klasė

Vyriausybė nepritaria siūlymui leisti sudaryti mokyklose klases, net jei jos nepasiekia minimalaus reikalavimo surinkti 21 mokinį. Tokią išvadą trečiadienį priėmė Ministrų kabinetas. Grupė praėjusios kadencijos Seimo parlamentarų kovo pabaigoje pasiūlė papildyti Švietimo įstatymą nuostata, kad mokinių skaičius mokyklos klasėse gali neatitikti Vyriausybės nustatyto leidžiamo mažiausio mokinių skaičiaus iki 20 procentų, bet ne daugiau kaip dvejus mokslo metus iš eilės.

„Šiemet mano sūnus eis į pirmą klasę ir tiesą sakant, aš jau žinokite nebesuprantu tų šiuolaikinių mamų“, – rašo naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi skaitytoja Sandra. Būsimų savo sūnaus klasiokų tėvus esu mačiusi tik vieną kartą prieš vasarą, kai mano būsima sūnaus mokytoja nusprendė padaryti bendrą susirinkimą. Pasirodė maloni, išsilavinusi ir empatiška moteris.

„Artėjančios šventės nemenkai patuštins tėvų kišenes. Kalėdų senelis namuose, dovanos šeimai, draugams, draugų vaikams, o kur dar aksesuarai, maistas, patiekalai ir visi kiti šventiniai reikaliukai. Deja, šiemet paploninti piniginę teko ir ruošiant dovaną vaiko mokytojai“, – tv3.lt atsiųstame laiške rašo Živilė iš Vilniaus. Mano dukra eina į ketvirtą klasę – tai paskutiniai jos metai pradinėse klasėse, todėl dauguma tėvų nusprendė, kad būtinai reikia įsimintinai pasveikinti mokytoją.

Šiaulių miestui iškritus iš „švelnesnio“ karantino režimo savivaldybių, į klases toliau eis visi miesto pradinukai ir dėl COVID-19 testuosis tik norintieji, sako miesto meras Artūras Visockas. Jo teigimu, testai bus neprivalomi, nors Vyriausybės sprendimai šiuo metu įpareigoja pradinukams atlikti testus visose savivaldybėse, kur dviejų savaičių COVID-19 atvejų skaičius viršija 200 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Šiaulių atveju, sprendimas įsigalioti turėtų daugiau nei po savaitės, gegužės 10-ąją.

Į Kauno rajono mokyklą antradienį atvesta apie dešimt vaikų, kurių tėvai nesutiko, kad jie būtų testuojami. Kaip BNS sakė savivaldybės ir mokyklos atstovai, su tėveliais yra kalbamasi ir siekiama, kad trečiadienį, kai mokykloje prasidės profilaktinis testavimas, situacija būtų išspręsta. „Kadangi mes dar nepradėjome vaikų testuoti, jie kaip ir kiti atėjo į mokyklą. Tėvai dar neparašę nei kad sutinka, nei kad nesutinka, nebuvo parašę ir atsisakymo testuoti vaikus.

Koronaviruso situacija Lietuvoje po truputį gerėja. Tai sudaro sąlygas po truputį atverti mokyklų duris. Prieš keletą savaičių Vilniuje veiklą atnaujino pirmoji mokykla, o jau ketvirtadienį darbus pradės dar trys. Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras informavo, kad ketvirtadienį kontaktinę veiklą pradėsiančiose mokyklose bus atliekami koronaviruso tyrimai kaupinio principu.

Bandomajam projektui pasirinktos Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos direktorius Rimantas Remeika sako, kad įstaiga pasiruošusi po daugiau nei savaitės susigrąžinti apie 800 pradinukų į klases. Direktorius BNS penktadienį teigė, kad šiuo metu pirmąja vakcinos nuo koronaviruso doze jau paskiepyta absoliuti dauguma, t.y. 84 su pradinukais dirbantys mokytojai, o didžioji dauguma tėvų sutinka kartu su vaikais atlikti koronaviruso testus kaupiniu tyrimo būdu.

