konservatoriai

Šalį sukrėtę protestai neketina liautis – mitingų taikiniu tapo valstybinės šventės. Kita stotelė bus Vasario 16-oji, kai protestuos ne tik „Šeimų sąjūdis“, bet ir antimitinguotojai. Praėjo daugiau nei 10 metų nuo tada, kai prie Seimo prapliupo riaušės, kurias policija malšino guminėmis kulkomis. Kaip ir tada, dabar valdžios „soste“ vėl sėdi konservatoriai. Ekspertai sako, kad Vasario 16-ąją galime sulaukti ir neramumų.

Kauno miesto savivaldybės tarybos Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija ketvirtadienį nauju seniūnu išrinko Paulių Lukševičių, jo pavaduotoja bus Jurgita Kupčinskienė. Naują seniūną frakcija rinko po to, kai ankstesnė frakcijos vadovė Edita Gudišauskienė šią savaitę pranešė paliekanti partiją ir pereinanti į kuriamą ekspremjero Sauliaus Skvernelio partiją. Drauge su ja išėjo ir kitas frakcijos narys – Vygantas Gudėnas.

Sausio 13-osios minėjime susirinkę protestuotojai nušvilpė kalbas sakiusius politikus, ypač – premjerę Ingridą Šimonytę. Tai ne pirmas kartas, kai dalis visuomenės parodo akivaizdžią neapykantą Tėvynęs sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovams. Pasak politologės Ainės Ramonaitės, nuoskaudas šiai partijai žmonės jaučia jau nuo nepriklausomybės pradžios.

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Seimo frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas valdančiuosius ragina atsisakyti „karingos užsienio politikos, kuri paremta melu“, tartis su opozicinėmis partijomis.

Praėjusią savaitę nacionalinį politikos lauką sudrebino du ryškūs epizodai – tebesitęsiantis „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą klausimas bei periodiški politikų pasitraukimai iš didžiausios opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS). Nors šių įvykių padariniai dar neatsispindi visuomenės nuomonių vertinimuose, ekspertai prognozuoja – jų bus.  Abu šie procesai gali nepalankiai nušviesti įtrauktas į šį procesą politines partijas.

Konservatoriams – juodos dienos. Kaista ir dar vieno partijos nario kėdė. Ir – dar labiau didėja įtampa tarp šalies vadovo ir valdančiųjų. Prezidentūrai apskundus Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininką Žygimantą Pavilionį etikos sargams, kad šis viršydamas įgaliojimus įsakmiai reikalauja Prezidento patarėjos Skaisgirytės pasiaiškinimų ir žinučių kopijų, diplomato nebeužstoja net kolegos. Konservatoriai neneigia, kad verda karštos diskusijos, ar Pavilionis gali toliau vadovauti komitetui.

Užsienio reikalų komiteto pirmininko Žygimanto Pavilionio viražai sukėlė didžiulę įtampą tarp konservatorių. Politikai jau net viešai neneigia, kad frakcijoje kilo klausimų dėl kolegos veiksmų, tačiau neoficialiai pasakojama, jog premjerė Ingrida Šimonytė ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis frakcijos posėdyje įpykę pasiūlė dirbti vien tik Ž. Pavilioniui, o patys galintys ir atsistatydinti.

Migracijos krizę valdantys konservatoriai visuomet laikėsi militaristinio požiūrio, kad duoda atkirtį Aleksandro Lukašenkos režimui, sugalvojusiam migrantus panaudoti kaip ginklus. Užuojauta buvo palikta tik nesusipratėliams ir nevyriausybinėms organizacijoms. Lietuvos institucijos bei politikai sutartinai rūpinosi vien sienų apsauga ir migrantų apgręžimu.

Lietuvos užsienio politika pastaruoju metu dažnai patenka į aršių diskusijų verpetą. Kol vieni gina Lietuvos pasirinkimą veltis į konfliktą su Kinija dėl Taivano, kategorišką poziciją Minsko ir Maskvos atžvilgiu bei kritiką su autoritarais bendraujantiems Vakarų lyderiams, kitų tokie diplomatijos viražai neįtikina. Opozicija ir dalis ekspertų tvirtina, kad dabartinė valdančiųjų užsienio politika yra mėgėjiška, grįsta eksperimentais ir jokios naudos Lietuvai neatneš.

