klonavimas

Policija ir saugumo pajėgos Rusijoje gavo pastiprinimą, apie kokį kitų šalių pareigūnai gali tik svajoti. Jiems leista pabandyti dirbti su „patobulintais šunimis“, kurie buvo klonuoti tam, kad geriau aptiktų sprogmenis ir narkotikus, rašo dailymail.co.uk. Tris belgų aviganius klonavo Pietų Korėjos profesorius Hwangas Woo Sukas, kuris siekia vieną dieną klonuoti mamutus.

Kai kurie naminio gyvūno netektį priima kaip natūralų dalyką, kiti pasilieka jo mėgstamiausią žaislą ir tyliai parauda, treti tuojau pat lekia įsigyti kitą gyvūną. Tačiau atsiranda norinčių imtis ir radikalių priemonių – klonuoti savo šunį. Kaip rašo iflscience.com, prieštaringai vertinama biotechnologijų laboratorija „Sooam“ Pietų Korėjoje nuo 2006 metų siūlo klonavimo paslaugas už 100 tūkst. dolerių.

Rusijos mokslininkai Jakutijoje rado amžinajame įšale gerai išsilaikiusius gauruotojo mamuto palaikus. Iš jų buvo paimti hemolizuoto kraujo mėginiai, o vėliau iš mėginių išskirta mamuto DNR, pranešė naujienų agentūra „Rosbalt“. Skelbiama, kad be skysto kraujo, kuriame yra eritrocitų ir limfocitų, taip pat gerai išliko kai kurie mamuto audinių, kraujagyslių ir raumenų fragmentai. Pasak mokslininkų, tokio unikalaus maždaug prieš 43 tūkst.

Kinija tapo didžiausiu pasaulyje klonavimo centru: šios šalies mokslininkų manymu, naujos klonavimo gamyklos ir galingi skaičiavimų centrai leis išspręsti daugelį šiuolaikinės medicinos problemų.

Panašu, jog svajones apie tikrą Juros periodo parką galime ilgam pamiršti. Mančesterio universiteto mokslininkai pareiškė, jog gintare įstrigusių senovinių vabzdžių organizmuose dinozaurų DNR neturi galimybės išgyventi. Būtent šis dinozaurų DNR atkūrimo metodas buvo realiausias. Mokslininkų komanda, vedama biologo Davido Penney, pasitelkė naujos kartos technologijas, siekdami atkurti dviejų 60 tūkst. – 10 tūkst. metų senumo begeluonių bičių DNR.

Didžioji dalis gyvų organizmų dauginasi lytiniu būdu – t. y. nauja gyvybė užsimezga susijungus mamos ir tėčio (priešingų lyčių individų) lytinėms ląstelėms. Kadangi nauja gyvybė paveldi abiejų tėvų genetinę informaciją, toks individas yra visiškai unikalus. Vis dėlto mokslas sparčiai žengia į priekį ir naujos gyvybės atsiradimas praranda pirminę reikšmę.

Naujausi tyrimai rodo, kad absoliučiai didžioji dalis DNR grandinės yra... bevertė, skelbia discovery.com. Pasirodo, net 98 proc. mūsų DNR neturi visiškai jokios įtakos mūsų vystymuisi. Tiesa, pulti į kraštutinumus ir matyti tik balta arba tik juoda nederėtų net šiuo atveju. Mokslininkai tuos 98 proc. vadina nekoduojančia DNR. Koduojanti DNR susijusi su RNR, kurios funkcijos susijusios su, pvz., ląstelių gamyba, jų funkcionavimu ir pan. Nekoduojanti DNR aktyvių funkcijų neatlieka.

Atspėti, į ką panašus iliustracijoje pavaizduotas automobilis, nebūtų suku net vaikui – panašumų su amerikietiškuoju „Hummer“ daugiau nei skirtumų. Tačiau čia yra ne kas kita, o „Dongfeng EQ2050 M3D”.

Šiandien sunku būtų rasti žmogų, kuris nieko nebūtų girdėjęs apie klonavimą, avelę Doli, kamienines ląsteles. Kas gi tos kamieninės ląstelės? Ką tik motinos įsčiose užsimezgęs vaisius būna sudarytas iš vienos rūšies, vadinamųjų kamieninių ląstelių. Jam augant, šios ląstelės pamažu virsta visų kitų rūšių ląstelėmis. Suaugęs žmogus kamieninių ląstelių turi mažai – tik galvos smegenyse, kaulų čiulpuose ir riebaliniame audinyje.

Mokslininkams pavyko atkurti gyvybingą išnykusios varlės embrioną. Toks pasiekimas paskatino kalbas, kad galbūt jau visai netrukus Žemėje vėl ims vaikščioti dinozaurai, rašo theguardian.co.uk. Varlė Rheobatrachus silus 1983 m. pripažinta išnykusi. Tik 1972 m. atrastų varlių nebeliko jų gyvenamoje Australijos Kvinslendo valstijoje. Rheobatrachus silus buvo iš ties neįprastas varliagyvių klasės atstovės. Jos gimda buvo skrandyje, o gimdymas vykdavo pro burną.

Norite gyventi amžinai? Nesate tokie vieninteliai. Visą tą laiką, kai žmonija mąstė apie savo mirtingumą, svajonės apie amžiną gyvenimą skriejo greta. Pateikiame jums dešimties populiariausių būdų, kaip gyventi amžinai , sąrašą.

