Vytenis Radžiūnas, LRT.lt
Pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas klasėse turėtų sėdėti po 25 vaikus, tačiau daugelis mokyklų į klases sutalpina ir po 30 mokinių. Anot portalo LRT.lt kalbintų pašnekovų, dėl pergrūstų klasių atskiram mokiniui mokytojas skiria vos po minutę, tačiau mokykloms tokia situacija finansiškai naudinga.
Vilniaus Žemynos gimnazijos Humanitarinio ir socialinio ugdymo skyriaus vedėja, lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Aldona Šventickienė portalui LRT.lt sako, kad mokykloje yra nemažai vyresnių klasių po 30 mokinių, todėl mokytojams sudėtinga rasti laiko padirbėti su jais individualiai.
„Mokinius išugdome, bet yra sunku. Vienoje klasėje sėdi skirtingų gebėjimų mokiniai, todėl sugrupuojame juos, individualizuojame uždavinius. Kai mokinių yra mažiau, mokytojui daug lengviau paruošti užduotis, paaiškinti mokiniui, ko jis nesupranta.
Jei klasėje yra 30 mokinių, tai mes vienam mokiniui per pamoką galime skirti po minutę, gal kiek daugiau, tačiau dar yra bendri dalykai, todėl labai mažai laiko skiriame individualiam darbui“, – aiškina A. Šventickienė.
Mokytoja neslepia, kad turėti didesnes klases mokyklai yra finansiškai naudinga, todėl esą niekas nesiruošia mažinti klasių, kol yra finansinių sunkumų.
Mokytojai būtų žemesnės kvalifikacijos?
Kad įvedus mokinio krepšelį mokykloms apsimoka turėti dideles klases, patvirtina ir švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus. „Vidutinis dydis turėtų būti 25 moksleiviai vienam mokytojui, bet, esant krepšelių metodikai, suprantama, kad kiekvienas 26, 27 ar 30-tas vaikas mokyklai yra nepaprastai ekonomiškai naudingas“, – teigia viceministras.
Švietimo ir mokslo ministerija esą netoleruoja per didelių klasių, bet mokyklų steigėjai visų pirma yra savivaldybės, todėl jos, anot viceministro, pirmiausia turėtų žiūrėti, kad nebūtų peržengtos numatytos ribos.
Savo ruožtu Kauno Jono Jablonskio gimnazijos direktorius Vytautas Gylys sako, kad dabar sumažinus mokinių skaičių klasėse iki 25, reikės samdyti žemesnės kvalifikacijos mokytojus.
„Žinoma, mažesnėse klasėse mokytojas turėtų daugiau galimybių, bet [...] atsiranda kita problema – tuomet nepakanka lėšų aukštos kvalifikacijos mokytojams, tai čia toks užburtas ratas“, – komentuoja V. Gylys.
Rengiasi atsisakyti krepšelių metodikos
Viceministras taip pat atkreipia dėmesį, kad nors šalies mokyklose yra išties didelių klasių, tačiau bendras vaikų skaičius, tenkantis vienam mokytojui, Lietuvoje esą vienas mažiausių Europos Sąjungoje.
Pasak R. Vaitkaus, Vyriausybės programoje yra numatyta palaipsniui atsisakyti krepšelių metodikos ir keisti klasių komplektus.
„Po truputį, derinant finansines valstybės galimybes ir tobulinant finansavimo metodiką, iš tikrųjų reikėtų pereiti prie optimalaus moksleivių skaičiaus“, – pripažįsta R. Vaitkus.
