Vilnietė Laura į specialią jos vaikui pritaikytą kėdutę sodina nuo gimimo paralyžiuotą sūnų. Jauna moteris sako, kad sunki sūnaus liga ne tik pakeitė jos gyvenimą, bet ir privertė susipažinti su neįgalumo nustatymo sistemą esą apraizgiusia korupcija.
„Kai pirmąjį kartą tą neįgalumą tvarkėmės ir kai pirmąjį kartą jis buvo nustatytas mūsų vaikui, galima sakyti, kad neįgalumo nustatymo tarnyba kaip ir išprievartavo iš mūsų kyšį“, – sako neįgaliojo mama Laura.
Moteris pateikė visus sūnaus neįgalumui nustatyti reikalingus dokumentus, bet vėliau iš jos buvo paprašyta 80 eurų už kažkokias ypatingas paslaugas:
„Priklauso vaikui neįgalumas, yra didelė problema, dokumentai viską rodo, bet be pinigų negausi? Įtariu, kad gausi be pinigų, bet vėlgi yra suponuojama tokia nuomonė, kad bus greičiau. Ir kad tas neįgalumas bus truputėlį pakoreguotas į naudingesnę pusę, tai – sunkesnė negalia. Kas vaiko negalios atveju konvertuojasi į kažkiek vos didesnę neįgalumo pašalpą.“
Anonimiškai kalbanti moteris sako, jog neįgalumą vaikui nustatinėjo Vilniaus neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarybos (NDNT) skyriuje. Anot jos, esą, vieša paslaptis, jog čia veši korupcija:
„Praeitais metais vieno pažįstamo šeimos nariui buvo nustatytas neįgalumo lygis, kuris gyveno visiškai kitame rajone. Ir tam asmeniui ten nebuvo nustatytas. Ir atvykus į Vilnių pavyko susitvarkyti.“
Apie korupciją atvirai pasakoja ir 16 metų neįgaliojo vežimėlyje sėdinti vilnietė Ramunė. Sako, iš pažįstamų girdėjusi, kaip veikia sistema:
„Jam tai nebuvo sudėtinga, tiesiog reikia pažinoti tam tikrus asmenis ir kaip prie jų prieiti. Tačiau jis šnekėti ta tema kategoriškai atsisakė, kadangi, jo žodžiais tariant, tai yra pakankamai aukštos galvos ir aukšti pareigūnai.“
Nupirkto neįgalumo kaina, pasak pašnekovių, gali siekti kelis šimtus eurų.
Neįgaliųjų organizacijos sako, ir šiuo metu nuolat sulaukiančios pacientų skundų apie korupciją, reikalaujamus pinigus ir skriaudžiamus tuos, kurie išties kenčia.
„Tai reiškia kažkas gauna sau papildomai algą į kišenę, kuris pasitvarkė neįgalumą, o kažkas gyvena badaudamas. Taip yra nežmoniška. Aš suprantu, kad tie žmonės, kurie kažkada lengvai susitvarkė ir turi neįgalumą iki gyvenimo galo, aš čia kalbu apie tą „neįgalumą“ nupirktą. Tai jie švilpauja. Bet tai yra neteisinga žmonių su negalia ir skurde (atžvilgiu – aut. past.) ir negali užsidirbti dėl savo sveikatos“, – teigia Neįgaliųjų organizacijų forumo direktorė Henrika Varnienė.
Puikiu netikro neįgalumo pavyzdžiu tapo prieš kelerius metus garsiai nuskambėjusi istorija, kuomet paaiškėjo, jog per ketverius metus net 17 tūkst. eurų nedarbingumo išmokų gavo Šiaulių politikė Virginija Račienė, tariamai netekusi 90 proc. regos, nors iš tiesų pati ir matė, ir net automobilį vairavo.
Į TV3 Žinias atvirai apie galimą korupciją ir piktnaudžiavimą kalbėti panoręs kreipėsi ir šioje sistemoje aukštas pareigas užimantis pareigūnas – Utenos teritorinio skyriaus vedėjas Tadas Mickevičius.
Sakoma, kad teritorinių skyrių sprendimai dėl žmonių darbingumo lygio kartais apskundžiami centrinėje būstinėje Vilniuje. Ir jis savo akimis mato, jog pacientai neaišku kaip ten pripažįstami sunkesniais ligoniais nei, pasak vyro, yra iš tikrųjų. O tai kas mėnesį valstybei kainuoja pinigus.