Mama netyčia apstulbino visą savo sūnaus klasę, į kambarį įėjusi visiškai nuoga, kai jos sūnus tuo tarpu dalyvavo pamokoje per „Zoom“. Internete cirkuliuojančiame vaizdo įraše matoma, kaip mažas berniukas, vardu Tayvionas, rodo į kažką už savęs ekrane. Po kelių sekundžių į kambarį įeina visiškai nuoga jo mama ir kambaryje kažko ieško. Mokytoja tuo tarpu bando atkreipti besnaudžiančio mokinio dėmesį, bet staiga pastebi nuogą moterį ir liepia Tayvionui išsijungti kamerą.

Koronaviruso skaičiai Lietuvoje toliau auga. Kelmės rajono savivaldybė pirmadienį savo „Facebook“ paskyroje paskelbė, kad sekmadienį nustatyti dar 5 Covid-19 atvejai, o bendras atvejų skaičius – jau 11. „Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento Kelmės skyrius informuoja, kad rugsėjo 20 d. Kelmėje nustatyti dar penki nauji COVID-19 ligos atvejai. Jie yra susiję su Kelmės ligoninėje nustatytais atvejais.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija informuoja apie Operacijų vadovo, sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos patvirtintus reikalavimus aukštojo mokslo studijoms, profesiniam mokymui ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo veikloms nuo naujų mokslo metų. Aukštųjų mokyklų vadovai, profesinio mokymo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo teikėjai įpareigoti šias veiklas organizuoti užtikrinant saugų atstumą tarp asmenų.

„Mokytojas yra toks asmuo, kuriam technologijos leidžia susikalbėti su šiuolaikiniais moksleiviais. Turime išmokti tą kalbą, jei norime dirbti“, –  įsitikinusi Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Onutė Baumilienė.

Buvęs mokytojas išėjo dirbti į karinį jūrų laivyną, tačiau kadaise klasėje jo padarytas poelgis pakeitė vienos mokinės gyvenimą, rašoma mirror.co.uk. Šia istorija socialiniame tinkle pasidalijo pats istorijos herojus. Jis pasakojo, kad prieš maždaug šešerius metus klasėje turėjo mokinę, kuri buvo labai nedrąsi, tyli ir uždara. Taip pat ji visą laiką per pamokas kažką rašė savo užrašų knygutėje. Buvęs mokytojas vieną kartą nusprendė pažiūrėti per petį ir perskaityti, ką mokinė rašo.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nustatė korupcijos rizikų skirstant mokinius į klases, siūlo tobulinti sistemą.  Tarnyba atkreipia dėmesį į tai, kad savivaldybių tvarkose nereglamentuojami mokinių ir specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių skirstymo į klases kriterijai tais atvejais, kai nėra galimybės klases sukomplektuoti pagal tėvų pageidavimus pas norimą mokytoją. „Tai padidina galimybę mokyklų vadovams vienodose situacijose elgtis skirtingai.

Pailginti mokslo metai priešina mokyklų bendruomenes. Nerandama vieno sprendimo, kaip mokiniams rengtis esant karščiams. Lietuvoje neįprasta turėti ir vasarišką uniformą, nes anksčiau mokslo metai tiek ilgai nesitęsdavo. Į „Vakarų ekspreso“ redakciją kreipėsi „Žemynos“ gimnazijoje besimokančių moksleivių tėvai. Jie buvo nustebę, kad šios gimnazijos vadovybė neleidžia gimnazistams eiti su šortais. „Lauke karšta, o mokykloje iš viso neįmanoma tverti, juk ten nėra jokių kondicionierių.

Pirmoji mokyklinė klasė kelia įvairiausias emocijas ne tik vaikams, bet ir jų tėvams. Tėvai nerimauja, ar jų atžalos neatitols, nenueis blogais keliais ir atras savo sugebėjimus per pirmuosius ketverius metus. Ką vertėtų akcentuoti pirmaisiais mokykliniais vaiko metais ir kaip su juo tinkamai bendrauti, atsako psichologė Šarūnė Vienė.  Psichologė Šarūnė Vienė tv3.lt skaitytojams atsako, ką vertėtų akcentuoti pirmaisiais mokykliniais metais vaiko gyvenime.