Tarptautinės paleontologų ekspedicijos „Jana-2012“ dalyviai Jakutijos (Rusija) Ust Jansko rajone aptiko unikalių radinių, padėsiančių tirti išnykusius mamutus. Tarp jų yra ir gyvų mamuto audinių ląstelių, kurias mamuto klonavimui ketina panaudoti P. Korėjos mokslininkas. Apie svarbius paleontologų radinius Jakutijoje pranešė Rusijos Šiaurės rytų federalinis universitetas, skelbia  „Newsru.

Rusijos ir Pietų Korėjos mokslininkai antradienį pasirašė susitarimą dėl bendrų tyrimų, kurių tikslas – atkurti mamutą, gyvūną, žemės paviršiuje vaikščiojusį prieš 10 tūkst. metų. Susitarimą pasirašė Vasilijus Vasiljevas, Jakutijos Šiaurys rytų federalinio universiteto vicerektorius, ir prieštaringai vertinamas klonavimo pradininkas Hwang Woo-Suk iš Korėjos Sooam biotechnologijos tyrimų fondo.

Rusijos ir Japonijos mokslininkai mano, kad iš Sibire rastos gerai išsilaikiusios genetinės medžiagos būtų galima klonuoti mamutą. Jakutijos (Rusija) Mamutų muziejaus ir Kinki universiteto (Japonija) mokslininkų grupė kitais metais pradės išsamų tyrimą, kurio tikslas – „prikelti“ paskutiniojo ledynmečio pabaigoje išnykusius mamutus.

Didžiausius ir seniausius pasaulio medžius klonuoti bei jais miškus apsodinti pasiryžę entuziastai taip tikisi išvalyti ir išgelbėti planetą. Visžalės sekvojos, didingai iškilusios virš šiaurinės Kalifornijos pakrantės, atokiame Airijos kampelyje augantys iki 1 tūkst. metų senumo ąžuolai, legendiniai Libano kedrai. Tai vieni žymiausių medžių Žemėje, kadaise gausios populiacijos, kurią sunaikino miškų kirtimas, plėtra, užtėštumas ir ligos, likučiai.

Klonavimą pasitelkę japonų mokslininkai jau po penkerių metų tikisi atgaivinti seniai nuo Žemės paviršiaus išnykusius mamutus. Senovėje gyvenusius storaodžius gyvūnus tikimasi „atkurti“ per penkerius metus, praneša AFP naujienų agentūra. Mokslininkai bandys šiuos gyvūnus atkurti klonuodami vienoje Rusijos laboratorijoje saugomo mamuto audinį. Mamuto audinio ląstelės yra gerai išsilaikiusios ir tinkamos klonavimui, priešingai nei dinozaurų, kurie išnyko maždaug prieš 65 mln.

Buenos Airėse vykusioje biotechnologijų mugėje pristatytas klonuotas kumeliukas. Arkliuką sukūrė Buenos Airių universiteto Agronomijos fakulteto, biotechnologijų firmos „Bio Sidus“ specialistai ir arklių augintojai. Iš suaugusio arklio odos ląstelių užaugintam kumeliukui greitai bus trys mėnesiai. Pranešama, kad jis puikiai jaučiasi. Teigiama, jog tai yra pirmasis šioje šalyje klonuotas arklys.

Neseniai žiniasklaidoje pasirodę pranešimai apie Britanijoje pardavinėtus „klonuotus“ maisto produktus, sukėlė nemažai nerimo ir diskusijų. Problema lyg iš mokslinės fantastikos , bet ar ji apskritai verta būti problema? Kas yra klonas? Klonas yra tiksli gyvūno ar augalo genetinė kopija, kuri turi identišką DNR (genų grandinę). Pirmasis klonuotas žinduolis buvo avis Doli (Dolly), gimusi 1996 m. Roslino (Roslin) institute, Škotijoje. Tuomet ji išgyveno šešerius metus.

Pranešama, kad D. Britanijos parduotuvėse prekiaujama klonuotos karvės palikuonės pienu. Maisto standartų agentūra tiria anoniminio karves laikančio britų ūkininko skundą. Anot tarnybos, pardavinėti klonuotų karvių ir jų palikuonių pieną yra nelegalu. Ūkininkas sako, jog dalis jo kasdien paruošiamo pieno yra primelžiama iš karvės, kurią atsivedė klonuota karvė. Pienas nėra niekaip pažymėtas ar išskirtas, kaip kitoks, nei primelžtas iš natūraliai gimusios karvės.

Mursijos universiteto (Ispanija) mokslininkai sėkmingai klonavo kovinį bulių. Surogatinės motinos atsivestas kelių mėnesių amžiaus veršelis kol kas yra vienintelis prieš 300 metų išvestos garsios kovinių bulių veislės atstovas, pranešė „The New York Times“. Gotu pavadintą veršiuką gegužės 18 dieną atsivedė Olandijos juodmargė karvė, tapusi jam surogatine motina.

Apie neandertaliečių genomą turime daug informacijos – tiek daug, jog pastaruoju metu atsirado manančių, kad šiuos žmogaus protėvius reikėtų pabandyti klonuoti. Technologinė pažanga, regis, jau netrukus leis tai įgyvendinti.