klimatas

Socialinio tinklo vartotojai sekmadienį vakare pradėjo dalintis užfiksuotu neįprastu reiškiniu danguje. Dalis jų išsigando, kad susiformavusi retai matoma debesų forma gali būti susijusi su Baltarusijoje veikiančia Astravo atomine elektrine, esą ten galėjo įvykti nelaimė.

Jungtinės Amerikos Valstijos turi naują „normalaus“ oro ir klimato apibrėžimą. Tai puikiai parodo, kaip klimato krizė keičia mūsų planetą. Naują normą paskelbė JAV nacionalinė vandenynų ir atmosferos administracija (NOAA). Joje atsispindi pastarųjų 30 m. oro ir klimato duomenų pokyčiai.

Seimas priėmė svarstyti Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės projektą. Jis nustato, kaip iki 2050-ųjų Europa taps klimatui neutraliu žemynu ir kokie pasikeitimai siekiant sumažinti taršą iki 2030–2040 metų numatomi žemės ūkyje, transporte, energetikoje, tvarkant atliekas, pramonėje bei gyventojų būstuose.   Už Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės  svarstymą Seime balsavo 110 parlamentarų, o susilaikė 10.  Toliau Seime ji bus svarstoma birželio 29 dieną.

Trečiadienį Lietuvoje buvo saulėti, menkai debesuoti orai. Nelijo. Naktį menkai debesuotas, daug kur ir visai giedras dangus išliko. Dieną debesys augs iš naujo, bet orai išliks saulėti. Kur nors palynoti gali, bet itin menkai. Įsivyraus šilti, gana pastovūs orai. Ketvirtadienį šalyje – nepastoviai debesuota. Žymesnio lietaus nenumatoma. Vėjas šiaurės rytų, šiaurės, 5–10 m/s. Aukščiausia temperatūra 20–25 laipsniai šilumos. „Kitaip tariant, rytoj bus puikūs orai.

Šių metų gegužės mėnuo buvo labai lietingas – vidutiniškai Lietuvoje iškrito 103 mm kritulių. Taip šių metų gegužė tapo pačia lietingiausia nuo 1961 m. Iki šiol rekordininke buvo 1962 m. paskutinis pavasario mėnuo (99 mm). Įprastinėmis Lietuvos klimato sąlygomis (SKN, 1991–2020 m. vidurkis) gegužės mėnesį Lietuvoje vidutiniškai iškrenta 53 mm kritulių. Taigi, šių metų gegužės kritulių kiekis buvo beveik du kartus didesnis už daugiametį vidurkį.

Kol gyventojai aktyviai žvalgosi, kur būtų galima išvykti atostogauti, sinoptikai padeda apsispręsti, kuris vasaros laikotarpis yra pats geriausias atostogoms. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba paskelbė bendras tendencijas, kurios leidžia įvertinti, kurios gi vasaros dienos yra šilčiausios.

Paskelbti tyrimai vėl įrodė, kad pasaulio valstybės turi rimtai žiūrėti į Paryžiaus klimato susitarime nustatytus tikslus. Modeliai parodė, kad jeigu šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas į atmosferą nesumažės, o pasaulio temperatūros nepavyks išlaikyti žemiau sutarto rodiklio, dėl tirpstančių Antarktidos ledynų kylančio jūros lygio sustabdyti nebepavyks. Du modeliai šią problemą vertino iš dviejų skirtingų pusių. Žurnale „Nature“ publikuotame tyrime, kuriam vadovavo dr.

Nauji tyrimai parodė, kad per pastaruosius du dešimtmečius visuotinis ledynų atsitraukimas paspartėjo. Nors jų mažėjimas jau kurį laiką buvo akivaizdus, naujas darbas, paskelbtas žurnale „Nature“, rodo, kad per pastaruosius du dešimtmečius sumažėjimas smarkiai paspartėjo. Komanda, remdamasi išsamiais palydoviniais stebėjimais, ištyrė 217 175 ledynus iš viso pasaulio, išskyrus ledynines dangas. Šie įvertinimai buvo patvirtinti atliekant nepriklausomus didelio tikslumo atskirų ledynų matavimus.

„Tesla“ trečiadienį sustabdė galimybę klientams už elektromobilius atsiskaityti bitkoinais, teigdama, kad daug skaičiavimų reikalaujantis bitkoinų „kasybos“ procesas lemia klimatui žalingus teršalų kiekius. „Nerimaujame dėl sparčiai didėjančio iškastinio kuro naudojimo bitkoinų „kasybai“ ir sandoriams, ypač dėl anglių naudojimo, kurios yra taršiausia kuro rūšis“, – tviteryje parašė „Tesla“ vadovas Elonas Muskas.

