Tačiau žiemiškų orų mylėtojams siūlo nenukabinti nosies ir viltingai laukti dar vieno žiemos mėnesio – vasario, kuris paprastai be reikšmingų žiemiškų pasispardymų nepraeina.
Siūlo neužmiršti vasario
„Dar vasaris prieš akis. Nuo vasario vidurio gali tiek prisnigti, kad maža nepasirodys. Man atrodo, bus dar to sniego, tik viskas vėluoja“, – taip į klausimą, ar dar sulauksime šiais metais žiemos, atsakė Dotnuvos hidrometeorologinės stoties viršininkė Natalija Gaurilčikienė.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) Tyrimų ir plėtros skyriaus vedėjas dr. Donatas Valiukas taip užtikrintai nekalbėjo, tačiau taip pat sutiko, kad vasaris gali pažerti netikėtumų.
„Ko gero, niekas tiksliai to pasakyti negalėtų. Patikimesnės ilgalaikės prognozės, kuriomis kažkiek galima būtų tikėti, yra sudaromos keturioms savaitėms į priekį. Jeigu žvelgtume į šio laikotarpio bendras tendencijas, kol kas numatoma, kad ateinančios keturios savaitės bus dar šiltesnės, nei paprastai pas mus būna, – kalbėjo specialistas. – Nors ta teigiama anomalija ir turėtų užsitęsti, bet bent jau statistiškai turime prisiminti, kad dar yra vasario mėnuo, kuris toks pat šaltas, kaip ir sausis. Aišku, ne šis sausis. Šių mėnesių daugiametės temperatūros yra -3,2. Taigi, kad šalčio vasarį sulauksime, tokios tikimybės dar negalime atmesti.“
Paklaustas, ar galima šią žiemą įvardyti kaip šilčiausią visų laikų žiemą, tarnybos atstovas teigė, jog tam dar per anksti.
„Kol kas pagal kalendorinius mėnesius žiema tik įpusėjo. Todėl dar negalime kalbėti apskritai apie žiemą, kad ji yra rekordiškai šilta, nes laiko praėjo dar sąlyginai nedaug. Taip, gruodis buvo šiltesnis nei įprastai – trečias pagal šiltumą per daugiau nei pusę šimto metų, taip pat turim sausį, kuris irgi yra gana šiltas ir dar bus vasaris. Todėl visos žiemos apibendrinimą galėsime daryti tik pasibaigus žiemai“, – paaiškino dr. D. Valiukas.
Jis taip pat pridėjo, kad stebint šiltėjančias žiemas reikėtų dėmesį kreipti ne tik į jas.
„Reikėtų žiūrėti ilgesnį laikotarpį. Anksčiau buvo skelbta, kad 2019 m. buvo patys šilčiausi Lietuvoje per visą meteorologinio stebėjimo istoriją. Iš tiesų ta šilumos anomalija yra jau ilgesnį laiką – nuo spalio. Tie stiprūs nuokrypiai nuo spalio yra pakankamai dideli ir besitęsiantys iki dabar – jau ketvirtą mėnesį“, – „Rinkos aikštei“ sakė LHMT atstovas.
Ši žiema – kol kas be rekordų
Konkrečiai apie šią žiemą bei jos rekordus, pasak dr. D. Valiuko, kalbėti taip pat dar per anksti.
„Kad būtų kažkokie absoliutūs mėnesio rekordai, šią žiemą dar nebuvo. Manau, apie rekordus daugiau bus galima šnekėti jau pasibaigus žiemai ir turint jos visos apibendrinimus“, – pastebėjo pašnekovas.
Tačiau įvardijo kelis Kėdainių rajone pasiektus rekordus. Tiesa, ne šiais metais.
Gruodžio mėnesio rekordas, kai buvo šilčiausia diena, pasiektas 2006 metais gruodžio 6 d. Tada termometro stulpelis užkopė net iki 11,2 laipsnio šilumos. Ji buvo gana seniai – 1930 m. gruodžio 28 d., o hidrometeorologijos stotis tuomet buvo pačiuose Kėdainiuose, o ne Dotnuvoje. Ji užfiksavo, kad temperatūra tada nukrito iki -30,1 laipsnio“, – pasakojo dr. D. Valiukas.
Jis priminė: „Šilčiausia buvo prieš trylika metų – 2007-ųjų sausio 10-ąją, tuomet termometras rodė 11,4 laipsnius šilumos. O šalčiausia buvo 1956 m. sausio 31 d., kai kaustė 36,2 laipsnių šalčio speigas. Labai speiginga buvo tų metų sausio pabaiga ir vasario pradžia. Kalbant apie šią žiemą, kažko išskirtinio Kėdainių rajone praėjusių metų gruodį ir šių metų sausį kol kas dar nebuvo fiksuota – aukščiausia pakilusi temperatūrą siekė 7,2 laipsnio ir tai nesiekia net dešimties laipsnių šilumos.“
Didžiausias pavojus augalams
Galbūt šiųmetė žiema džiugina tuos, kurie nemėgsta gilių ir speigingų žiemų, tačiau netikėtai užslinkus šalčiams, šie, anot N. Gaurilčikienės, gali padaryti nemenkos žalos jau pasiruošusiems nubusti augalams.
„Jeigu šiluma laikysis taip ir toliau, augalai tuoj pradės žydėti. Vadinamieji kačiukai išsiskleidę, kiti augalai pumpurus sukrovę, netgi juodieji serbentai jau pribrendę prabudimui. Nors jie dar ir nežydi, bet jeigu užkluptų dideli šalčiai, gali būti, kad derlius būtų mažesnis, – nerimavo Dotnuvos hidrometeorologijos stoties vadovė. – Iki 5 ar 10 laipsnių šalčio nukritusi temperatūra nėra blogai, bet jei iki 20, tuomet gresia pavojus.“
Su gyvūnais, pašnekovės teigimu, kiek kitokia situacija.
„Kol kas nėra nieko neįprasto – nei kovai dar atskridę, nei dar kas nors. Užpernai, kai taip pat buvo šilta žiema, kovai parskrido sausio 11 dieną. Pati gyvenu Akademijoje, tad parke prie pat instituto prieš porą metų mačiau juos anksti grįžusius, o šiemet dar nesimato. Taigi dar gali būti žiemos“, – kalbėjo N. Gaurilčikienė.
Pagrindiniai šiai žiemai nebūdingi dalykai, anot dr. D. Valiuko, yra tai, kad beveik visada yra teigiama oro temperatūra ir sniego nebuvimas. Taip yra dėl aukštos temperatūros. Jis taip pat sutinka su prieš tai kalbėjusia pašnekove, kad labiausiai šią netipišką žiemą gali nukentėti augalai.
„Dabar situacija tokia, kad augalų vegetacija gali greitai prasidėti – krauna pumpurus, kai kur jau net ir pražysta. Jei šaltis įsiverš, kad ir keletui dienų, kas vasariui yra būdinga, tas poveikis gali būti pakankamai pražūtingas“, – sakė LHMT atstovas.
Daugiau kenkėjų
Didelių šalčių nebuvimas augalams nenaudingas dar ir tuo, kad nežūsta įvairūs kenkėjai.
„Taip, tikrai jų gali būti daugiau ir kolorado vabalai neįšals. Jeigu sniego danga nedidelė ir šaltis paspaudžia, tada jų kažkiek iššąla, taip pat ir su kitais vabzdžiais. O jeigu tik šilčiau, tai jų vasarą gali būti daugiau. Kalbant apie uodus, tai daug kas priklauso nuo drėgmės – jei bus drėgna, tada jų ir prisidaugins, bet jei sausa, tada neturėtų“, – kalbėjo N. Gaurilčikienė.
„Iš tiesų, įvairūs maži ir kartais net nepastebimi parazitai tokią šiltą žiemą sėkmingai peržiemoja ir paskui kenkia augalams. Gamtai kiekviena anomalija nėra gera, viskas, kas nukrypsta nuo įprastinių sąlygų labai smarkiai, nėra gerai, – teigė dr. D. Valiukas. – Jei taip ir toliau tęsis, gali vykti kai kurių rūšių išnykimas ir naujų atsiradimas. Jau ir dabar pas mus eglei, Lietuvai įprastam medžiui, tampa per šilta ir ji traukiasi į šiaurę, o į Lietuvą daugiau atkeliauja plačialapiai medžiai.“
Sausros padariniai dar išliko
Nors nėra sniego, tačiau, pasak pašnekovų, gerai yra tai, kad gana dažnai iškrentantis lietus po truputį padeda atsigauti ir atsistatyti sausrų išdžiovintam dirvožemiui.