Airijos bendrojo ugdymo mokyklos nuo rugsėjo siūlys mokytis lietuvių kalbos. Kelerius metus diskutuotą iniciatyvą iš pradžių numatoma išbandyti 2-3 mokyklose. Planuojama, kad vėliau tokios pamokos būtų įvestos 25 bendrojo lavinimo mokyklose, kuriose vidutiniškai kiekvienoje mokosi apie 15 lietuvių. Lietuvių kalba, numatoma, bus pasirenkamasis dalykas – neprivalomas visiems mokiniams. Planuojama, kad kalbos kursas apimtų apie 100 val.

Nuo rugsėjo mėnesio mokytojų, mokinių ir jų tėvų laukia pokyčiai. Nuo  rugsėjo 1 d. dalis ugdymo lėšų mokykloms bus skiriamos pagal klasių skaičių bei dydį ir tik dalis – pagal vienam mokiniui nustatytas lėšų normas, rašoma trečiadienį išplatintame pranešime. Nuo rugsėjo 1 d. lėšos mokinių ugdymui, kurios sudaro apie 77 proc. mokymo lėšų, mokykloms bus skaičiuojamos ne pagal kiekvieną mokinį, kaip buvo iki šiol, bet pagal klasių dydį ir skaičių. Lėšos kitoms reikmėms (pvz.

Šalies mokyklose masiškai trūksta pedagogų, o ypač – gamtos mokslų. Ministerija surado išeitį. Tas pats mokytojas galės vaikus mokyti ne vieno, o dviejų, ar net trijų dalykų, net jei tokios specialybės diplomo ir neturi. Mokytojai džiaugiasi galimybe daugiau užsidirbti, tačiau patenkinti ne visi. Moksleivių tėvai abejoja, ar mokytojams nepritrūks kvalifikacijos mokyti vaikus niekuomet nedėstytų dalykų.

Pirmadienį vyks istorijos valstybinis brandos egzaminas. Jį pasirinko laikyti daugiau kaip 10 tūkst. kandidatų. Tai vienas iš paskutinių pagrindinės sesijos egzaminų – sesija baigsis šią savaitę geografijos (trečiadienį) ir chemijos (penktadienį) valstybiniais brandos egzaminais. Pakartotinė brandos egzaminų sesija vyks birželio 25–liepos 9 dienomis. Norint gauti brandos atestatą, šiemet reikia išlaikyti privalomą lietuvių kalbos ir literatūros bei dar vieną pasirinktą brandos egzaminą.

Kiekviena moteris ir mergina nori būti graži, ypač per jai svarbiausias šventes. Šiuo metu visi Lietuvos abiturientai dar gyvena laukimo nuotaikomis: egzaminų, rezultatų ir išleistuvių. Daugelyje mokyklų jau nuaidėjo paskutinis skambutis. Nuotraukų galerijoje pamatykite, kokį stilių dažniausiai renkasi Lietuvos abiturientai.

Miegas mums yra neįtikėtinai svarbus. Mes stengiamės išsimiegoti, išlaikyti subalansuotą miego ritmą, kad jaustumėmės žvalūs ir sveiki. Visgi, net jei laiku nueiname miegoti, kartais ryte jaučiamės nemaloniai ir sunku imtis dienos darbų. Kodėl? Štai 7 būdai kaip jūs dar prieš eidami miegoti sugriaunate rytojaus produktyvumą. Visi norime būti produktyvūs.

Po kalėdinių atostogų į mokyklas sugrįžo šalies mokiniai - ir pirmą kartą po daugelio metų tai įvyko ne pasibaigus savaitei, o viduryje jos - ketvirtadienį. Taip sutrumpintų atostogų sąskaita ministerija prailgino mokslo metus, tačiau kilo pykčio banga.

Internete plinta kadrai, kuriuos „išgvildenti“ gali prireikti kiek daugiau nei kelių sekundžių ar minutės. Kai kuriose nuotraukose akivaizdu, kas slepiasi, arba kad kažkas yra ne taip, nors ir atrodo lyg įprasta nuotrauka. Nuotraukų galerijoje - iš pirmo žvilgsnio įprasta klasės nuotrauka, tačiau įdėmiau pažvelkite į dešinį kampą, ir tai, kas matosi lange.