Didžiausia valdančiosios koalicijos grandis Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai ieško alternatyvų ir palaikymo opozicijoje, nors tai nėra tiesiogiai susiję su ketvirtadienį įvykusiu balsavimu, kai buvo atmestas Laisvės partijos siūlomas mažo kiekio narkotinių medžiagų turėjimo savo reikmėms dekriminalizavimas. Ši mintis konservatoriams brendo jau anksčiau.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumas ketvirtadienį pareiškė paramą žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui. TS-LKD prezidiumas, atsižvelgdamas į žemdirbių susirūpinimą dėl žemės ūkio sektoriaus problemų ir ateities, sudarė partijos frakcijos Seime narių darbo grupę, kuri sieks platesnio dialogo su žemės ūkio sektoriaus socialiniais parneriais, pranešė partija. Darbo grupei vadovaus buvęs žemės ūkio ministras, Seimo narys Kazys Starkevičius.

Užsienio reikalų ministerija (URM) aiškinasi dėl iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) nario įsigyto tarpukario baldų komplekto. URM skelbia, kad ministerijos susitikimų kambariui tarpukario lietuvių dizainerio Jono Prapuolenio baldus įsigyti pasiūlė 2017 metais pastato interjero dalies projektą parengusi architektė Roma Bernadišienė.

Prieš metus Seimo rinkimus laimėjusi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) šiandien nesipuikuoja populiarumu apklausų viršūnėje ir daugeliui šalies gyventojų pasitikėjimo nekelia. Nepaisant to, buvęs partijos lyderis Andrius Kubilius teigia nematantis priežasčių, kodėl ši Vyriausybė negalėtų tęsti savo darbo ir po kitų rinkimų.

Kaip net kelių krizių akivaizdoje tvarkosi Ingridos Šimonytės vyriausybė ir konservatorių vadovaujama valdančioji dauguma? Būtent į šį klausimą atsakymų ieškoti kviečia TV3 aktualijų laida „Karštai su tv3.lt“. Daugumą I. Šimonytės ministrų žmonės linkę vertinti neigiamai, o savo ruožtu opozicija netgi reikalauja ministrų galvų. Tačiau patys konservatoriai džiaugiasi ir yra įsitikinę, kad dabartinė vyriausybė – geriausia istorijoje.

Valdančiųjų Liberalų sąjūdžio, Laisvės partijos ir konservatorių frakcijų atstovai siūlo atsisakyti amžino pagalbiniam apvaisinimui sukurtų embrionų saugojimo. Seimo nariai registravo pataisas, kad embrionai saugomi ne trumpiau kaip dvejus metus nuo pagalbinio apvaisinimo pradžios ir ne ilgiau kaip 10 metų, nebent sutuoktiniai ar partneriai yra pareiškę valią ilgesniam laikymo terminui.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) suvažiavimas sekmadienį išrinko šešis partijos pirmininko pavaduotojus, pirmąja vicepirmininke tapo Seimo konservatorių frakcijos seniūnė, Seimo pirmininkės pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Lietuva nesiekia pyktis su Rusija, Baltarusija ar Kinija, mūsų valstybė siekia telkti demokratines valstybes, mat demokratijos pasaulyje pralaimi ne dėl to, kad stiprėtų diktatoriai, o dėl to, kad jos laiku neparemia viena kitos. Taip Lietuvos elgseną užsienyje aiškina Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Laisvės partijos pirmininkės Aušrinė Armonaitė sako, kad Partnerystės įstatymas anksčiau ar vėliau bus priimtas. Tai ji pareiškė dalyvaudama Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų suvažiavime Vilniuje, kuriame sakė sveikinimo kalbą. „Žmogaus teisės ir progreso siekis jau yra tapę Vakarų civilizacijos tradicijos neatimama dalimis.

Sekmadienį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partija susirinko į 25-ąjį suvažiavimą. Valdančioje koalicijoje dominuojantys konservatoriai svarstys, kokia turėtų būti TS-LKD laikysena tiek valstybiniuose, tiek Europos Sąjungos (ES) iššūkiuose, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Trijų partijų – konservatorių, socialdemokratų ir valstiečių žaliųjų – reitingai beveik susilygino, rodo ketvirtadienį skelbiama naujausia „Spinter tyrimų“ apklausa. Naujienų portalo „Delfi“ užsakymu rugpjūčio 24-31 dienomis atliktos apklausos duomenimis, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų reitingas rugpjūtį buvo 12,1 proc. (birželį – 13,5 proc.), Lietuvos socialdemokratų partijos – 11,9 proc. (birželį – 9,9 proc.), o Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos – 11,1 proc.

