Dar labiau mokslininką nustebino, nors ir nedidelė, tačiau aiški tendencija: kuo stambesni šalyje ministrai, tuo tos šalies gyventojai buvo liaunesni. Mokslininko tyrimas buvo publikuotas „Economics of Transition and Institutional Change“ žurnale.
Pamatuoti korupcijos lygį vienoje valstybėje yra gana sudėtinga – ne tik todėl, kad jį būtina vertinti tiek valdžios sektoriuje, tiek ir didžiuosiuose bankuose ar bendrovėse (tai yra, surinkti ir apdoroti gana didelį kiekį informacijos), tačiau ir dėl to, kad rodiklis vis tiek gali būti gana subjektyvus.
Pavyzdžiui, „Transparency International“ sudaromas korupcijos indeksas remiasi finansų ir žmogaus teisių apsaugos specialistų apklausa.
Dėl ekspertų autoritetingo vardo ir turimų žinių korupcijos indeksas gali būti laikomas objektyviu situacijos vienoje ar kitoje šalyje atspindžiu. Įvairūs korupcijos tyrimai gali būti „teisingi“ tik taikant tai konkrečiai valstybei ir tik konkrečiu laikotarpiu.
Pavyzdžiui, prieš kelerius metus kinų mokslininkai atliko tyrimą, kurio metu nagrinėta valdininkų korupcijos ir brangių šveicariškų laikrodžių importo koreliacija. Ryšį iš tiesų aptiko, tačiau tik žemyninėje Kinijos dalyje 1993-2013 metais: vėliau (mokslininkai tai sieja su interneto įsigalėjimu) koreliacija dingo. Tuo metu Honkonge, Singapūre ir JAV tokio ryšio aptikti išvis nepavyko.
Monpeljė verslo mokyklos ekonomikos profesorius Pavlo Blavatskyy nusprendė palyginti, kaip korupcija siejasi su politikų kūno masės indeksu. Mokslininkas surinko beveik tris šimtus 2017-ųjų ministrų iš 15 posovietinių šalių (Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Gruzijos, Kazachijos, Kirgizijos, Latvijos, Lietuvos, Moldovos, Rusijos, Tadžikijos, Turkmėnijos ir Estijos) nuotraukas, rašoma „The Economist“.
P. Blavatskyy palygino 299 ministrų kūno masės indeksą, kurį apskaičiavo neurotinklas, su penkių skirtingų korupcijos indeksų rezultatais: „Transparency International“, Pasaulio Banko, Europos kovos su korupcija centro, Tarptautinio demokratijos instituto ir rinkimų paramos be korupcijos ir Bazelio instituto indeksais.
Vos 10 ministrų neturėjo antsvorio
P. Blavatskyy tikina, kad pasirinko buvusias Sovietų Sąjungos respublikas, nes korupcija šiose šalyse vis dar yra didelė problema. Kiek netikėtas atradimas buvo tas, kad tik 10 ministrų iš 299, anot mokslininko, neturėjo antsvorio. Nė vieno jų KMI nebuvo mažesnis už „normalų“.
Tyrimo autorius akcentuoja, kad nagrinėjamas yra viso ministrų kabineto vidurkis, o ne pavienių ministrų svoris, kuris nėra jų asmeninių savybių rodiklis.
Visų indeksų koreliacija su šalių politikų KMI buvo didelė: pavyzdžiui, koreliacija tarp „Transparency International“ ir KMI sudarė -0,92 proc. (koreliacija neigiama, nes aukšti šio indekso rodikliai rodo žemą korupcijos lygį) Kitaip tariant, kuo aukštesnis vidutinis KMI šalyje, tuo aukštesnis joje korupcijos lygis. Įdomu tai, kad ministrų KMI neigiamai, tačiau silpnai koreliavo (koeficientas -0,51) su vidutiniu tos šalies gyventojų KMI: kuo stambesni ministrai šalyje, tuo plonesni šalies gyventojai.
Remiantis visais tyrime naudotais korupcijos indeksais, mažiausiai korumpuotos posovietinės valstybės yra Baltijos šalys ir Gruzija.
Būtent šių šalių ministrų KMI mediana yra žemiausia. Ir atvirkščiai, labiausiai korumpuotomis yra laikomos trys Centrinės Azijos valstybės: Turkmėnija, Tadžikija ir Uzbekija. Didžiausia KMI mediana yra Uzbekijoje, Turkmėnijoje ir Ukrainoje, rašoma tyrime.
Mokslininko teigimu, Ukraina galėjo prastai koreliuoti šiame tyrime būtent dėl korupcijos indekso subjektyvumo – „užsienio ekspertai galėjo nepakankamai įvertinti politinės korupcijos lygio šioje šalyje (kurios kaimynės yra mažiau korumpuotos) ir pervertinti Tadžikijos korupcijos lygį (kurios kaimynės yra labiau korumpuotos)“.
Savaime suprantama, nepaisant aptiktos koreliacijos, politikų stoto šalyje negalima laikyti objektyviu ir tiksliu rodikliu to, kad šalis korumpuota. Nepaisant to, šio mokslinio darbo autorius yra įsitikinęs, kad į tokius rodiklius būtina atkreipti dėmesį – įskaitant ir jų pokyčius. Kaip pavyzdį jis įvardija Armėnijoje 2018-aisiais įvykusį valdžios pasikeitimą, kurios metu vyriausybės vadovas Seržas Sargsijanas pasitraukė iš savo posto kartu su kitais ministrais ir užleido vietą opozicijai. Pasikeitus valdžiai „Transparency International“ reitinge šalis nuo 105 pozicijos (2017-aisiais) pakilo iki 77 (2019-aisiais), o vidutinis šalies ministrų KMI nukrito nuo 32,1 iki 31,2.
Šis tyrimas jau sulaukė mokslo bendruomenės ir politikos apžvalgininkų kritikos dėl naudojamų metodų ir neetiškumo. Pavyzdžiui, tyrime nėra atsižvelgiama į šalies kultūrines ypatybes.