Europoje dar niekada nebuvo užfiksuoti tokie karšti metai, kaip 2020-ieji. Vidutinė oro temperatūra buvo 3,4℃ didesnė nei 1981–2010 m. vidurkis, o žiema 1,4℃ „pagerino“ pačios šilčiausios žiemos rekordą. Nukentėjo ir Arktis, kuri patiria pačius baisiausius metus savo istorijoje. Visame Arkties regione 2020-ieji buvo antri šilčiausi metai, o paviršiaus temperatūra šiame žemyne buvo 2,2℃ didesnė už 1981–2010 m. vidurkį.

Naujame Redingo universiteto tyrime pateikiama niūri prognozė – jei pasaulinė temperatūra ir toliau kils ir pakils 4 laipsniais Celsijaus virš globalinės temperatūros lygio, daugiau nei trečdalis Antarktidos šefinio ledyno gali sugriūti į jūrą. Dėl to vandenynuose gali pakilti vandens lygis. „Šefinis ledynas yra svarbus buferis, neleidžiantis ledynams sausumoje laisvai tekėti į vandenyną ir prisidėti prie jūros lygio kilimo.

Naujausi atmosferos anglies dioksido matavimai rodo, kad žmonija sumušė dar vieną pavojingą klimato krizės rekordą. Vidutiniškai kovo mėn. ore buvo 50 proc. daugiau anglies dioksido nei prieš pramoninę revoliuciją. Nepaisant mažesnio išmetamųjų teršalų kiekio 2020 m., šis padidėjimas yra žymus. Anglies dioksido koncentracija ore keičiasi kiekvieną mėnesį, o didžiausia būna apie gegužę.

Žaibavimas poliariniame rate yra ypač retas reiškinys, tačiau dėl šylančio klimato, žaibų arktyje užfiksuojama vis daugiau. Štai 2019 m. buvo užfiksuotas iki šiol šiauriausias šio reiškinio atvejis – žaibus buvo galima pamatyti vos 483 km nuo šiaurės ašigalio. Naujame tyrime teigiama, kad per artimiausius dešimtmečius arktyje žaibuos dvigubai dažniau.

Ties Europos rytais vyrauja žemo slėgio sritis, aplink ją aukšto. Ciklonai nešantys vėsius orus iš šiaurės platumų, sparčiai keliauja ir link Lietuvos, tą pajutome jau ir šiandien. Daugiau saulės ir šilumos tik Europos vakaruose, o kitur žvarbesni pavasario orai. Taigi, dabar pažvelkime į platųjį žemėlapį. Tenerifėje rytoj šils iki 23 laipsnių. Lisabonoje 19, Barselonoje 17 laipsnių šilumos, Paryžiuje 16 laipnių. Londone apniukę ir 12 laipsnių, Dubline, Berlyne 10 laipsnių šilumos.

JAV nacionalinė mokslų, inžinerijos ir medicinos akademija (NASEM) paragino sukurti tyrimų programą, skirtą ištirti saulės geoinžinerinių sprendimų potencialą. Nors akademija atkakliai tvirtina, kad išmetamųjų teršalų mažinimas vis tiek turėtų būti pirmasis ginklas prieš klimato kaitą, ji teigia, kad nepasiekus šio tikslo gali prireikti ekstremalesnių priemonių saulės šilumai sumažinti.

Klimato pokyčius galima kaltinti ne tik dėl „zombių“ juodligės protrūkio Vakarų Sibire, bet ir dėl to, kad apleistas ir palaidotas Šaltojo karo branduolinių raketų įrenginys, po ledu slėpęsis 50 metų, atsidengė ir teršia regioninę aplinką. Bazę, kurioje buvo biologinės, branduolinės ir cheminės medžiagos, galima rasti šiaurės vakarų Grenlandijoje. Tačiau ne taip jau ir lengvai – komanda turėjo pasinaudoti galingu, į žemę besiskverbiančiu radaru iš NASA operacijos „IceBridge“, kad ją surastų.

