keliai

Šeštadienio pavakarę Lietuvoje eismo sąlygos sudėtingos, nors kelininkai teigia dieną nuolat valę ir barstę kelius. Pavakarę šalyje sninga ir snyguriuoja. Magistraliniai ir krašto keliai pietiniuose ir rytiniuose Lietuvos rajonuose, kur pasnigta daugiau, su provėžomis, padengto drėgno sniego sluoksniu ir ganėtinai slidūs. Geresnė padėtis Vakarų ir Šiaurės Lietuvoje. Čia magistralinių ir krašto kelių dangos daugiausia plikos ar su mažomis provėžomis, eismo sąlygos normalios.

Šią savaitę žiema kaip visada Lietuvą užklupo netikėtai – kelininkai nespėjo valyti sniego net pagrindiniuose Lietuvos keliuose, o kai kuriuos užpustytus kaimus apskritai aplenkė. Apledėję didmiesčių šaligatviai ir net valdiškų įstaigų prieigos valdininkų taip pat nejaudino. Tik medikai, nebespėjantys gydyti žmonėms sulaužytų kaulų, trimituoja, kad kasmetinis taupymas valstybės kišenę iššluos dvigubai, o pusnyse gyvenančios kaimų bendruomenės piktinasi, jog valstybei moka mokesčius už nieką.

Naktį ir ankstų ketvirtadienio rytą daugelyje vietų snyguriavo. Skuodo rajone silpnai pustė. Ukmergės rajone šerkšnas. Tauragės, Šilalės ir Raseinių rajonuose lijundra. Slidu. Magistraliniai ir krašto keliai barstomi. Kitur kelių būklė panaši. Magistraliniuose keliuose dangos vietomis yra švarios sausos, šlapios, vietomis yra puraus sniego, kai kur provėžotos. Krašto keliai daugiausiai provėžoti. Pavojingesnės ar slidesnės vietos barstomos, kai kur valomos.

Smagiausia kelionėse kartais, kaip žinia, būna ne kelionės tikslas, o kelias. Prisimindami šią mintį, nusprendėme pasidairyti, kur gi galime rasti įdomiausius pasaulyje gatves ir kelius. 1. Trumpiausia pasaulio gatvė (Ebenezerio vieta Škotijoje) Ebenezerio vieta Viko miestelyje, Škotijoje, laikoma trumpiausia gatve pasaulyje. Vos 2.06 metro siekianti gatvė yra įtraukta į Gineso rekordų knygą.

Daugelį panevėžiečių vakar rytą išvydus sniego užklotus automobilius, užpustytus takus ir gatves ištiko lengvas šokas. Subjuręs oras nemalonių siurprizų pateikė ir daugeliui žiemos išdaigoms nepasiruošusių įstaigų, įmonių. Nepaliaujamai snigo daugiau nei pusę paros – nuo pat vėlaus trečiadienio vakaro. Meteorologai pripažino, kad per keliolika valandų iškritusių kritulių kiekis būtų gana didelis net ir įpusėjus žiemai. Juo labiau jis išgąsdino, nes ką tik atsisveikinta su rudeniu.

Ketvirtadienį daugelyje rajonų pasnigs, pustys. Vietomis galima pūga. Pūs 7–12 m/sek. rytų krypties vėjas, gūsiuose galintis sustiprėti iki 18 m/sek. Temperatūra dieną bus apie  -9 – -10 laipsnių šalčio, pietų Lietuvoje gali pašalti ir keletų laipsnių daugiau. Šiąnakt didesnėje Lietuvos dalyje silpnai pasnyguriavo. Šiek tiek stipriau pasnigo Šalčininkų rajone, vietomis iki 2 cm.

Sakoma, kad keliai Rusijoje – patys blogiausi pasaulyje. Galbūt ne visi su tuo sutiks, tačiau taip tvirtinantys šio siužeto autoriai teigia žinantys tokio reiškinio priežastį. Tai korupcija, atsilikusios statybos technologijos ir neūkiškumas.

Aukščiausioje automagistralės Vilnius–Kaunas–Klaipėda vietoje, prie aukuro žuvusiems Lietuvos keliuose, uždegtos 263 žvakutės. Jos turėtų priminti apie beprasmes šių metų žūtis keliuose. Tuo metu Seime įstrigusios įstatymo pataisos, leisiančios gerinti eismo saugumą. Eilės nesulaukia pataisos, kurios numatytų operatyvesnį baudų surinkimą iš vairuotojų, viršijusių greitį, kai tai užfiksuoja stacionarūs greičio matuokliai.