Viena Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sajungos (LVŽS) steigėjų, kelias kadencijas buvusi vienintelė šios partijos atstovė parlamente Rima Baškienė sako apsisprendusi ją palikti dėl nepagarbos žmogui, nepasitikėjimo ir  neatsakingo požiūrio į valstybę.

Du konservatoriai siūlo nustatyti, kad derinant leidimus mitingams prie Prezidentūros, Seimo ir Vyriausybės dalyvautų ir šių institucijų atstovai. Šiuo metu Susirinkimų įstatymas numato, kad pranešimą apie organizuojamą susirinkimą derina savivaldybės administracijos direktorius ar jį pavaduojantis asmuo, susirinkimo organizatoriai ir policijos atstovas.

Nežinau, kas galėjo nustebti, kad į kritiką konservatoriams partijos veteranai Kubilius ir Juknevičienė sureagavo išsitraukdami tiek metų nenuvylusią Rusijos kortą. Trumpai ji veikia taip: „kas kritikuoja TS-LKD, tas dirba Rusijai“. Pastaruoju metu daug kritikuoju TS-LKD tiek dėl išduotų vertybių, tiek dėl atvirų sienų politikos migrantų krizės akivaizdoje ir – kaip netikėta – paaiškėjo, kad dirbu Rusijai.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga rinkimuose palaikytų 14,8 proc. respondentų, Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus – 13,5 proc., rodo birželio pabaigoje portalo Delfi.lt užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa. Trečioji – Socialdemokratų partija (9,9 proc.), ketvirtas – Liberalų sąjūdis (7,1 proc.), penkta – Laisvės partija (5,5 proc.). Darbo partiją palaikytų 4,1 proc., Lietuvos lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą – 1,8 proc. 17,3 proc.

Prezidentas Gitanas Nausėda išlieka palankiausiai vertinamu politiku Lietuvoje. Naujausi reintingai rodo, kad beveik 2 trečdaliai apklaustųjų teigiamai vertina šalies vadovą. Tokia sėkme negali pasigirti nei premjerė Ingrida Šimonytė, nei visa konservatorių partija, kuri užleido vietą juos aplenkusiems socialdemokratams.

Valdančioji Lietuvos tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai pagal populiarumą nukrito į trečiąją vietą, juos iš antrosios vietos išstūmė socialdemokratai, pirmieji liko „valstiečiai“, rodo dienraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu bendrovės „Vilmorus“ atlikta apklausa. Jos duomenimis, jei sekmadienį vyktų Seimo rinkimai, už „valstiečius“ balsuotų 15,1 proc. rinkėjų, už socialdemokratus – 13,3 proc., už konservatorius – 11,8 procento.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų prezidiumas sutarė priimti įpareigojimą frakcijos nariams Seime nedalyvauti opozicijos inicijuotoje nepasitikėjimo procedūroje, nukreiptoje prieš Užsienio reikalų komiteto pirmininką Žygimantą Pavilionį. Tai portalui tv3.lt patvirtino prezidiumo narys, Priežiūros komiteto pirmininkas Valdas Benkunskas.

Politikai ir ekspertai teigia, kad konservatorių ir prezidento Gitano Nausėdos konfliktas dėl atstovavimo Europos Vadovų Taryboje (EVT) yra veikiamas to fakto, kad 2024 metais vyks ir prezidento, ir Seimo rinkimai.

Konservatorius Andrius Navickas sako, kad didesnė dalis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nusiteikę palaikyti partnerystės įstatymą. Tuo metu projekto kritikai frakcijoje sako, kad tai atneštų naują, Konstitucijoje nenumatytą šeimos kūrimo pagrindą ir ilgainiui atvertų kelią įvaikinimui.

Konservatorė Paulė Kuzmickienė siūlo suteikti galimybę pasiskiepyti nukentėjusiems nuo Aliaksandro Lukašenkos režimo Baltarusijos piliečiams. Parlamentarė kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį, siūlydama į skiepijamų grupių sąrašą įtraukti Baltarusijos piliečius, atvykusius į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių.

