Vilniuje pastatyta atliekų rūšiavimo gamykla. Dar aštuonios, panašios į šią, pastatytos ir kituose Lietuvos miestuose. Iš viso tokioms įmonėms Lietuva išleido beveik 130 milijonų europinės paramos. Buvęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas tai vadina ES paramos švaistymo pavyzdžiu. Tiek rūšiavimo gamyklų Lietuvai esą nereikia, jos jau dabar esą turi mažai darbo, o vėliau turės jo dar mažiau, Lietuvoje įsibėgėjant atliekų deginimui kogeneracinėse elektrinėse.
„Devynių tikrai nereikia. Kai pradės pilnai veikti atliekų deginimo įmonės, tai pasimatys“, – sakė buvęs ministras K. Navickas.
Tiesa, dabartinė Aplinkos ministerijos vadovybė dešimties tokių atliekų rūšiavimo gamyklų statybą už 130 milijonų eurų mėgina teisinti.
„Buvo įvertinta kitų šalių patirtis, praktika, situacija Lietuvoje, kaip paskatinti atliekų rūšiavimą, patekimą į sąvartynus. Tai viena iš galimybių – geriau tvarkyti atliekas“, – pasakojo aplinkos viceministrė Justina Grigaravičienė.
Ateinančius 7 metus Lietuva sulauks rekordinės europinės paramos, t.y., beveik 20 milijardų eurų. Prezidentas G. Nausėda jau nerimauja, kad nepasikartotų pastaraisiais dešimtmečiais vykęs ES milijonų švaistymas. Šalies vadovas jau perspėja pats akylai stebėsiąs, kas sulauks paramos.
„Prezidentas, kalbėdamas su ministrais, nurodė, kad jo prioritetas dabar yra tai, kad lėšos, kurios bus skiriamos, būtų tinkamai ir skaidriai panaudotos, nebūtų ištaškytos mažos pridėtinės vertės projektams, kad būtų panaudotos reformoms“, – anksčiau kalbėjo prezidento patarėja Asta Skaisgirytė.
Prezidentas jau reikalauja stambiems ūkininkams riboti europinę paramą, kad daugiau pinigų liktų smulkiems ir vidutiniams ūkininkams. G. Nausėdos patarėjas Jaroslavas Neverovičius yra minėjęs, kad paramos lubos ūkininkams gali siekti 60 tūkst. eurų. Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis šiuo klausimu kol kas tyli, o tuo metu žemės ūkio ministras tokia idėja nesižavi.
„Vieni sako, gerai susiderėjom, kiti, kad blogai. Svarbiausia, kaip panaudosime. Bet sprendimai dar nepriimti, vyriausybė dirba tuo klausimu. Jei reikės, Seimas padės“, – sakė valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis.
„Sutinku, kad nėra vienodos sąlygos pasiimti pinigus. Paraišką parašyti kainuoja, kofinansavimui reikia į banką. Šeimos ūkių pelningumai minimalūs arba nuostolingi“, – pasakojo žemės ūkio ministras Andrius Palionis.
Ekonomistas Žygimantas Mauricas pripažįsta, kad žemės ūkio bendrovėms Lietuvoje paramos dar reikia, bet ragina nebijoti Lietuvoje skaitmeninės revoliucijos.
„Esminis dalykas – investavimas į laisvas ekonomines zonas, pramonės parkus, inovatyvių verslų auginimą, fintech centras. Nereikia bijoti prisiimti lyderystės“, – teigė ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Matydamas, kaip europinė parama buvo įsisavinama Lietuvoje iki šiol, ekonomistas įžvelgia grėsmę, kad ir ateinančius septynerius metus numatyti Lietuvai ES paramos milijardai gali nusėsti takų trinkelėse, kelių asfalte, žemės ūkio verslininkų kišenėse.
Tad primena, kad ir Europos Komisija reikalauja ypatingą dėmesį skirti modernizavimui, žaliosios ekonomikos ir skaitmenizavimo projektams.