Jeigu netikite klimato mokslininkais, kai jie sako, kad pastarosios vasaros yra neįprastai karštos, galbūt patikėsite vynininkais? Juk In vino veritas (liet. tiesa vyne). Neseniai paskelbti per 650 metų vynuogių augintojų sukaupti duomenys parodė, kad Vakarų Europos klimatas dar niekada nebuvo toks, koks yra dabar. Burgundijos gyventojai į savo gaminamą vyną žiūri labai rimtai. Taip rimtai, kad jau pastaruosius 664-is metus jie fiksuoja, kada yra nuimamas derlius.

JAV prezidentas Joe Bidenas pakvietė Kinijos lyderį Xi Jinpingą ir Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną į jo balandį organizuojamą virtualų viršūnių susitikimą klimato krizei aptarti, penktadienį pranešė Baltieji rūmai. Iš viso 40 pasaulio lyderių buvo pakviesti dalyvauti dviejų dienų susitikime, turinčiame žymėti Vašingtono grįžimą į kovos su žmogaus veiklos skatinamais klimato pokyčiais priešakinę liniją.

Ledkalniai tirpsta kitaip, negu mokslininkai skaičiavo naudodami savo sukurtus modelius, tačiau dabar jie buvo atnaujinti ir į skaičiavimus yra įtraukti prieš tai ignoruoti veiksniai. Šis patobulinimas yra svarbus ne dėl priežasčių, apie kurias pagalvojama iš karto – tai neturės įtakos jūros lygio kylimo modeliams – tačiau jis gali turėti kitų ypač svarbių pritaikymo būdų.

Pirmadienį Lietuvoje orai buvo labai gražūs, daug kur saulėti, bet bolavo ir rūkas. Šį vakarą pragiedrulių nebeliks, dangų užtrauks nestori debesys. Rytoj irgi panašiai, bet popiet į pajūrį atplauks storesnių debesų, ten pradės snyguriuoti. Kai kur lengvai pustys. Šį vakarą ir vėliau naktį pakutens šaltukas. Vyraus 9–11, pietryčiuose iki 13 laipsnių šalčio, šalies vakaruose jo bus tiktai 6–7 laipsniai.

Daugelis žmonių žino, kad pasaulio vandenynai kyla, tačiau žvelgiant į žemynus, klimato kaitos mastai pakrypsta visiškai priešinga linkme. Tirpstant ledynams vandenynai tiekia gėlą vandenį, dėl karščio ir sausros mūsų ežerai ir vidaus jūrų vandenys netenka brangaus skysčio.

Socialinėje paskyroje apie hidrometeorologinius reiškinius ir aplinkosaugines temas rašantis puslapis „Orai ir klimatas Lietuvoje“ pasidalijo naujieną apie nekasdienį reiškinį Rusijoje. Paskelbtoje žinutėje rašoma, kad Rusijos gyvenvietėje Oimiakone buvo užfiksuotas beveik 60 laipsnių šaltis. „Nekasdienės naujienos.

Australijoje liepsnojant dideliems miškų gaisrams auga susirūpinimas dėl šalies koalų populiacijos. Skaičiuojama, kad vien per paskutinius metus, dėl nuolat kylančių gaisrų, žuvo dešimtys tūkstančių šių retų ir saugomų gyvūnų. Aplinkosaugininkai sako, kad gaisrų pavojuj nemažėjant, ilgametės pastangos padidinti šių gyvūnų populiacija gali nueiti šuniui ant uodegos. Koalos krepšiuose ilsisi Pietų Australijoje esančioje gyvūnų prieglaudoje. Šalia padėta šių gyvūnų mėgstamų eukalipto lapų.

Šių metų spalio mėnuo buvo išskirtinai šiltas: jo vidutinė mėnesio temperatūra trimis laipsniais viršijo daugiametę įprastinę, trečiadienį pranešė Hidrometeorologijos tarnyba. Vidutinė spalio temperatūra Lietuvoje šiemet siekė 10,2 laipsnio Celsijaus, tuo metu daugiametė siekia 7 laipsnius.

Europos šalys turi sąžiningai pasidalinti naštą dėl klimato kaitos keliamų iššūkių, teigia Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Jis ketvirtadienį ir penktadienį dalyvauja Europos viršūnių susitikime Briuselyje, kur viena pagrindinių temų – klimato kaita. „Mes ambicingai žiūrime į klimato kaitos iššūkius – Lietuva nuo Nepriklausomybės atgavimo 1990-aisiais iki dabar sumažino anglies dvideginio emisijas 58 procentais“, – žurnalistams Briuselyje sakė G. Nausėda.