Įpusėtas pirmasis Kelių eismo informacinės sistemos diegimo etapas – šalies keliuose jau įdiegta pusė naujų oro sąlygų stotelių. Dvigubai didesnis šių stotelių tinklas padės vairuotojams tiksliau įvertinti eismo sąlygas, o kelininkams – efektyviau valyti ir prižiūrėti kelius.

Dar spalio 29 d. 10-jame automagistralės Vilnius–Kaunas kilometre prie paminklinio akmens, skirto šio kelio 40-mečiui, buvo paminėtas šio svarbaus ir legendinio kelio jubiliejus. Kaip ir planuota, svarbiausiuoju šventės akcentu tapo kelininkai-veteranai, beveik prieš pusšimtį metų kloję pagrindinį šalies  kelią.

Per savaitę – spalio 8–14 dienomis – Lietuvos keliuose žuvo 6 žmonės, 106 sužeisti. Žuvo 2 pėstieji, 2 keleiviai, 1 vairuotojas ir 1 dviratininkas. Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, per savaitę šalyje iš viso užregistruoti 92 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės. Pirminiais duomenimis, dviejų eismo įvykių kaltininkai – neblaivūs vairuotojai.

13-40: Draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ duomenimis, dėl penktadienio rytą šalies kelius padengusio plikledžio draudžiamųjų įvykių skaičius išaugo trečdaliu. Iki 10 val. ryto bendrovė jau buvo sulaukusi 51 pranešimo apie transporto įvykius, trečdalis jų susiję su sudėtingomis eismo sąlygomis. Preliminari vidutinė draudimo žala – apie 2000 litų. Šiuo metu vairuotojų žaloms atlyginti jau yra rezervuota 30 tūkst. litų. Bendrovė prognozuoja, kad ši suma artimiausiu metu gali išaugti 5 kartus.

Draudimo bendrovės „If“ duomenimis, pirmas sniegas paprastai sukelia 50 proc. daugiau eismo įvykių nei įprastomis dienomis, o plikledis nulemia trečdaliu didesnį avaringumą. Todėl patariama jau dabar pasirūpinti žieminėmis padangomis ir taip sumažinti eismo įvykio riziką eismo sąlygoms staiga pablogėjus. „Ironizuojama, kad žiema visada užklumpa netikėtai.

Vienuoliktą kartą surengtos akcijos „Apsaugok mane“ metu per visą rugsėjo mėnesį Lietuvos keliuose nukentėjo 11 moksleivių. Vaikų saugumo keliuose akcijos organizatorius šalies draudimo rinkos lyderis „Lietuvos draudimas“ praneša, kad šiemet buvo apdrausti visi Lietuvos moksleiviai, visose gatvėse, visą rugsėjo mėnesį nuo 7 iki 21 val. Akcijos metu užfiksuoti net 3 moksleivių mirtimi pasibaigę eismo įvykiai Marijampolės, Šilalės ir Šiaulių rajonuose. Žuvusių vaikų tėvams išmokėta po 10 tūkst.

Pagerbti tragiškai žuvusiesiems artimieji sugalvoja įvairiausių būdų. Pakelėse degančios žvakelės ir gėlių krepšeliai jau nieko nestebina, o kartais šalia nelaimės vietos pastatomi didžiuliai paminklai. Žemė priklauso valstybei Prieš keletą savaičių ant Kauno marių kranto Drąsiaus Kedžio atminimui pastatyta balto angelo, rankoje laikančio žibintą, skulptūra.

Į Vakarų Europą susiruošę Lietuvos keliautojai priversti kirsti didžiulės kaimynės Lenkijos teritoriją. Dar prieš nepilną dešimtmetį Lenkijos keliai buvo dideliu išbandymu mūsų vairuotojams. Dar ir dabar juos keiksnoja kas tik netingi. Tačiau, panašu, visai be reikalo. Prasti Lenkijos keliai jau tampa istorija. Statistika: Lenkijos keliai vis dar pavojingi Pasaulinės sveikatos organizacijos ataskaitoje teigiama, kad Lenkijos keliai yra vieni pavojingiausi Europoje.

Gerindama verslo aplinką, Susisiekimo ministerija siūlys Vyriausybei ir Seimui padidinti sunkiasvorėms transporto priemonėms nustatytą maksimalią bendrąją leistiną masę nuo 40 iki 48 tonų. Pakeisti Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymą Susisiekimo ministerija siūlo atsižvelgdama į krovinių (ypač medienos) vežėjų prašymus.