Mokyti vaikų lietuvių kalbos į Rusijai priklausančią Karaliaučiaus sritį vykdavę Lietuvos mokytojai pastaruoju metu susiduria su vis didesnėmis kliūtimis, jiems nebeišduodamos darbo vizos. Lietuvos politikai nuogąstauja, kad iš šio krašto stumiama lietuvybė. „Situacija yra keistoka. Apskritai nenori duoti vizų mokytojams, per didelius vargus išduodama viza, bet ne tokia, kokios reikėtų. Išduodama kultūrinė viza, o reikia darbo vizos.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė sako, kad trečdalis šalies pedagogų gauna mažesnį nei 500 eurų mėnesinį užmokestį. Antradienį surengtoje spaudos konferencijoje ministrė aiškino, kad didelės dalies mokytojų mažą daro užmokestį lemia nepakankamas krūvis. Anot jos, tik apie 15 proc. mokytojų uždirba didesnį nei 1 tūkst. eurų (iki mokesčių) atlygį. J. Petrauskienė taip pat teigė, kad didžiausi vidutiniai atlyginimai yra Jonavoje ir Akmenėje, mažiausi - Pakruojyje ir Lazdijuose.

 Nuolat aptariamas modernių technologijų įtraukimas į mokymosi procesą jau pasiekė ir Lietuvą. Tačiau kol pas mus mokyklose dygsta projektoriai ir kompiuteriai ar planšetės, kitose šalyse į mokymo procesą integruojama net virtuali realybė.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė sako, kad jaunesni vaikai į mokyklas turėtų pradėti eiti nuo 2019 metų. „Mokyklos turi pasirengti tam, negalime sukurti revoliucijos, bet tikiu, kad 2019 metais, sudėliojus visus projektus, pasirengus, apsvarsčius viską, mokyklinis amžius gali būti jauninamas“,– Žinių radijui antradienį sakė ministrė. Ji teigia, kad šiais laikais labai svarbu išmokti mokytis ir ugdyti kritinį mąstymą.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba svarstys, ar keisti trijų mokyklų, kuriose mokoma tautinių mažumų kalbomis, statusą, leidžiant joms tapti ilgosiomis gimnazijomis. Savivaldybės taryba svarstys siūlymus pakeisti anksčiau jau patvirtintą bendrojo ugdymo įstaigų pertvarkos planą ir leisti Aleksandro Puškino, Adomo Mickevičiaus ir Simono Konarskio mokykloms suteikti ilgųjų gimnazijų statusą – tai leis joms turėti 1-12 klases.

Vyriausybė pasitarime trečiadienį ketina svarstyti pasiūlymą daugiau kaip 2 kartus iki 2,69 mln. eurų padidinti valstybinį visuomenės sveikatos stiprinimo fondą, iš kurio finansuojami su sveikatos stiprinimu susiję projektai, įskaitant socialinę reklamą ir mokslinius tyrimus.

Pilna klasė dar pusiau miegančių mokinių, į suolo kampą pasirėmęs mokytojas, visi ramūs ir tylūs. Keista. Matyt, viena rytinių pamokų. Deja, miego trūkumas ne į naudą nė vienam. Ypač mokytojui, kuris tikriausiai primiršo, kad jo kompiuteris prijungtas prie projektoriaus. Nesuvokė, jog viską, ką jis naršo internete klasė mato projektoriaus ekrane. Šįkart rytiniu eksponatu tapo ne skaidrės apie gyvūnų dauginimąsi, o internetinio puslapio, kuriame demonstruojamas apatinis trikotažas.

Trečiadienį Vyriausybėje apdovanoti geriausi 2015 metų mokytojai. Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius ir švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė jiems įteikė Metų mokytojo premijas, laureatų ženklus ir diplomus.

Buvęs Kauno technologijos universiteto gimnazijos direktorius Bronislovas Burgis bandė prieš ją nuteikti klasę, sako nukentėjusiąja byloje dėl sistemingo bauginimo pripažinta gimnazijos moksleivė. „Bandė nuteikti klasę prieš mane, (sudaryt) man nepakeliamas sąlygas“, – penktadienį Kauno apygardos teismui apeliacine tvarka nagrinėjant bylą kalbėjo nukentėjusioji P.A. Teismo posėdyje buvo klausomas vienas iš jos padarytų garso įrašų.