Sezonų pokyčiai Lietuvoje pasireiškia ne vienodu metu. Vienoje šalies dalyje lapai geltonuoti pradeda kiek ankščiau nei kitoje ir viskas todėl, kad orai taip pat turi greitį. „Facebook“ puslapis „Orai ir klimatas Lietuvoje“ skelbė, kada pasiekiamas auksinio rudens pikas.  „Kaip daugelis žinote, ruduo net ir Lietuvoje ateina ne vienu metu. Anksčiausiai jis pasirodo šiaurės rytuose, o vėliausiai pajūryje.

Kovos su klimato kaita kontekste daugiau dėmesio reikia skirti naujovėms energetikoje, teigia prezidento Aplinkos ir infrastruktūros grupės vyriausiasis patarėjas Jaroslavas Neverovičius. Penktadienį šalies vadovo patarėjai kartu su dvidešimties organizacijų atstovais aptarė energetikos inovacijų svarbą įgyvendinant Europos žaliojo kurso tikslus, ES ir Lietuvos siekį iki 2050 metų pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos, praneša Prezidentūra.

Aštuoni Baltijos regiono aplinkos ir žemės ūkio ministrai pirmadienį pasižadėjo didinti pastangas siekiant mažinti taršą Baltijos jūroje. Keli pagrindiniai tikslai – jūros išteklių eikvojimo mažinimas, tvarios žvejybos skatinimas ir plastiko direktyvos įgyvendinimas. Pirmadienį vyko Europos Komisijos (EK) nario Virginijaus Sinkevičiaus inicijuota konferencija „Mūsų Baltija“ (angl.

Vasaros linksmybės ir džiaugsmai Lietuvoje baigiasi. Į mūsų padangę atkeliauja aktyvus ciklonas – atsinešantis drėgnesnius ir kiek vėsesnius orus, tad naujos šilumos bangos tikėtis neverta . O apie už kampo besislepiantį rudenį jau išduoda ir gamta – pamažu į pietus skrenda paukščiai, medžiai atsisveikina su lapais. Tiesa sinoptikai turi ir ne tokių prastų žinių – rugsėjį temperatūra išliks maloni, pirštinių ir kepurių dar tikrai neprireiks.

Nors kalendorinis ruduo dar neprasidėjo, šios savaitės vėsa ir lietūs pratina mus prie minties, kad vasara baigėsi. Ar šiluma dar grįš ir kokios jos galime tikėtis, klausėmė klimatologo Arūno Bukančio. Laba diena. Tai bene visą savaitę pylė lietus. Ar galima manyti, kad panašus oras dabar laikysis ir artimiausiu metu? Atlante jau įsisiautėjo ciklonai, dabar jie pradeda slinkti link Europos ir vienas po kito, netgi tokiom serijom ir neša ilgai lauktą lietų.

Ekologines problemas pabrėžianti švedė paauglė aktyvistė Greta Thunberg pirmadienį sakė grįšianti į mokyklą po metus trukusio agitavimo stabdyti klimato pokyčius. „Mano metų pertrauka nuo mokslų baigėsi, ir jaučiuosi išties puikiai, kad vėl grįžtu į mokyklą!“ – per „Twitter“ parašė 17-metė, pridėjusi nuotrauką, kurioje ji matoma besišypsanti, užsidėjusi mokyklinę kuprinę ir laikanti dviratį. G. Thunberg nenurodė, kuriame mieste ar mokykloje tęs mokslus.

Koronaviruso paveiktai JAV Teksaso valstijai šeštadienį smogė pirmasis šiemet Atlanto vandenyno uraganas, atnešęs smarkų lietų, sukėlęs bangas ir gyvybei galimai pavojingų potvynių. Pirmosios kategorijos uraganas atslinko lydimas maždaug 90 mylių per valandą (145 km per valandą) greičio vėjo ir 17 val. vietos laiku (sekmadienį pirmą valandą nakties Lietuvos laiku) pasiekė Padrės salą, pranešė JAV nacionalinis uraganų centas.

Sinoptikai perspėja – šiandien paskutinė saulėta ir šilta diena prieš šaltojo atmosferos fronto įsiveržimą. Ateina liūtys, vėsi temperatūra ir didelis vėjas. Ypač bjaurus – lietingas, gūsingas, ir šaltas oras nuo trečiadieno okupuos pajūrį. Kas lietingų orų laukia labiausiai ir kada malonesni orai sugrįžę vėl džiugins atostogaujančius? Gerais orais džiaugiasi poilsiautojai, jie pasakoja, kaip jaučiasi: „Vanduo pasakiškai šiltas, oras fantastiškai saulėtas.