Per savaitę – rugpjūčio 27-rugsėjo 2 dienomis – Lietuvos keliuose žuvo 7 žmonės, sužeisti 84 eismo dalyviai. Žuvo 1 motociklo vairuotojas, 3 pėstieji, 1 keleivis, 2 dviratininkai. Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, iš viso per savaitę Lietuvos keliuose įvyko 71 eismo įvykis. Vieno įvykio, kuriame sužeistas žmogus, kaltininkas – neblaivus vairuotojas.

Rugpjūčio 8-osios paryčiais pirmieji škvalo smūgiai teko Varėnos apylinkėms. Tankių miškų apsuptą pietinę Lietuvos dalį nevaldoma stichija per keliolika miničių tiesiog priplojo prie žemės. Storakamieniai medžiai, lyg trapūs degtukai lūžo, skilo į kelias dalis, ir bejėgiškai krito ant miestelių, kaimų ir šimtais kilometrų išraižytų Dzūkijos kelių.

2009 metais Europos Sąjungos (ES) keliuose žuvo 35 tūkst. žmonių – 36 proc. mažiau nei 2001 metais, kai Europos Komisija pirmą kartą iškėlė tikslą perpus sumažinti per metus keliuose žūstančiųjų skaičių. Daugiausia į eismo nelaimes patenka jaunuoliai ir motociklininkai. Kelios pagrindinės žūties ES keliuose priežastys – greičio viršijimas, vairavimas išgėrus ir saugos diržų neužsisegimas. Nereikalingą pavojų kelia ir nesaugios transporto priemonės bei prasti keliai.

Gražiausia 13 kilometrų ilgio A537 trasa Didžiosios Britanijos nacionaliniame parke „Peak District“ pripažinta pavojingiausiu keliu šalyje. Čia automobilistams žūti automobilio avarijoje yra 30 kartų didesnė tikimybė nei greitkelyje, skelbia Britanijos laikraštis „The Daily Telegraph“. A537 kelias, pavadintas aukščiausioje jo vietoje esančio baro „Cat and Fiddle“ garbei, jungia Maklsfildą (Macclesfield) ir Bakstoną (Buxton). Televizijos kanalo ITV1 laida „Police, Camera, Action!“ šį kelią prip...

Per savaitę - birželio 4-10 dienomis - Lietuvos keliuose žuvo 6 žmonės, sužeisti 86 eismo dalyviai. Žuvo 3 vairuotojai, 1 pėsčiasis, 1 keleivis, 1 dviratininkas. Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos duomenimis, iš viso per savaitę šalyje įvyko 80 eismo įvykių.

Birželio 10 d. kelių eismo sauga suinteresuotos 23 Lietuvos organizacijos pasirašys Europos kelių saugos chartiją įsipareigodamos trejus metus prisidėti prie kelių eismo saugos gerinimo. Pagal Europos Komisijos statistikos duomenis, 2007 m. Lietuva pirmavo pagal žūčių keliuose skaičių. Per pastaruosius dvejus metus Lietuvos kelių eismo saugos situacija žymiai pagerėjo, tačiau žūčių skaičius keliuose vis dar labai didelis – net 105 vienam milijonui gyventojui.

Šalies keliuose mažėja tragiškų eismo įvykių - per penkis šių metų mėnesius, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, eismo įvykiuose žuvo beveik trečdaliu (29,5 proc.) mažiau žmonių. Ypač sumažėjo keliuose žuvusių vaikų skaičius. "Pastarieji penki šių metų mėnesiai yra išties sėkmingi - lyginant su praėjusiais metais, šalies keliuose pavyko išsaugoti beveik trečdaliu daugiau gyvybių", - sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Šalies keliuose mažėja tragiškų eismo įvykių - per penkis šių metų mėnesius, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, eismo įvykiuose žuvo beveik trečdaliu (29,5 proc.) mažiau žmonių. Ypač sumažėjo keliuose žuvusių vaikų skaičius. "Pastarieji penki šių metų mėnesiai yra išties sėkmingi - lyginant su praėjusiais metais, šalies keliuose pavyko išsaugoti beveik trečdaliu daugiau gyvybių", - sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Savaitgalį Klaipėdos apskrities keliuose policijai surengus reidus, nustatyta nemažai pažeidimų - pareigūnams dažniausiai įkliuvo neblaivūs ir saugos diržų nesegėję vairuotojai. Du pažeidėjai bandė papirkti pareigūnus. Prevencinės priemonės saugiam eismui užtikrinti gegužės 28–29 dienomis buvo vykdomos Šilutės, Klaipėdos rajonuose ir Neringoje.

Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnyba informuoja, kad per savaitę (gegužės 14-20 d.) šalyje, pirminiais duomenimis, užregistruoti 105 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės. Žuvo 9, sužeista 113 eismo dalyvių. Tarp pastarųjų 23 nepilnamečiai. Žuvo 4 pėstieji, 2 vairuotojai (vienas jų - mopedo), 2 dviračių vairuotojai, 1 keleivis. Žuvo 5 moterys ir 4 vyrai. Jų amžiaus vidurkis - 65-eri metai. Pirminiais duomenimis, užregistruoti 4 eismo įvykiai, kuriuose dalyvavo neblaivūs vairuotojai.

Per savaitę - gegužės 14-20 dienomis - Lietuvos keliuose žuvo 9 žmonės, sužeista 113 eismo dalyvių. Žuvo 4 pėstieji, 2 vairuotojai, 2 dviratininkai ir 1 keleivis. Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos duomenimis, per savaitę iš viso užregistruoti 105 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės. Keturių eismo įvykių kaltininkai - neblaivūs vairuotojai.

Liberalų sąjūdžio lyderio Eligijaus Masiulio, mėgstančio girtis privačių „lesyklėlių“ naikinimu, vadovaujamos susisiekimo ministerijos paunksnėje galbūt lipdomos dar vienos ėdžios privatininkams. Po saulėlydžio priedanga Šalies politikai neapsisprendžia – ar vadovauja valstybei, ar privačiai bendrovei. Deklaruojant taupymą, valstybės turtą ketinama dar kartą padaryti privatininkų pasipelnymo šaltiniu. Valstybinės reikšmės kelių priežiūrą vykdo 11 valstybės įmonių.

Lietuvoje dėl pavasarinio polaidžio apsemta daugiau kaip 23 kilometrai kelių, dauguma apsemtų ruožų Šilutės rajone. Kaip praneša Lietuvos automobilių kelių direkcija, Šilutės rajone ir Pagėgių savivaldybėje yra apsemtų rajoninių kelių ruožų. Bendras tokių ruožų ilgis – apie 23 km. Vandens gylis – nuo 25 iki 90 cm. Eismas šiuose ruožuose draudžiamas. Dėl tikslesnės informacijos prašome kreiptis į Šilutės ir Tauragės kelių tarnybas.

Po žiemos Lietuvos miestų gatvėse atsivėrusios duobės sunkumų pridaro ne vienam vairuotojui. Savivaldybių atstovai teigia, kad kol rūpinamasi tik laikinu pavojingiausių duobių užtaisymu ar bent jau pažymėjimu, o rimtesnio gatvių remonto bus imtasi tik atšilus orams. Tuo metu lėšų duobėtų šaligatvių ir daugiabučių namų kiemų tvarkymui vargu ar atsiras.

Silpnai snyguriuoja Marijampolės ir Alytaus apskrityse. Iš vakaro pasnigus ir dėl šlapdribos Vilniaus, Utenos ir Alytaus apskrityse magistralinių ir krašto kelių dangos įvairios: plikos, provėžuotos, provėžose plikledis. Kituose šalies rajonuose nukritus oro temperatūrai ant asfaltuotų kelio dangų susidarė plikledis. Slidu. Visi magistraliniai ir krašto keliai barstomi. Be to, vietomis tvyro gan tirštas rūkas šiauriniuose ir vakariniuose rajonuose.

Rūkas tebetvyro daugelyje šalies rajonų, tačiau nebėra toks stiprus kaip ryte, po truputį sklaidosi, matomumas kai kuriuose ruožuose yra apie 200-300 m, praneša Lietuvos automobilių kelių direkcija. Vilniaus, Utenos, Alytaus, Marijampolės, Kauno apskrityse magistraliniai ir krašto keliai po nakties sniego ir pustymo nuvalyti ir pabarstyti. Magistralinių kelių dangos šlapios, krašto keliuose kur mažesnis eismo intensyvumas yra provėžų.