 Floridoje plėšimu, bėgimu nuo policijos ir priešinimusi suėmimui kaltinamas 49-erių vyras klausė teismo nuosprendžio. Ir jį jam skaitė ne kas kitas, o buvusi vaikystės draugė, teisėja tapusi klasiokė. Moteris atpažino vaikystės simpatiją. Pasirodo, plėšikas kadaise buvo labai geras vaikas. Po kelių dešimčių metų skirtingose barikadų pusėse atsidūrusiems draugams tai buvo akimirka, kurios jie niekada nepamirš. Plėšikui buvusi klasiokė, o gal ir simpatija, teisme skyrė 43 tūkst.

Pirmadienį vyks istorijos valstybinis brandos egzaminas. Jį laikyti rinkosi daugiau kaip 13 tūkst. kandidatų. Brandos egzaminų pagrindinė sesija prasidėjo gegužės 2 dieną ir truks iki birželio 19 dienos, o birželio 22 – liepos 7 dienomis vyks pakartotinė sesija. Šiemet prašymus laikyti brandos egzaminus iš viso pateikė 37 tūkst. 279 kandidatai.

 Seime vėl gaivinamos diskusijos dėl pernai Vyriausybės sukritikuotos idėjos ilginti privalomo mokymo trukmę, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. Atsirado ir naujų siūlymų, kaip būtų galima perrašyti Konstituciją ir užtikrinti ilgesnį paauglių mokymąsi. Privalomo mokymosi iki 18 metų šalininkai laukia paskutinės – Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto – išvados dėl teikiamos Konstitucijos pataisos, kuri įpareigotų jaunuolius mokytis iki pilnametystės.

Giedrė Trapikaitė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Per šią rinkimų kampaniją kandidatė į Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentus Hillary Clinton dėmesį perkelia į vidurinės klasės žmogų, tačiau jai bus sunku įrodyti, kad ji – tokia pati eilinė pilietė, kaip būsimi jos rinkėjai, sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Kęstutis Girnius. „Nors Demokratų partija atstovauja darbininkams, H. Clinton nėra darbininkė.

ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas stiprina bendradarbiavimą su mokyklomis ir steigia pirmąją universitetinę ISM klasę sostinės S. Nėries gimnazijoje. Sutelkus gimnazijos ir universiteto pajėgas, bus siekiama jau mokykloje pastebėti motyvuotus ir gabius mokinius, suteikti jiems stiprius ekonomikos pagrindus bei ugdyti jų kūrybiškumą.

VU Konfucijaus instituto klasę iškilmingai atidarė Vilniaus universiteto rektorius prof. Jūras Banys, Kinijos LR ambasadorius Lietuvoje J.E. Liu Zengwen, Vilniaus miesto meras A. Zuokas, švietimo viceministras doc. R.Vaitkus, Kinijos Liaoning universiteto prorektorius Xu Ping ir kiti garbūs svečiai. Šventės metu vyko kinų keramikos dirbtuvės, kurias vedė Kinijoje garsus menininkas Li Jianshen, pasirodė kovos menų meistrai, koncertavo M. Daukšos mokyklos moksleiviai ir studentai iš Kinijos.

Janina Stašauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vilniaus Daukšos vidurinėje mokykloje atidaryta pirmoji Lietuvoje Vilniaus universiteto Konfucijaus klasė. Kinijos švietimo ministerijos iniciatyva, tokių kinų kalbos ir kultūros centrų pasaulyje – beveik pusė tūkstančio. Didžioji dalis įsteigti bendradarbiaujant su vietos aukštosiomis mokyklomis, kaip kad šiuo atveju su Vilniaus universiteto Konfucijaus institutu, duris atvėrusiu prieš beveik ketverius metus.

Gegužės 13 d. apie 14 val. Panevėžyje, Panevėžyje, Kniaudiškių g., gimnazijoje, 1998 m. gimęs nepilnametis sumušė tais pačiais metais gimusį klasioką, kuris dėl galvos smegenų sukrėtimo, veido ir galvos sumušimo bei nosies traumos paguldytas į ligoninę.

Džiugios naujienos iš socialinės atsakomybės projekto „VMG mokykla“ – antroji moderni kulinarijos klasė bus įrengta Klaipėdos klausos negalią turinčių moksleivių mokykloje „Litorina“, kurioje mokosi 40 moksleivių. Architektų komanda „a2sm architects“ neatlygintinai paruošė projektą šiai mokyklai – vaikams pritaikyta 12 kv.