Pats liepos vidurys tačiau šiluma mūsų nelepina. Ar dar turėsim vasaros, ar su didžiaisiais karščiais birželį ji jau baigėsi? Klausiame klimatologo, profesoriaus Arūno Bukančio.

Šokiruojanti žinia iš Botsvanos. Šalyje dėl nežinomos priežasties nugaišo net pusketvirto šimto dramblių. Kol ekspertai aiškinasi, kas galiūnams nutiko, aktyvistai sako, kad tai – katastrofa, kuri turės neigiamų pasekmių viso Afrikos žemyno dramblių populiacijai. Pietų Afrikos valstybė Botsvana garsėja didžiausia pasaulyje afrikinių dramblių populiacija.

Jei dar tikitės pasimėgauti saule smėlėtuose paplūdimiuose, verčiau paskubėkite. Klimato pokyčiai gali pridaryti rimtų bėdų. Maždaug pusės smėlėtų pasaulio paplūdimių iki šio amžiaus pabaigos gali nebelikti, jei dėl klimato pokyčio nebus imtasi efektyvių veiksmų, teigiama žurnale „Nature Climate Change“ paskelbtame tyrime. Naujasis tyrimas pasinaudojo palydoviniais pakrančių vaizdais, fiksuotais 35-erius metus.

Lietuvą jau kelias dienas iš eilės siaubia škvalai, skirtingų miestų gyventojai stebi viesulus, iš dangaus stambiais gabalais besipilančią krušą ir naktimis padanges raižančius žaibus. Nors nežinia, ar šią vasarą tokių reginių matysime taip gausiai, klimatologai įtaria, kad ateityje jie kartosis vis dažniau. Seniai regėto stiprumo audra per Lietuvą pradėjo ristis dar sekmadienį, o pirmadienį Lietuvos gyventojai turėjo progą stebėti rečiau šalyje matomus reiškinius – stambią krušą ir viesulą.

2019-ieji buvo karščiausi metai Europoje per visą stebėjimų istoriją, žemyne per virtinę karščio bangų buvo užfiksuota temperatūros rekordų, trečiadienį paskelbė Europos Sąjungos Koperniko klimato kaitos tarnyba (C3S). Savo metinėje ataskaitoje apie klimato būklę C3S nurodo, kad 11 iš 12 šilčiausių žemyno metų užregistruoti nuo 2000-ųjų, toliau didėjant taršai šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis.

Nykstančio ciklono virš Rusijos ir stiprėjančio anticiklono virš Skandinavijos sandūroje į Lietuvą iš šiaurės slinks žvarbus oras. Sekmadienį vietomis, daugiausia Rytų Lietuvoje, trumpi krituliai, vyraus lietus. Pūs stiprokas, žvarbus šiaurės vakarų, šiaurės vėjas, kai kur jo gūsiai sieks 15 m/s. Temperatūra kils iki 7–11 laipsnių šilumos.   Pirmadienį, balandžio 20 d., žymesnių kritulių nenumatoma.

Lietuvos keliuose sekmadienį yra slidžių ruožų. Kauno, Utenos, Vilniaus ir Panevėžio apskrityse vietomis eismo sąlygas sunkina plikledis. Slidūs kelių ruožai yra barstomi. Likusioje šalies dalyje valstybinės reikšmės kelių dangos daugiausia drėgnos, vietomis šlapios, praneša Lietuvos automobilių kelių direkcija.  6 val. Tauragės, Telšių ir Šiaulių apskrityse lijo, Vilniaus apskrityje snigo. Oro temperatūra buvo nuo 1 iki 4 laipsnių šilumos.

39-erių Merkinės gyventojas Kęstas Bilinskas rodo saują ką tik iš po samanų nuskintų voveraičių. Dzūkas sako, tai pirmas kartas jo gyvenime, kai poledinę žūklę vasario pradžioje iškeitė į grybavimą. „Voveraičių daug nepririnksi, yra vienas kitas grybas, bet apskritai keista, kad jų yra. Man pačiam keista ir tai, kad aš šiemet dar nebuvau ant ledo žvejoti. Gyvenime neatsimenu nė vienų metų, kad vasarį ant ledo nebūčiau užlipęs“, – BNS sakė K. Bilinskas.