Ar neužpustyti keliai į sodybą Rokiškyje, ar neslidu autostradoje Vilnius - Panevėžys? Atsakymus į panašius klausimus ateityje sužinosime internete. Lietuvos automobilių kelių direkcija neseniai paskelbė, jog bus kuriama Eismo informacinė sistema. Ją diegs inžinerinių sprendimų bendrovė „Fima“ su partneriais, teigiama bendrovės išplatintame pranešime. „Nors Lietuva nėra didelė šalis, joje kelių – virš 21 tūkstančio kilometrų.

Ar neužpustyti keliai į sodybą Rokiškyje, ar neslidu autostradoje Vilnius - Panevėžys? Atsakymus į panašius klausimus ateityje sužinosime internete. Lietuvos automobilių kelių direkcija neseniai paskelbė, jog bus kuriama Eismo informacinė sistema. Ją diegs inžinerinių sprendimų bendrovė „Fima“ su partneriais. „Nors Lietuva nėra didelė šalis, joje kelių – virš 21 tūkstančio kilometrų.

Antradienio rytą beveik visur silpnai snyguriuoja, sniegas pereina į dulksną, lijundrą arba šerkšną. Plikledis, slidu, pranešė Automobilių kelių direkcija. Magistraliniai ir krašto keliai, išskyrus Alytaus apskritį, barstomi. Eismo sąlygos sudėtingos. Rajoninės reikšmės keliuose eismo sąlygos tebėra žiemiškos: keliai padengti suplūktu sniegu, o atvirose vietovėse - su provėžomis, miškingose vietovėse susiformavęs ledas, ruožuose, kur dangos plikos, susidarė plikledis. Slidu.

Sninga ir pusto pažeme visoje šalyje. Nesninga tik Utenos apskrityje ir Švenčionių rajone, tačiau čia pusto pažeme. Rokiškio rajone praėjo lijundra. Magistraliniai ir krašto keliai yra periodiškai valomi ir barstomi, tačiau šių kelių dangos sningant ir pustant yra padengtos šlapiu sniegu, vietomis yra privažinėtas sniegas, provėžos, gali būti ir apledėjusių ruožų.

Visi kas turi vairuotojo teises ir važinėja kiekvieną dieną Vilniuje, ne kartą nusikeikia dėl vairuotojų, kurie nesilaiko kultūros, nerodo posūkių, trukdo eismui užėmė vieną ar kitą juostą, ar tiesiog vairuoja „chuliganiškai“. „Chuliganiškas“ vairavimas jau seniai yra vadinamas paprastai – „ereliai už vairo“. Dabar Vilniaus meras, policija ir daugumas kitų, labai trumpai ir aiškiai įvardijo, kas yra „ereliai“ – jaunimas. Vienareikšmiškai, neatsižvelgiant į nieką.

Sninga ir snyguriuoja Alytaus, Vilniaus ir Utenos apskrityse, Kaišiadorių, Prienų, Kauno, Kupiškio ir Rokiškio rajonuose. Čia per naktį iškrito nuo 0,5 iki 3 cm sniego. Daugiausiai pasnigo Utenos apskrityje, Vilniaus, Trakų ir Šalčininkų rajonuose ir taip pat čia vietomis pažeme pustė, todėl yra susidariusių sniego liežuvių. Visų kelių dangos padengtos šiuo sniego sluoksniu, slidu, praneša Lietuvos automobilių kelių direkcija. Magistraliniai ir krašto keliai valomi ir barstomi.

Šį vakarą snigo ir pustė visoje Lietuvoje. Eismo sąlygos sudėtingos. Pagrindinių kelių dangos įvairios: atvirose vietose švarios sausos, miškuose ar užuovėjose pasidengę sniegu, prispaustu sniegu, yra sniego liežuvių, provėžų. Slidu. Blogesnės eismo sąlygos yra vakarinėje šalies dalyje: Kretingos, Šilutės rajonuose yra iki 20 proc., Tauragės apskrityje - iki 6 proc. apsunkintai išvažiuojamų rajoninių kelių. Panašios eismo sąlygos ir Marijampolės apskrityje, čia yra iki 15 proc.

Kelininkai, tvirtinę, kad "Via Balticos" ruožo tarp Kauno ir Marijampolės rekonstrukcija yra prioritetinis projektas, atidėjo jį į rezervinių projektų sąrašą. Per šimtą eismo nelaimių, dešimt žuvusiųjų, dvigubai tiek sužeistųjų ir nenutrūkstamu srautu dieną bei naktį zujantys dešimtys tūkstančių automobilių - tokia penkerių metų magistralinio kelio "Via Baltica" ruožo tarp Marijampolės ir Kauno statistika. Tačiau rekonstrukcijos prašyte besiprašančio kelio plėtra ėmė strigti.

