Tarnyba atkreipia dėmesį į tai, kad savivaldybių tvarkose nereglamentuojami mokinių ir specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių skirstymo į klases kriterijai tais atvejais, kai nėra galimybės klases sukomplektuoti pagal tėvų pageidavimus pas norimą mokytoją.
„Tai padidina galimybę mokyklų vadovams vienodose situacijose elgtis skirtingai. Taip pat ne visų rajonų savivaldybių mokyklos viešina mokinių priėmimo komisijos sudėtis ir jų darbo reglamentus“, – rašoma STT išplatintame pranešime.
Tarnyba siūlo nustatyti detalesnį skirstymo į klases procesą.
STT taip pat siūlo sukurti atrankos kriterijus atvejams, kai mokiniai skirstomi atsižvelgiant į tėvų pageidavimus, o pas konkretų mokytoją norinčių patekti vaikų skaičius yra didesnis nei nustatyta didžiausia leistina norma.
„Apibrėžti kriterijus dėl didžiausio nustatyto mokinių skaičiaus klasėje mažinimo tais atvejais, kai į bendrojo ugdymo klasę atvyksta specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai“, – ragina tarnyba.
Be to, siūloma apsvarstyti galimybę į mokinių priėmimo komisijos darbą įtraukti ne tik mokyklos mokytojus, bet ir tėvus, asociacijų atstovus, nustatyti, kad komisijos darbe neturėtų dalyvauti mokyklos direktorius.
„Taip pat būtų aktualu viešinti mokinių priėmimo komisijos sudėtį ir darbo reglamentą mokyklų interneto svetainėse“, – rašoma STT pranešime.
STT prevencijos specialistai nagrinėjo įstatymus, reglamentuojančius priimtų mokinių paskirstymą į klases bendrojo ugdymo mokyklose Kauno, Mažeikių, Panevėžio, Vilniaus rajonų savivaldybėse. Šios mokyklos atrinktos atsižvelgiant į jose esantį didelį bendrojo ugdymo įstaigų skaičių.
Antikorupcinis vertinimas pateiktas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ir analizuojamoms savivaldybėms, kurios per du mėnesius turėtų informuoti STT, kaip atsižvelgta į išvadoje pateiktas pastabas.