Šiltėjančio klimato išdaigos daugelį pastato į keblią padėtį. Pradėję rinkti grybus žiemą, žmonės susimąsto, ar galima juos valgyti. Kiek vertingų medžiagų turi tokie grybai ir ar niekuo nerizikuojame juos vartodami maistui? Pasak biologės Ritos Mikaliūnaitės, sveikus grybus žiemą rinkti galima, jie yra maistingi, tačiau žmonės vis tik turi elgtis atsakingai, šiuo metu galima rinkti tik tokius grybus, kuriuos gerai pažįstate. Svarbu, kad grybai nebūtų augę per šalnas.

Keičiantis klimatui, lietuviams teks labiau saugotis visus metus aktyvių erkių ir gintis nuo egzotiškų ligų, tokių kaip maliarija, didės akių ir širdies ligų rizika, sako mokslininkai. Saugantis taršos ir kaitros, sveikatos specialistai siūlys dažniau būti pastatuose, o patys pastatai keisis tiek išore, tiek vidumi: dalis jų patys gaminsis energiją ir galės keisti atspalvį priklausomai nuo metų laiko.

Trečiadienį dėl aukšto slėgio srities įtakos debesuotumas bus labai menkas, yra vilčių, kad kai kada jo visai nebus, dėl to diena bus šviesi, graži. Visgi popiet vietomis gali iškristi kažkas panašaus į lengvą sniego pudrą. Vėjas stiprės. Sinoptikas Naglis Šulija sako, kad trečiadienį Lietuvoje numatomi netikėtai gražūs orai. Trečiadienio dieną – bet kur, bet labai menkai. Vėjas naktį silpnas, dieną stiprės.

Trečiadienį dangus bus apniukęs, pragiedrulių tikėtis neverta. Tai vienur, tai kitur nuolat lis, purkš dulksna arba kris šlapios snaigės, todėl iki dienos pabaigos krituliai bus apsilankę visur ar beveik visur. Vėjas nurims, laikysis šiluma, orai labiau primins pavasarį nei žiemą. „Kitaip tariant, artimiausią parą orai ir vėl bus pilki bei drėgni. Ir naktį, ir dieną dangų dengs žemi debesys, pragiedrulių tikėtis neverta.

Kad ir koks pabodęs ir nemielas būtų cepelininės spalvos dangus, o mintyse vis kiltų klausimas, kur tas baltas ir purus sniegas, deja, bet bent jau artimiausiu metu sinoptikai baltos, speiguotos žiemos nežada. Tačiau žiemiškų orų mylėtojams siūlo nenukabinti nosies ir viltingai laukti dar vieno žiemos mėnesio – vasario, kuris paprastai be reikšmingų žiemiškų pasispardymų nepraeina. Siūlo neužmiršti vasario „Dar vasaris prieš akis.

Vakarų Lietuvoje ir Marijampolės apskrityje antradienio rytą eismą sunkina rūkas, Jonavos rajono keliuose slidu dėl susidariusios šarmos, įspėja kelininkai. Automobilių kelių direkcija informuoja, kad slidūs kelių ruožai barstomi. Vakarų Lietuvoje ir Marijampolės apskrityje dėl rūko matomumas sumažėjęs ir vietomis siekia iki 250 metrų. Tauragės apskrityje – dulksna, kitur – be žymesnių kritulių. Oro temperatūra šalyje siekia nuo 2 laipsnių šalčio iki 2 laipsnių šilumos.

Stiprus vėjas Lietuvoje verčia medžius ir griauna pastatų sienas. Sinoptikai įspėja, kad stiprūs gūsiai nesitrauks dar kelias dienas, o vairuotojai turi būti itin atsargūs. Ketvirtadienį Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija savo „Facebook“ puslapyje paskelbė, kad stiprus vėjas išvertė netoli Gedimino pilies kalno ir Lietuvos nacionalinio muziejaus augusią eglę. Trečiadienį vėjas vartė medžius ne viename rajone, o Tauragėje apgriovė apleisto pastato sieną.

Trečiadienio popietę Vilnių apsupę tamsūs debesys atnešė stiprią krušą su lietumi, dangų taip pat skrodė ir žaibai. Vėliau iškrito sniegas, lydimas stipraus vėjo. Sinoptikai teigia, kad tai – dviejų skirtingų oro masių susidūrimo rezultatas. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sinoptikas Tadas Kantautas teigia, kad žaibai žiemą nėra dažnas reiškinys, bet nutinka kasmet. „Reiškinys nedažnas, negalima lyginti su šiltuoju metų laiku.