Prieš kelis mėnesius inicijavę visų rinkimų sistemų peržiūrą, valdantieji konservatoriai nusprendė siūlyti nekeisti esamų Seimo, prezidento ir Europos Parlamento rinkimų sistemų. „Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) siūlo palikti esamą Seimo rinkimų sistemą ir nepereiti prie pilnai proporcinės rinkimų sistemos“, – rašoma ketvirtadienio vakarą išplatintame partijos pranešime. Partija pranešė tokį sprendimą priėmusi po trečiadienį vykusio jos prezidiumo balsavimo.

Valdančiosios koalicijos tarpe bręsta vis daugiau nesutarimų. Švelnesnę kovos su pandemija politiką palaikantys liberalai ir Laisvės partija ne visada pritaria griežtoms Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) priemonėms. Politikos apžvalgininkas Virgis Valentinavičius sako, kad pagrindinė nesutarimų priežastis yra liberalų atstovavimas ne žmonėms, o verslams. V. Valentinavičių TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbino žurnalistė Jolanta Svirnelytė.

Kol konservatoriai bando nuversti Gitaną Nausėdą nuo atstovavimo Lietuvai Europos vadovų taryboje, gyventojai aiškiai sako, kad palaiko prezidentą. Kad Nausėda ir toliau turėtų skraidyti į Briuselį, mano kelis kartus daugiau žmonių, nei pasisakančių už Šimonytę. Tiek opozicija, tiek ir apžvalgininkai teigia, kad valdžią po 8-erių metų susigrąžinę konservatoriai iš karto pradėjo žygius, lengvinančius jų galimybes valdžios viršūnėse išsilaikyti ir toliau.

Prezidentas Gitanas Nausėda mano, kad kai kurie šiuo metu priimami sprendimai yra palankūs konkrečioms partijoms. Taip prezidentas atsiliepė į klausimą, ar jam neatrodo, kad konservatoriai bando pardaryti sistemą taip, kad jiems būtų patogu. Penktadienį prezidentas G. Nausėda lankėsi Mažeikių viešojoje bibliotekoje, Šeirės pažintiniame take Plateliuose. Po vizito Plateliuose surengta prezidento spaudos konferencija.

Gyventojų apklausos rezultatams palaikant tolesnį prezidento Gitano Nausėdos dalyvavimą Europos Vadovų Taryboje (EVT), premjerė Ingrida Šimonytė teigia, jog užsienio politika ten sudaro mažesniąją darbotvarkės dalį. „Nežinau, kiek žmonių tikrai domisi, ką svarsto EVT, kiek žmonių mano, kad tai yra kažkas, kur yra svarstoma užsienio politika, Europos Sąjungos santykiai su trečiosiomis šalimis.

Laikinasis Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius sako, kad tiesioginis merų rinkimo būdas pasiteisino, tam pritaria dauguma žmonių, taigi jo vadovaujama partija po pirmadienį paskelbto Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo Seimui siūlys Konstitucijos pataisas. Čia pat jis perspėja matantis vis daugiau ženklų, kad valdantieji konservatoriai siekia imtis visų Lietuvoje vykstančių rinkimų įstatymų peržiūros.

Premjerė Ingrida Šimonytė kalbėjo, kad perspėjimų bendrapartiečiams apie pasitraukimą nėra, tačiau pripažįsta, jei pajustų, jog konservatorių frakcija jos nebepalaiko, keltų klausimą dėl tolimesnio vadovavimo Vyriausybei.

I. Šimonytės Vyriausybei nesiseka. Tai jau galima drąsiai konstatuoti. Kaip ir faktą, kad mūsų šešėlinės Vyriausybės raginimai šiai Vyriausybei neuždaryti miestų ir miestelių, kai šalyje yra reikalingų apsaugos priemonių, buvo teisingi. Nes judėjimo varžymas tarp savivaldybių ištisais mėnesiais nėra efektyvi priemonė. Ji naudinga tik per šventes, kai juda dideli srautai gyventojų.

