konservatorė rasa juknevičienė

Seime dar vakar užvirus aistroms dėl pateiktų Konstitucijos pataisų, kuriomis neva siekiama leisti Lietuvoje kurti NATO karines bazes ir kviestis į pagalbą sąjungininkų pajėgas. Pataisų iniciatoriai mano, kad tai šiuo metu būtų neteisėta. Konservatorė Rasa Juknevičienė portalui „Balsas.lt“ sakė esanti ypač nustebusi, kad po iniciatyva pasirašė buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis ir Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas Justinas Karosas.

Norėdami aiškiau apibrėžti Lietuvos ir NATO santykių pagrindus, kai kurie Seimo nariai užsimojo apskritai uždrausti Aljansui priklausančių valstybių karinių dalinių pasirodymą mūsų šalies teritorijoje. Tokia siūloma Konstitucijos pataisa teisės ekspertams panaši į provokaciją, rašo „Lietuvos žinios“. Praėjusią savaitę per Lietuvos teritoriją Rusija kariniu tranzitu pervežė 40 tankų.

Atsakydamas į Seimo narių klausimus krašto apsaugos ministras pirmadienį pabrėžė esąs įsitikinęs, kad šalies karinė doktrina yra teisinga ir tai neva patvirtina Gruzijos įvykiai. Anot jo, Gruzijos kariuomenė buvo formuojama šauktinių pagrindu. Pasak J. Oleko, gausios šauktinių pajėgos nesugebėjo priešintis Rusijos agresijai. Tai esą patvirtina, kad Lietuvos pasirinktas kelias – formuoti profesinę armiją ir atsisakyti šauktinių yra teisingas.

Lietuva aktyviai įsitraukė į konflikto tarp Rusijos ir Gruzijos reguliavimą: pirmoji nusiuntė savo atstovą į Gruziją, tiekia humanitarinę pagalbą, vienas po kito ten vyksta aukščiausi šalies pareigūnai. Pasak Antano Valionio, Lietuva parodė visišką solidarumą su Gruzija. „Balsas.lt“ domėjosi, kaip mūsų šalies veiksmus konflikte vertina kiti Lietuvos politikai.

Su korupcija kovojančios ir stebėseną vykdančios organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Rytis Juozapavičius portalui „Balsas.

Beveik du mėnesius nuo politinių batalijų įkaitusiuose Parlamento rūmuose tvyros tyla - vakar baigėsi Seimo pavasario sesija. Dauguma parlamentarų tvirtina per likusį vasaros laiką ir toliau uoliai dirbsią, tačiau ir savęs pamiršti neplanuoja - ketina gerai pailsėti, o vėliau pasinerti į artėjančių Seimo rinkimų kampaniją, rašo „Respublika“. Dviejų mėnesių pertrauka Nuo liepos 16 d. iki rugsėjo 10 d. Seimo darbe skelbiama pertrauka.

Ketvirtadienį kalbėdamas „Žinių radijo“ laidoje premjeras Gediminas Kirkilas pakartojo savo seniai išsakytą poziciją – esą dujų kainų reguliavimas, kurį įstatymu pernai įteisino Seimas, buvo klaida. Anot premjero, Rusijos monopolininkės „GAZPROM“ tarpininkų, tarp jų ir skandalingai pagarsėjusios UAB „Dujotekanos“, pelnai neva tik išaugę. Premjero patarėjas Saulius Spėčius portalui „Balsas.

Seime tęsiasi laikinųjų komisijų mūšis tarp valdančiosios koalicijos ir opozicijos. Parlamentarai po svarstymo pritarė „tvarkiečių“ siūlymui ištirti dabartinės Vyriausybės formavimo ypatumus, tuo metu valdančiųjų planas formuoti komisiją, kuri tirtų, kokių interesų vedami opozicinių partijų nariai balsavo prieš Atominės elektrinės įstatymą, neišdegė - dėl šios komisijos sudarymo buvo balsuojama 4 kartus, bet valdantiesiems pritrūko kelių balsų.

Konservatorė Rasa Juknevičienė premjerui Gediminui Kirkilui siūlo svarstyti galimybę Lietuvoje įkurti NATO energetinio saugumo centrą. „Vasario 17- 18 dienomis Briuselyje vykusiame trijų NATO Parlamentinės Asamblėjos komitetų posėdyje buvo kalbėta apie energetinį saugumą. Šį klausimą kėliau tiek NATO Generaliniam sekretoriui  Jaap de Hoop Scheffer susitikime su Šiaurės Tarybos nariais, tiek pranešimą skaičiusiam Politinio planavimo direktoriui Jamie Shea.

Konservatorė Rasa Juknevičienė norėtų nuoseklaus ir, svarbiausia, konkrečiai apibrėžto, krašto apsaugos sistemos finansavimo didinimo. Parlamentarė įregistravo Lietuvos kariuomenės organizavimo principus reglamentuoti turėsiančios rezoliucijos pataisą, kuria siūlo kasmet krašto apsaugos finansavimą didinti 0,05 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Lietuva stodama į NATO įsipareigojo krašto apsaugai skirti 2 proc. nuo BVP, tačiau realiai šis įsipareigojimas nėra įgyvendinamas.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai raštu kreipėsi į Respublikos prezidentą Valdą Adamkų, kviesdami siūlyti Seimui nepriekaištingos reputacijos naują VSD vadovą ir nedelsiant atkurti teisingumą dėl nušalintų VSD pareigūnų, liudijusių komitetui.Trečiadienį beveik vienbalsiai buvo priimtas Seimo nutarimas dėl Valstybės saugumo departamento vadovo Arvydo Pociaus atleidimo iš pareigų priimtas beveik vienbalsiai.

