Konservatorė Rasa Juknevičienė prašo Generalinę prokuratūrą įvertinti dešimtmečio senumo karinės žvalgybos pažymą, esą atskleidžiančią Bražuolės tilto sprogdintojus, ir siūlo ją paviešinti.
"Paslaptinga pažyma remiamasi jau nebe pirmą kartą, kai norima sudaryti vaizdą, esą kažkokie politikai yra suinteresuoti nuslėpti nuo visuomenės ten aprašytus atliktus tyrimus. Tačiau tikėtina, kad ši pažyma nėra tokia reikšminga ir iš tiesų joje esantys duomenys iš esmės nieko konkretaus nebyloja nei apie tilto per Bražuolės upelį sprogdinimą, nei apie kurių nors politikų ryšius", - rašoma konservatorės kreipimesi.
Be to, siūloma leisti viešinti šią pažymą, kad "viešumas padėtų visuomenei sužinoti tiesą ne iš gandų ar atpasakojimų, bet iš pirminio šaltinio".
Apie tokią pažymą, kurią buvo parengęs Krašto apsaugos ministerijos Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas, buvusio Valstybės saugumo departamento (VSD) darbuotojo bei savanorio Juro Abromavičiaus žūties aplinkybes tiriančiai Seimo laikinajai komisijai liudijo parlamentaras, buvęs generalinis prokuroras Artūras Paulauskas.
A. Paulauskas tvirtino, jog jo vadovaujama grupė gavo informacijos, kad J.Abromavičius žuvo praėjus porai dienų po to, kai informavo Generalinę prokuratūrą apie tuometinio krašto apsaugos ministro Česlovo Stankevičiaus turimą pažymą dėl Bražuolės sprogdinimo bei kitų to paties laikotarpio nusikaltimų.
"Toje pažymoje buvo išdėstyti, kaip supratau, J. Abromavičiaus tyrimo duomenys, kas galėjo susprogdinti Bražuolės tiltą, įvykdyti kitus nusikaltimus, kas suorganizavo išėjimą į Pakaunės mišką, aišku, ta pažyma buvo iliustruota konkrečiomis savanorių pavardėmis", - sakė A. Paulauskas.
Buvusio prokuroro pasakojimu, J. Abromavičiaus rašte buvo raginama apie pažymą "nepranešti konservatorių partijos vadovybei".
A. Paulausko teigimu, norėdami gauti minėtą pažymą, kurią parengė Krašto apsaugos ministerijos antrasis departamentas, prokurorai susidūrė su pasipriešinimu.
"Iš pradžių jis (Č.Stankevičius - BNS) neigė, kad gavo tokią pažymą, tuomet mes kitais kanalais visgi išsiaiškinom, kad yra pas ministrą pažyma, iš aš nuvykęs pasakiau, kad žinom, jog jis turi tą dokumentą, ir jei jis nepateiks, mes turėsim daryt kratą jo kabinete ir paimt pažymą, tuomet jis pasakė, kad išduos ir atnešė į prokuratūrą tą pažymą", - sakė A. Paulauskas.
A. Paulauskas nuo 1990 iki 1995-ųjų vadovavo Generalinei prokuratūrai, 1995-1997 metais dirbo generalinio prokuroro pavaduotoju, 1997-aisiais buvo paskirtas vadovauti darbo grupei, tiriančiai J. Abromavičiaus žūtį, tačiau po kelių savaičių trukusio darbo ir generaliniu prokuroru tapus Kaziui Pėdnyčiai buvo atleistas.
Buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnas ir krašto apsaugos savanoris J. Abromavičius žuvo 1997 metų sausio 31-ąją Kaune, sprogus jo automobiliui. Nusikaltėliai po automobiliu "Volkswagen Passat" buvo pritvirtinę maždaug 500 gramų sprogstamosios medžiagos heksogeno, dar vadinamo jūros mišiniu.
Generalinė prokuratūra ikiteisminio tyrimo metu nustatė, kad sprogstamąjį įtaisą pagamino ir po J. Abromavičiaus automobiliu pritvirtino asmuo, kuris vėliau atsitiktinai pats susisprogdino.
Generalinei prokuratūrai nutraukus ikiteisminį tyrimą įtariamųjų atžvilgiu, Seime kilo iniciatyvos atlikti parlamentinį.
Saugumo pareigūno žūtį parlamentarai be rezultatų tyrė ir 1997 metais. 1996-2000 metais Seimo daugumą buvo sudarę konservatoriai ir krikščionys demokratai.
