Buenos Airėse vykusioje biotechnologijų mugėje pristatytas klonuotas kumeliukas. Arkliuką sukūrė Buenos Airių universiteto Agronomijos fakulteto, biotechnologijų firmos „Bio Sidus“ specialistai ir arklių augintojai. Iš suaugusio arklio odos ląstelių užaugintam kumeliukui greitai bus trys mėnesiai. Pranešama, kad jis puikiai jaučiasi.
Teigiama, jog tai yra pirmasis šioje šalyje klonuotas arklys. Klonavimą atlikę specialistai teigia, jog jų galutinis tikslas – dirbtinai sukurti natūralios reprodukcijos būdu galinčius daugintis šios rūšies gyvūnus. Klonavimas atliktas pėmus kito tos rūšies žirgo odos ląstelių mėginį ir jį sudarančias ląsteles laboratorinėmis sąlygomis sujungus su kumelės kiaušialąste. Po šio proceso praėjus devynioms dienoms, gautasis embrionas buvo implantuotas kumelei, kuri kumeliuką „natūraliai“ išnešiojo ir pagimdė po 340 dienų.
Rugpjūčio mėnesį gimusiam kumeliukui suteiktas palyginti ilgas vardas „BS Ñandubay Bicentennial". Spaudos konferencijos metu „Bio Sidus“ atstovai patvirtino, jog gyvūnas pasižymi „idealia sveikata“, neprarado jokių išskirtinių savo rūšies bruožų ar savybių ir išlaikė pomėgį šuoliuoti per kliūtis.
„Dauguma jodinėtojų medicininiu būdu nutraukia žirgų vaisingumą dar jauname šių gyvūnų amžiuje, siekiant didesnio atletinio stiprumo, – aiškina Buenos Aires universiteto Agronomijos fakulteto mokslininkė Daniel Salamone. – Tačiau vėliau, kai žirgas suauga ir įgauna geriausią fizinę būseną, savininkai tokio sprendimo pradeda gailėtis“ . Išties, natūralios klonuotų žirgų reprodukcijos funkcijos užtikrinimas yra bene svarbiausias šio eksperimento pasiekimas.