Šios žiemos išbandymai įvairiose Europos šalyse tarsi paneigia susirūpinimą dėl klimato šiltėjimo. Sniegas užklojo Šiaurės ir Šiaurės rytų Lietuvą. Šių rajonų gyventojai piktinasi nepravažiuojamais keliais, o seniūnai ir kelininkai tvirtina kelius valantys pagal galimybes, kurias dar sumenkino sunkmetis. Daug skundų dėl užpustytų kelių Bene daugiausia sniego iškrito Biržų ir Rokiškio rajonuose. Vidutinė sniego danga čia siekia iki 20 centimetrų.

Šalia kelių sukrauti rąstai masina ne tik nesąžiningus medienos perdirbėjus, bet ir paprastus kaimo žmones. Pastarieji, grobdami medieną, "apsirūpina" kuru žvarbią žiemą. Padažnėjus išvežti paruoštos medienos vagystėms privačių miškų savininkai ir valstybinių miškų valdytojai skambina pavojaus varpais. Kaip viena kovos su rąstų grobimu priemonių minima miško kelių užtvėrimo galimybė.

Mokinių kalėdines atostogas tęsia sniego negailinti žiema. Kaimo mokyklas lankantys vaikai priversti sėdėti namuose, nes geltonieji autobusiukai klimpsta pusnyse. Rajono savivaldybės vadovai sako esantys bejėgiai prieš pūgą ir mokinių tėvams siūlo prisiminti praeitį - atžalas vežti patiems arba jiems pasamdyti būstus arčiau mokyklos.

Lietuvoje toliau pustant, o vietomis – sningant, eismo sąlygos išlieka permainingos ir sudėtingos, įspėja kelininkai. Kauno, Tauragės apskrityse, dalyje Vilniaus apskrities, Šilutės, Kelmės, Molėtų rajonuose pusto pažeme ir sninga, kitur – tik pusto.   Varėnos rajone pustyti apstojo, bet prasidėjo lijundra, čia pagrindiniai keliai barstomi. Kelių dangos provėžotos, vietomis su prispaustu sniegu, kai kur yra sniego liežuvių.

Eismo sąlygos sudėtingos yra pietiniuose, rytiniuose ir centriniuose šalies rajonuose. Naktį snigo visoje Lietuvos teritorijoje, išskyrus Pajūrį. Pasnigo nuo 0,5 iki 10 cm. Daugiausiai pasnigo pietiniuose ir rytiniuose šalies rajonuose - nuo 5 iki 10 cm, informuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija. Dabar sninga ir snyguriuoja visoje šalyje, išskyrus Marijampolės apskritį, Klaipėdos ir Kretingos rajonus.

Trečiadienį priešpiet gerokai sulėtinti greitį turėjo uostamiesčio vairuotojai, miesto centro link važiavę Šilutės plentu. Prieš 11 val. sankryžoje su Kauno gatve jiems buvo užtverta viena iš trijų eismo juostų, mat šioje vietoje apsisukti bandęs vilkikas su atvira priekaba pametė kelis šulinių rentinius. Pastarieji, matyt, buvo blogai pritvirtinti, todėl ir iškrito. Jie sudužo bei užtvėrė antrąją eismo juostą.

Lazdijų rajono savivaldybės administracija rengia projektą „Kelių infrastruktūros plėtra Lietuvos – Lenkijos pasienyje“, kurio daliniam finansavimui iš rajono savivaldybės biudžeto pritarė rajono savivaldybės taryba. Projekto partneriai yra seni mūsų rajono savivaldybės bičiuliai – Lenkijos Respublikos Punsko valsčius. Projektas bus teikiamas Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo per sieną programai.

Šiuo metu eismo sąlygos yra sudėtingos beveik visoje Lietuvoje. Žemaitijoje dėl gausaus sniego kelininkai nespėja valyti kelių. Rytų ir Pietų Lietuvoje – lijundra. Sinoptikai praneša, kad kritulių vakarop tik daugės. Vairuotojų prašoma vairuoti itin atsargiai, nes eismo sąlygos tik blogės. „Daugelyje rajonų lyja. Vakariniuose rajonuose – šlapdriba, sniegas vietomis. Rytiniuose rajonuose labai staigiai susidaro lijundra, nes čia kol kas yra žemiausia temperatūra.