„Drėgmės kiekis jau lyg po truputį atsistato, nes jau buvo tikrai kritinė riba. Nors ir nėra sniego, bet nemažai lyja, o tai taip pat padeda atsistatyti reikiamai drėgmei. Svarbiausia, kad nebūtų liūtinių kritulių, kurie nespėja susigerti į dirvožemį, bet nuteka į upes ir tuoj pat atsiduria jūroj. O jeigu tokie kaip dabar, tai labai gerai, nes jie susigeria į žemę ir pasiskirsto daugmaž vienodai visoje teritorijoje“, – kalbėjo Dotnuvos HMT vadovė.
Vis tik dr. D. Valiukas nėra toks optimistiškas, nes tai gali būti apgaulinga.
„Jeigu palygintume su daugiamete norma, vandens lygis dabar būtų pakankamai normalus ar net aukštesnis. Vidurkis tarsi atsistatė, bet jis yra šiek tiek apgaulingas – šiuo laikotarpiu upės neturėtų būti maitinamos lietaus vandeniu, o turėtų iškristi sniegas, kuris jas pamaitina pavasarį potvynio metu. Kaip tai atsilieps pavasarį, dar kol kas per anksti kalbėti“, – sakė pašnekovas.
Jis taip pat pridėjo, kad panašių situacijų yra fiksuota, tačiau jų per mažai, kad galima būtų daryti kažkokias išvadas.
„Labai sunku palyginti, kai yra buvę vos keli tokie metai. Tų analizių per mažai, kad jos turėtų kažkokį pagrindą, per maža duomenų seka, per daug retos situacijos“, – paaiškino LHMT atstovas.
Šaltos ir snieguotos žiemos dar sugrįš
Paklausus, ar galime tikėtis, kad šiųmetė žiema pasistūmės į priekį ir Velykas švęsime su sniegu, dr. D. Valiukas apgailestavo, jog taip toli nuspėti yra sudėtinga.
„Kita vertus, kad balandžio mėnuo būtų labai šaltas, sunkiai tikėtina. Taip, anksčiau yra buvę, kad balandis su sniegu, bet apie tai, kaip bus šiemet, tikrai nesiryžta niekas sakyti. Žvelgiant į paskutinius dvejus metus, balandžio mėnesiai buvo pakankamai šilti“, – prisiminė pašnekovas.
Šylantys orai, anomalijos, be abejo, siejami su globaliniu atšilimu, ledynų tirpimu. Tačiau, pasak LHMT atstovo, vienos žiemos nereikėtų sieti su globalaus atšilimo pasekmėmis.
„Jo pasekmė yra dažnėjantys tiek šilti mėnesiai, tiek šilti sezonai. Ir jei anksčiau šiltos žiemos, kai dviejų žiemos mėnesių temperatūra teigiama, būdavo kartą per penkiolika metų, tai dabar jos tampa vis dažnesnės, – aiškino dr. D. Valiukas. – Tai tą dažnėjimą, kai bus, tarkim, ne kartą per 15 metų, o kartą per 7 metus, galime sieti su globaliniu atšilimu. Bet tai neatmeta galimybės, kad vadinamoji tikra žiema bus ir ateityje, su sniegu, šalčiais ir speigais.“
Anksčiau šį mėnesį Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba skelbė, jog 2019 m. Lietuvoje buvo šilčiausi per visą meteorologinių stebėjimų laikotarpį. Vidutinė metinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 8,8 laipsnio Celsijaus, o tai yra net 1,9 laipsnio daugiau nei vidutinė daugiametė 1981–2010 m. oro temperatūra.
„Iki šiol šilčiausi buvo 2015 m., kai vidutinė metinė oro temperatūra Lietuvoje buvo plius 8,3. 2019 m. vidutinė metinė oro temperatūra ankstesnį rekordą viršijo net 0,5 laipsnio“, – teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) Tyrimų ir plėtros skyriaus vedėjas Donatas Valiukas.
Pasak jo, Vilniuje 2019 m. taip pat buvo patys karščiausi per visą beveik 250 metų (1778−2019 m.) stebėjimų laikotarpį − metų vidutinė oro temperatūra buvo 8,8.
Vykstant globalinei klimato kaitai, Lietuvoje šilčiausių metų penketukas registruotas jau XXI amžiuje, nuo 2008 iki 2019 m. Tai globalinės klimato kaitos padarinys, puikiai iliustruojantis sparčią globalinę klimato kaitą.