Konservatorė Rasa Juknevičienė prašo Generalinę prokuratūrą įvertinti dešimtmečio senumo karinės žvalgybos pažymą, esą atskleidžiančią Bražuolės tilto sprogdintojus, ir siūlo ją paviešinti."Paslaptinga pažyma remiamasi jau nebe pirmą kartą, kai norima sudaryti vaizdą, esą kažkokie politikai yra suinteresuoti nuslėpti nuo visuomenės ten aprašytus atliktus tyrimus.

Darbo partijos siūlymai kolegoms parlamentarams klijuotis į naują daugumą nelabai ką tevilioja. „Lipdomasis“ darbas taip pat vykdomas gana vangiai. Ši iniciatyva gali mirti embrioninėje stadijoje, kadangi situacija parlamente vėl pasikeitė.

Konservatorė Rasa Juknevičienė reikalauja atsakymo, ar Valstybės saugumo departamentas (VSD) nepiktnaudžiauja sekdamas privačius asmenis.Politikė pirmadienį kreipėsi į VSD vadovą Arvydą Pocių, prašydama atsakyti, kurio iš praeitą savaitę signataro Liudviko Simučio namuose apsilankiusių asmenų pokalbiai telefonu yra paklausomi, ar tai yra daroma su atitinkamomis sankcijomis ir kokiais įstatymais remiantis surinkta informacija buvo perduota vienam iš laikraščių ir vienai televizijai.

Liberalų ir centro sąjungos vadovai pripažįsta, jog Petro Auštrevičiaus dalyvavimas šiuose Seimo rinkimuose jų partijos pirmuoju numeriu gerokai "patempė" visą sąrašą. Buvusio liberalcentristų vieno vadovų Eugenijaus Gentvilo manymu, P. Auštrevičius tiesiog "išgelbėjo liberalcentristus nuo fiasko". Po rinkimų liberalcentristų lyderiai teigia norį matyti P. Auštrevičių savo partijos nariu, tuo tarpu pats P. Auštrevičius konkrečiau apie tokius planus kol kas nekalba.

Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas antradienį Seimui pateikė 44 metų Algirdo Meškausko kandidatūrą į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) narius. A. Meškauską patvirtinus nariu, vėliau jo kandidatūra bus siūloma į VTEK pirmininko pareigas. A. Meškauskas šiuo metu dirba Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos patarėju, jis yra įgijęs dailininko-vykdytojo bei žurnalisto specialybes.

Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas antradienį Seimui pateikė 44 metų Algirdo Meškausko kandidatūrą į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) narius. A. Meškauską patvirtinus nariu, vėliau jo kandidatūra bus siūloma į VTEK pirmininko pareigas. A. Meškauskas šiuo metu dirba Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos patarėju, jis yra įgijęs dailininko-vykdytojo bei žurnalisto specialybes.

Konservatorė Rasa Juknevičienė kreipėsi į Seimo pirmininką Artūrą Paulauską, prašydama atsiriboti nuo keturių socialdemokratų, kurie vyks vizito į Baltarusiją.

Konservatorė Rasa Juknevičienė įtariama atskleidusi valstybės paslaptį, rašo dienraštis "Lietuvos rytas". Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Alvydas Sadeckas parlamento pirmininkui Artūrui Paulauskui trečiadienį pranešė, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) minėtam komitetui perduota įslaptinta informacija buvo neteisėtai atskleista.

Prezidentas Rolandas Paksas demagogiškais pavadino politikų pareiškimus apie jo asmeninę atsakomybę už nevykusį "Mažeikių naftos" pardavimo sandorį, kurį jis pats nuolat kritikuoja. "Tai yra politika arba politikavimas, o švelniai kalbant - tai yra demagogija", - interviu Lietuvos radijui ketvirtadienį (08.28) sakė R. Paksas.

Antradienį (06.17) Seimo priimtas įstatymas dėl principinės kariuomenės struktūros numato, kad iki 2008 metų krašto apsaugos sistemoje tarnaujančių karių ir aktyviojo rezervo skaičius bus sumažintas nuo 22 tūkst. iki 17 tūkst. Kariuomenė bus mažinama aktyviojo rezervo ir privalomosios tarnybos karių sąskaita. Planuojama iki 2008 metų šauktinių skaičių sumažinti nuo 4,5 iki 2 tūkst., aktyviojo rezervo - nuo 9 tūkst. iki 6,5 tūkst.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė Darbo kodekso pataisai paskelbti birželio 24-ąją, Rasų arba Joninių dieną, valstybine švente ir nedarbo diena. "Joninių šventimas padėtų Lietuvai išlaikyti ir pabrėžti savitos kultūros bruožus integruojantis į Europos Sąjungą", - teigiama projekto aiškinamajame rašte. Jame taip pat pažymima, jog ši diena yra paskelbta valstybine švente Latvijoje.

Prezidentas Rolandas Paksas dar neapsisprendė, ką daryti su Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) įstatymo pataisa, leidžiančia iš rinkėjų sąrašų išbraukti į užsienį išvykusius piliečius.