimo ir nušalinimo metu pareigūnui darbo užmokestis nėra mokamas.

Atsinaujinusiuose garsiosios „MG Baltic“ politinės korupcijos bylos posėdžiuose išmušė pagrindinių kaltinamųjų – Eligijaus Masiulio ir Raimondo Kurlianskio – valanda. Duodamas parodymus Masiulis prabilo apie dar negirdėtus 50 tūkstančių eurų, kuriuos verslininkas esą buvo pasiūlęs Liberalų sąjūdžiui. O štai pats Kurlianskis teismui pareiškė, kad 90 tūkstančių eurų, kuriuos Masiulis vadina paskola, buvo skirti… pastarojo politinei veiklai.

Kyšio ėmimu politinės korupcijos byloje kaltinamas buvęs liberalų lyderis Eligijus Masiulis trečiadienį Vilniaus apygardos teisme sakė nežinojęs, kad kyšio davimu šioje byloje kaltinamas Raimondas Kurlianskis teismo nagrinėjamų epizodų metu užėmė koncerno „MG Baltic“ viceprezidento pareigas.  Šiame posėdyje yra tęsiama pirmadienį prasidėjusi E. Masiulio apklausa, buvęs politikas atsakinėja į koncerno „MG Baltic“ advokato Lino Belevičiaus klausimus.

Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį pradeda nagrinėti bylą dėl „valstietės“ Agnės Širinskienės vadovautos komisijos galimos politinės korupcijos apraiškoms tirti sudarymo. KT bylą nagrinės rašytinio proceso tvarka, pagal grupės Seimo opozicijos atstovų prieš porą metų Teismui pateiktą kreipimąsi. Tokie kreipimaisi nagrinėjami bendra tvarka, sulaukę savo eilės.

Opozicinės Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ir Liberalų sąjūdžio frakcijos antradienį atšaukė susitikimą su susisiekimu ministru Jaroslavu Narkevičiumi, kai šis pranešė, kad vietoj jo atvyks viceministrai. „Ministras dalyvauja anksčiau suplanuotame susitikime su Lietuvos nacionaline vežėjų automobiliais asociacija „Linava“, – antradienį BNS sakė susisiekimo ministro atstovė Aldona Grinienė.

Prokurorų korupcijos byloje dar vienam Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnui – specialiojo liudytojo statusas, BNS patvirtino šaltiniai. Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė BNS penktadienį sakė, kad „prašoma informacija yra ikiteisminio tyrimo duomenys ir ji neskelbtina“. „Prokuratūra pranešė apie įtariamuosius. Informacija apie liudytojus neskelbiama“, – teigė ji.

Pareigūnui už gerą darbą – ne priedas ar didesnė alga, o padėkos raštas, vardinė dovanėlė ar daugiau laisvų dienų. Tokias Vidaus tarnybos statuto pataisas Seimui pateikė Vidaus reikalų ministerija. Pareigūnų profsąjungos niršta, kad užuot realiai planuodama pareigūnams didinti algas, ministerija siūlo įteisinti tai, ką ir taip geri darbuotojai iš savų vadovų gauna. Vidaus reikalų ministrė ginasi, kad planai didinti pareigūnams algas – pakeliui.

Ūkio banko turtų iššvaistymą narpliojusių pareigūnų byloje prokurorai prokurorus siunčia už grotų. Tiesa, kol kas laikinai. Byloje dėl galimo kyšininkavimo, prekybos poveikiu ir kitais nusikaltimais įtariami teisėsaugos darbuotojai teismo sprendimu belangėje praleis nuo savaitės iki dešimties dienų. Šitaip kolegas, taip pat ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūną bei advokatą izoliavusi Generalinė prokuratūra tikina, kad šie būtų trukdę tyrimui ir toliau vykdę nusikaltimus.

Šalies teisėsaugos sistemą sudrebino korupcijos skandalas, kurio epicentre atsidūrė ir aukšto rango pareigūnai. Atliekant ikiteisminį tyrimą dėl įvairių korupcinių nusikalstamų veikų gegužės 13-ąją buvo sulaikyta iš viso vienuolika asmenų, tarp jų – prokurorai, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnas bei advokatas.

Prokuratūra paprašė teismo suimti korupcija įtariamus prokurorus Nerijų Marcinkevičių ir Donatą Puziną, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūną Nerijų Valatką bei advokatą Šarūną Mickevičių. Kaip trečiadienį pranešė prokuratūra, teismo posėdžiai dėl kardomųjų priemonių skyrimo numatomi ketvirtadienį.

Dar vienas didžiulis korupcijos skandalas sudrebino pačią Generalinę prokuratūrą – sulaikyti du šios institucijos prokurorai, taip pat vienas Kauno apygardos prokuroras. Iš viso STT įkliuvo 11 asmenų. Sulaikymai susiję su Ūkio banko, kredito unijų turto iššvaistymo bylomis. Plačiau apie korupciją Generalinėje prokuratūroje kalbame su generaliniu prokuroru Evaldu Pašiliu.

Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė teigia, kad trečiadienį paviešintas naujas prokurorų korupcijos skandalas kelia įvairių klausimų ir abejonių. Advokatui kelia įtarimų, kodėl tyrimas paviešintas būtent dabar, kai Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai priversti Seimui aiškintis dėl kito skandalo, kuris liečia patį STT direktorių.

Generalinė prokuratūra pirmadienį pranešė baigusi ikiteisminį tyrimą ir teismui perdavusi baudžiamąją bylą, kurioje du asmenys yra kaltinami prekyba poveikiu siekiant paveikti teisėjo sprendimą.  Ši baudžiamoji byla yra atskirta iš didelės apimties teisėjų korupcijos tyrimo.  Bylos duomenimis, E. G. ir J. L.  2018 metų rudenį perdavė vienos Vilniaus advokatų kontoros advokatui Drąsučiui Zagreckui 5 tūkst.

Lietuvoje jau kelerius metus mažėja smulkiosios korupcijos atvejų, teigiama praėjusią savaitę paskelbtoje Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) 2019 metų veiklos ataskaitoje. „Augant visuomenės nepakantumui korupcijai ir stiprėjant teisėsaugos institucijų vidaus pažeidimų kontrolei, mažėja smulkiosios korupcijos mastai“, – rašoma STT ataskaitoje.

Panevėžio apygardos teismas trečiadienį leido korupcija įtariamam miesto merui Ryčiui Račkauskui grįžti į pareigas. „Panevėžio apygardos teismas tenkino nušalinto mero R. Račkausko skundą dėl jam skirtos procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų ir panaikino pirmos instancijos teismo nutartį, kuria meras buvo nušalintas nuo pareigų dviem mėnesiams, t. y. iki balandžio 20 dienos“, – rašoma Panevėžio apygardos teismo pranešime.

Visoje neįgalumo nustatymo sistemoje klesti didelio masto korupcija – taip TV3 Žinioms teigia Neįgalumo nustatymo tarnybos Utenos teritorinio skyriaus vedėjas. Į TV3 Žinias kreipęsis tarnautojas papasakojo apie jam nesuvokiamus sprendimus, kaip darbingi žmonės virsta nedarbingais ir už tai gauna didesnes pinigines išmokas. Apie galimą korupciją neįgalumo nustatymo sistemoje mums papasakojo ir tiesiogiai su tuo susidūrę asmenys. Tuo metu tikriems neįgaliesiems pinigų trūksta.

Meksikos prezidentas paskelbė norintis loterijoje pralošti prabangų valstybinį lėktuvą už 130 mln. dolerių. Esą taip būtų atsikratyta korupcinės ankstesnės valdžios simbolio. Bet idėja sukėlė meksikiečių pašaipas, esą ką paprastas žmogelis darytų su laimėtu lėktuvu, todėl Meksikos prezidentas sugalvojo išeitį. Kokią – netrukus ir sužinosite. Prabangiu Boeing 787 Dreamliner gali skristi iki 80-ies žmonių. Ir čia tikrai netrūksta vietos kojoms ištiesti.

Raseiniuose dėl galimos korupcijos įkliuvę du buvę savivaldybės darbuotojai ir keturių privačių bendrovių vadovai sėdo į teisiamųjų suolą. Suteikę išskirtines sąlygas keliuose viešuosiuose konkursuose įmonėms, savivaldybės tarnautojai, kaip įtariama, gavo kyšius, vienas statybinėmis medžiagomis, kitam buvo pastatyta tvora. Į teismą renkasi kaltinamieji, tai buvę Raseinių savivaldybės skyrių vedėjai Vidmantas Bacys ir Rytis Radavičius.

Buvęs Liberalų sąjūdžio vadovas, eksparlamentaras „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje teisiamas Eligijus Masiulis prašo teismo panaikinti jam taikomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir draudimą bendrauti su kitais kaltinamaisiais byloje. Vilniaus apygardos teismas prieš savaitę jau panaikino analogiškas kardomąsias priemones kitiems įtariamiesiems – buvusiam koncerno „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui bei buvusiam „darbiečiui“ Vytautui Gapšiui.

Lietuvoje ir toliau mažėja gyventojų, teigiančių, kad yra davę kyšį, rodo penktadienį skelbiamas Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) parengtas Lietuvos korupcijos žemėlapis. Tai, kad pernai davė kyšį, nurodė 10 proc. gyventojų, 5 proc. verslo atstovų ir 2 proc. valstybės tarnautojų. Užpernai tai teigė kiek daugiau – 12 proc. – gyventojų, taip pat 8 proc. verslo atstovų ir 4 proc. valstybės tarnautojų.