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) vicepirmininkė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad Vyriausybė nesugeba valdyti skiepijimo proceso ir ragina kuo greičiau keisti visuomenės informavimą apie pandemiją sutelkiant jį vienose rankose, rašoma pranešime. „Reikia turėti geležinę kantrybę, kad sugebėtum suprasti, kieno paskelbta karantino tvarka, kada ir kam galioja, kas dabar turi teisę skiepytis, o kas lauks „masinės vakcinacijos“. Nesibaigiantis chaosas“, – teigia V. Blinkevičiūtė.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) penktadienį partijoms paskirstė pirmojo pusmečio dotacijas – 2,751 mln. eurų. Didžiausią dotaciją gauna valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – per 812 tūkst. eurų, opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – per 518 tūkst. eurų. Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija gauna per 399 tūkst. eurų, valdantysis Liberalų sąjūdis – per 239 tūkst. eurų, opozicinė Darbo partija – per 226 tūkst.

Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis pareiškė, kad konservatoriai siekia sumažinti šalies vadovo Gitano Nausėdos galias Prezidentūroje. Pateikiame R. Karbauskio įrašą, kuriuo buvęs Seimo narys pasidalijo socialinėje paskyroje. „Kaip konservatoriai siekia mažinti Prezidento galias ir ruošia vietą Prezidentūroje Gabrieliui Landsbergiui. Konservatoriai pasinėrė į galios žaidimus su Prezidentu.

Konservatoriai užsimojo iš prezidento Gitano Nausėdos perimti atstovavimą Lietuvai Europos Vadovų Taryboje – Seime svarstė, prezidentas ar Ingrida Šimonytė turi Lietuvai atstovauti Briuselio posėdžiuose, tačiau galiausiai nusprendė deleguoti G. Nausėdą, bet leista suprasti, kad taip gali būti nebe visada. Tokie veiksmai, anot politologų, rodo, kad konservatoriai mėgina demonstruoti savo galią, pastumti prezidentą į šoną arba priversti jį būti sukalbamesniu.

Populiariausia partija Lietuvoje išlieka Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, antroje vietoje įsitvirtinusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, rodo pirmadienį paskelbti apklausos rezultatai. Delfi.lt užsakymu „Spinter tyrimų“ atliktos apklausos metu už konservatorius vasarį žadėjo balsuoti 17,8 procentai apklaustųjų, už valstiečius – 12,7 procentų.

Užsienio reikalų ministras, konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis mano, kad teisėsauga turėtų stabdyti grasinimus, atsirandančius viešai diskutuojant dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo.

Suprantu, kad LRT nepradės žurnalistinio tyrimo apie TS-LKD pirmininko rinkimus, nors neabejoju, kad pradėtų, jei tik panašiu būdu būtų išrinktas kurios nors kitos partijos pirmininkas. Išrinktas apeinant partijos įstatus, taigi, galimai neteisėtu rinkimų keliu.

Konservatoriai nusprendė nerengti „demokratijos šventės“. 15 kandidatų atsisakė siekti partijos pirmininko posto ir užleido vietą Gabrieliui Landsbergiui. Ekspertai mano, kad likę konservatoriai nematė šansų pasipriešinti dabartiniam lyderiui, norėjo atsidėkoti už laimėtus Seimo rinkimus, o kovą dėl pirmininko posto komplikavo ir siaučianti pandemija.

Valdantieji konservatoriai ėmėsi iniciatyvos, kad Europos Vadovų Taryboje Lietuvai atstovautų ne prezidentas Gitanas Nausėda, o premjerė Ingrida Šimonytė.  Po pokalbių su politikais, diplomatais ir politikos ekspertais BNS pateikia svarbiausius argumentus už ir prieš siūlomas permainas. Politinė tradicija. Už permainas: Tradiciją reikia keisti, jei ji nėra naudinga valstybei. Dalia Grybauskaitė vietos Briuselyje nusipelnė dėl asmeninių kompetencijų.

Sekmadienį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS-LKD) Taryba patvirtino Gabrielių Landsbergį partijos pirmininku dar ketverių metų kadencijai. Savaitgalį vykusiame balsavime 122 TS-LKD Tarybos nariai balsavo už, 5 prieš, 2 susilaikė.

Netylant diskusijoms, kas turėtų atstovauti Lietuvai Europos Vadovų Taryboje (EVT) – premjerė ar prezidentas – ekspertai tai įvertino kaip natūralų politikų pasistumdymą smėlio dėžėje. Visgi įtampa tarp valdančiųjų ir prezidento gali paaštrėti. Puse lūpų kalbama apie galimą parlamentinį tyrimą dėl prezidento veiklos, o kai kurių politikų lūpose jau nuskambo žodis „apkalta“. Ne pirmą savaitę netyla diskusijos dėl to, kas turėtų vykti į EVT.