Vita Ličytė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt „Noriu matyti mokyklą, kurioje vaikai, susėdę koridoriuje ant grindų, diskutuoja ir pakviečia mokytoją iš klasės, kur jis galbūt kažką aiškina kitai grupelei, kur vieni vaikai pristato projektą, kiti – važiuoja į muziejų [...], mokyklą, kur senyvo amžiaus žmonės ateina ir dalinasi savo patirtimi“, – sako edukologijos mokslų daktarė Austėja Landsbergienė.

Praėjusiais metais daug dėmesio sulaukęs vaikų kūrybiškumą skatinantis konkursas „Spalvingiausia klasė“ ir šiemet džiugins Lietuvos moksleivius. Pirmadienį skelbiama konkurso pradžia – moksleiviai kartu su bendraklasiais jau gali kurti fotoknygas ir jas pateikti komisijos ir ZOOMBOOK komandos vertinimui. „Pernai rengtas „Spalvingiausios klasės“ konkursas susilaukė daug teigiamų atsiliepimų ne tik iš pačių mokinių, tėvų, bet ir pedagogų.

Vilkijos gimnazijoje (Kauno r.) šiandien atidaryta siuvimo klasė. Vienas šios klasės rėmėjų – „Vilkijos gijos“ siuvyklos direktorius Valdas Pacevičius padovanojo mokyklai keturias siuvimo mašinas, kitos įrangos. Gimnazijos direktorius Antanas Švedas sakė, kad labiausiai motyvuoti mokiniai galės patikrinti savo įgūdžius „Vilkijos gijos“ įmonėje, o sulaukę pilnametystės – ir įsidarbinti.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas klasėse turėtų sėdėti po 25 vaikus, tačiau daugelis mokyklų į klases sutalpina ir po 30 mokinių. Anot portalo LRT.lt kalbintų pašnekovų, dėl pergrūstų klasių atskiram mokiniui mokytojas skiria vos po minutę, tačiau mokykloms tokia situacija finansiškai naudinga. Vilniaus Žemynos gimnazijos Humanitarinio ir socialinio ugdymo skyriaus vedėja, lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Aldona Šventickienė portalui LRT.

Seimo komitetai svarstys siūlymus paskelbti septynias naujas atmintinas datas, tarp jų - Močiučių ir senelių, Krepšinio, Klasės susitikimo dienas. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas siūlė pritarti tik trims atmintinoms datoms: gruodžio 3-iąją paskelbti Lietuvos advokatūros diena, sausio 25-ąją - Vilniaus pagarsinimo diena, o gegužės 21-ąją - Lietuvos tautinių bendrijų diena.

Gyvenime tenka priimti ne vieną sunkų sprendimą, ieškoti, rinktis, kurti... Oskaras Vaildas yra sakęs: „Neįmanoma suversti savo atsakomybės kažkam kitam, ji visada grįžta tam, kam iš tikrųjų priklauso.“ Tai suvokdami Kauno Juozo Urbšio katalikiškos vidurinės mokyklos mokiniai pasiraitojo rankoves ir ėmė kurti geriausiai jų poreikius atitinkančią, visiems atvirą, draugišką ir jaukią mokyklą.

Pradinės mokyklos mokytoja papasakojo, kaip pagimdė tiesiog klasėje, likus vos savaitei iki suplanuoto laiko. Diane Krish-Veeramany teko pasitelkti kolegų pagalbą gimdant sūnų Jonahą, kai atvykus į darbą Manfordo pradinėje mokykloje prasidėjo sąrėmiai. Pasakodama BBC, D. Krish-Veeramany teigė, kad atvykusi į rytinį susirinkimą mokykloje prastai pasijuto ir pasiprašė išleidžiama namo.

  Giedrė Baltrušytė, Zinaida Paškevičienė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Dalis moksleivių mokslo metus pasitiks atnaujintose klasėse ir renovuotose mokyklose. Tačiau kai kur pirmasis skambutis suskambės tebesitęsiant remontui, o valgyti ir sportuoti bent kurį laiką teks salėse be langų. Vilniaus Jono Pauliaus II progimnazija naujus mokslo metus pasitinka gerokai atsinaujinusi.