Utenos skyriaus vadovas sako, per pusę metų darbo tarnyboje pamatęs tikrą dilgėlyną. O ėmus kelti tokius klausimus sako sulaukęs vadovybės spaudimo ir įtartino buvusio Neįgalumo tarnybos vado vizito.
Į Uteną pasikalbėti apie darbą prieš kelias savaites netikėtai atvyko tuo metu dar Ignalinos vicemero pareigas ėjęs darbo partijos narys Manfredas Žymantas, prieš porą metų visos neįgalumo nustatymo tarnybos vadovo postą palikęs per korupcijos skandalus. Vizitas buvo nušviestas ir Ignalinos savivaldybės puslapyje. Bet ne visos jo detalės.
„Sako, turiu privatų klausimą, ant stalo padeda ir sako, čia patikrinkit. Aš atverčiu, tai yra vardas pavardė ir asmens kodas. Užverčiu, padedu ant stalo ir informuoju, kad yra toks Asmens duomenų apsaugos įstatymas. Šitie duomenys yra saugomi, griežtai saugomi“, – pasakoja Utenos skyriaus vedėjas Tadas Mickevičius.
Pašnekovas sako pajutęs buvusio vicemero spaudimą. Netrukus dėl šio epizodo ir Neįgalumo nustatymo tarnybos vadovybės įtarimą jam keliančio elgesio kreipėsi į teisėsaugą.
Tuo metu centrinė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba visus jai metamus kaltinimus ir neįgaliųjų pasakojimus apie korupciją neigia.
„Teritorinio skyriaus vadovas kreipėsi į teisėsaugos institucijas ir teisėsaugos institucijos išnagrinėjusios medžiagą, pateiktą skyriaus vedėjo, mums atsiuntė atsakymą, kad ikiteisminis tyrimas nebus pradėtas“, – teigia NDNT atstovė Nomeda Pikelytė.
Jai antrina ir įstaigą valdanti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
„Pabendrausime tikrai su NDNT vadovybe ta prasme, kad yra ir etikos klausimų. Ir yra tokie dalykai kaip darbo drausmė. Tai jei žmogus kreipėsi dėl tam tikrų klausimų, tai jam turėtų būti atsakoma ir aiškiai paaiškinama, kodėl taikoma tokia teisė ir remiamasi tokiu punktu, o ne kitokiu. Manytume, kad tokio bendradarbiavimo iš tikrųjų galbūt ir pritrūko šiuo konkrečiu atveju“, – kalbėjo SADM atstovė Eglė Samoškaitė.
Utenos sk. vadovas STT sprendimą nepradėti tyrimo apskundė. Ir dar žada kreiptis į Generalinę prokuratūrą dėl jam toliau esą daromo vadovybės spaudimo. STT atvejo detaliau nekomentuoja, bet skelbia pastaraisiais metais atlikusi daugybę tyrimų dėl korupcijos sveikatos ir neįgalumo nustatymo sistemoje. Šiemet bus atliekama ir NDNT korupcijos analizė.
„Šių tyrimų metu atskleidžiamos nusikalstamos veikos, tokios kaip, viena vertus, gydytojai priima tikrovės neatitinkančius dokumentus, kurių pagrindu vėliau būna priimami sprendimai dėl neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo. Kita vertus, NDNT specialistai priima neteisėtus sprendimus, kurių pagrindu vėliau nustatomas tikrovės neatitinkantis neįgalumo ir darbingumo lygis. Tai galime pastebėti tai, kad tie tyrimai yra pradedami nuolat“, – sako STT atstovė Renata Keblienė.
Tiesa, tyrimo galimai imsis Seimo Antikorupcijos komisija, kurią jau sudomino Utenos sk. vadovo paviešinti duomenys.
„Deja, kaip matome iš šito pateikto atvejo, spragos dar egzistuoja. Todėl nusprendžiau kreiptis į Seimo Antikorupcijos komisiją, kad šis klausimas būtų išnagrinėtas“, – teigia Antikorupcijos komisijos narė Agnė Bilotaitė.
Šiuo metu Lietuvoje nedarbingumo išmokas gauna per 130 tūkst. žmonių. Trečdalis jų – dirbantys. Į NDNT per metus dėl išmokų kreipiasi 100 tūkst. žmonių, sprendimus apskundžia beveik 3000, keli šimtai sprendimų būna pakeičiami.
