V. Valentinavičių TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbino žurnalistė Jolanta Svirnelytė.
Pastarosiomis dienomis matome, kad koalicijoje vis išlenda vienas ar kitas nesusikalbėjimas. Kaip jūs vertinate, ar tie nesutarimai yra reikšmingi? Kaip į juos žiūrėti?
Nesutarimų be abejo yra. Dar prieš šiai koalicijai pradedant darbą, buvo pranašaujama, kad nesutarimų tarp Tėvynės sąjungos ir liberalų bus. Pastaruoju metu jie stipriai išryškėjo ir, mano galva, svarbiausias dalykas, kad nesutariama dėl pačios pandemijos valdymo strategijos.
Ilgainiui ryškėja, kad liberalai yra pirmieji, kurie ragina švelninti karantiną, o Tėvynės sąjunga, Ingrida Šimonytė ir ponas Arūnas Dulkys, jie pirmiausia už griežtų priemonių palaikymą ir čia labai nemalonu matyti, kad liberalai, įskaitant ir Laisvės partiją, jie atstovauja praktiškai nebe žmonėms, o verslams. Ir tos lenktynės prie mikrofono, kas pirmas pasakys apie būsimą palengvinimą, jos dažniausiai yra motyvuojamos kažkokio patarnaujančio požiūrio į verslus.
Bet kaip vertinti tai, kad visiškai neseniai, berods vakar, Seimo pirmininkė suabejojo dėl galimybių paso – esą kam steigti lietuvišką, jei jau birželio mėnesį pradės egzistuoti žaliasis Europos pasas. O I. Šimonytė rėžė, kad esą čia visiškai skirtinga paskirtis. Kaip žiūrėti į tai? Vadinasi, kad jie bendros vizijos iš tiesų neturi?
Tai čia eilinis pavyzdys, kaip I. Šimonytės pandemijos valdymo strategija yra koalicijoje paprasčiausiai nesuprantama arba net ir atmetama. Kiekvienas turi savo nuomonę ir visuomenės apklausos parodė, kad tie politikai, kurie palaiko griežtesnę valdymo strategiją, jie yra populiaresni – tokie kaip I. Šimonytė, A. Dulkys ir Agnė Bilotaitė.
O pavyzdžiui Laisvės partijos pirmininkės Aušrinės Armonaitės populiarumas krito dėl to, kad ji visuomet ragina atidaryti prekybos centrus ar dar kažką. Ir tą liberalų sugrįžimą prie verslo interesų dar labiau pabrėžia liberalų sumanymas atšaukti alkoholio prekybos ribojimus. Tai itin nemalonus pavyzdys ta prasme, kad Laisvės partija, kuri faktiškai gimė iš pinigų gėrimo dėžutėje skandalo, o to skandalo esmė buvo, kad liberalai aptarnavo alkoholio pramonės bendroves.
Dabar ta pati Laisvės partija grįžta prie įstatymų pataisų ir tos alkoholio politikos peržiūrėjimo, kuri naudinga tiem patiem žmonėm, kurie dėjo pinigus į gėrimo dėžutę, ir prekybos tinklams.
Ta priešprieša tarp liberalų ir konservatorių yra viena, bet vis labiau ryškėja ir kita. Ta pati Viktorija Čmilytė-Nielsen, kalbėdama apie galimybių pasą, suabejojo tuo, kad tie pinigai, kurie turėtų būti skiriami lietuviškam galimybių pasui, geriau būtų skirti verslininkams, kurie patyrė daug nuostolių krizės metu. Čia galbūt „užvažiavimas“ A. Armonaitei, kurios ministerija, galima daryti prielaidą, švaisto pinigus ne ten, kur derėtų?
Manau, kad šiuo klausimu, kad reikia padėti verslams, V. Čmilytė-Nielsen ir A. Armonaitė sutaria. Ir vėlgi, tas liberalų skubėjimas padėti verslams, ką jie besakytų, visiškai nežiūrint į skirtingą situaciją su skirtingais verslais. Mes vėl visiškai nesvarstome klausimo, kad gerai, viešbučių sektorius dabar yra labai sudėtingoje padėtyje, bet viešbučių savininkai nėra ubagai, jie neskursta. Ir čia verslininkai, liaudiškai kalbant, peizavoja Vyriausybę, kad ji neduoda pinigų ir maždaug jai gaila tų pinigų.
Verslininkams reikėtų kreiptis ne į Vyriausybę, o į žmones. Kodėl pensininkai iš savo mokesčių turi padėti tokiam pelningam verslui kaip viešbučiai, kurie šiuo metu pergyvena didelius sunkumus? Man įdomu bus pažiūrėti, kaip viešbučių savininkams ir lobistams pavyks įtikinti žmones padėti jiems savo varganais pinigais.
Visą pokalbį žiūrėkite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje
